2016-09-26 - Nėra komentarų!

Ir vėl apie „user experience“…

Šiandien Darius iškėlė įdomią diskusiją ir aš, norėdamas prie jos prisijungti, pradėjau rašyti komentarą, bet, galiausiai pamačiau, jog komentaras labai jau platus, todėl perkėliau jį į tinklaraštį. Taigi, pradėsiu šiek tiek iš toliau...

Prieš keletą savaičių dalyvavau vidiniame dizaino komandos susitikime, kuriame dalyvavo 6 dizaineriai ir 2 front-end specialistai, kurie domisi dizaino reikalais. Apšilimui buvo pasiūlyta kiekvienam pasakyti UX apibrėžimą. Ir ką manote? Kiekvienas išsakė savo apbrėžimą ir pasidalino mintimis, kiti – pritariamai linksėjo galvą, bet, galiausiai, neradome vieningo sprendimo.

Problema nėra nauja: kai vieni bando pasiūlyti optimalų apibrėžimą, kiti – provokuojančiai teigia, kad tokio dalyko išvis neegzistuoja. Tačiau, norint pradėti diskusiją, reikia kažkokio atspirties taško, todėl siūlau pažvelgti šiek tiek į istoriją. Plačiau

2016-07-12 - Nėra komentarų!

Bilietų platintojų atsakomybė

Prieš kurį laiką įvyko nemaloni situacija – likus vos kelioms savaitėms iki labai lauktų „5'nizza“ koncertų, pasirodymai buvo atšaukti. Na, ką padarysi? Liūdna, bet pasitaiko. Tačiau tai buvo tik istorijos pradžia. Po kiek laiko paaiškėjo, kad koncertai neįvyko dėl organizatorės kaltės, o grupė net nežinojo apie antrą suplanuotą pasirodymą. Toliau tik gražiau – pasklido žinios, kad organizuojanti įmonė yra prie bankroto ribos, todėl teko kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Istorijoje dar nepadėtas taškas, bet ji paskatino parašyti šį įrašą.

Visoje šioje istorijoje dalyvauja trečioji šalis – bilietų platintojas „BILIETAI.LT“. Oficialiai bilietų platintojo atstovai deklaruoja, kad daro viską kas tik jų jėgose, kad pirkėjai atgautų pinigus, kai kuriems pirkėjams net (!) buvo grąžintas vieno euro administracinis mokestis, bet iš tiesų, susidaro toks įspūdis, kad jie tiesiog stovi nuošaly ir stebi, kad visa šita istorija kuo mažiau juos paliestų. Ir, žinote, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jie yra visiškai švarūs.

Plačiau

2016-02-18 - 1 komentaras

Alkoholis kaip atlygis ar dovana

Kaip žinoma, Lietuva – daugiausia pasaulyje gerianti valstybė, o alkoholį vartojantys piliečiai valstybei atneša milžiniškų nuostolių. Tyrimai rodo, kad situacija vis prastėja, todėl džiaugiuosi, kad pastaruoju metu vis daugiau žmonių pasisako prieš alkoholio vartojimą. Savo ruožtu, nemoralizuosiu, bet norėčiau atkreipti dėmesį į vieną detalę – alkoholis kaip dovana ar atlygis.

Per 2015 m. įvairiomis progomis dovanu gavau vieną tekilos ir 11 vyno butelių. Jei skaičiuosime, kad viename vyno butelyje yra apytiksliai 8 standartiniai alkoholio vienetai, o tekiloje – 20, tai gaunasi, kad vien dovanu gavau 1080 g grynojo alkoholio. Aišku, palyginus su 14 litrų vienam žmogui tai yra lašas jūroje, tačiau tai yra pakankamas kiekis, kad susimąstytume.

Alkoholis dovanu ar kaip atlygis yra tiek įsišaknijęs mūsų visuomenėje, kad suprantamas kaip norma: alkoholiu atsilyginame gydytojams ar statybininkams, dovanojame viršininkui ar geram draugui (iš tikrųjų, toks jis ir geras, jei nesugalvojame geresnės dovanos), pasiimame eidami į svečius.

Mes net nesusimąstome, kad, kai tauta turi rimtų problemų su alkoholiu, alkoholio dovanojimas ar atsilyginimas tampa makabriška tradicija. Dovanodami ar atsilygindami alkoholiu mes beveik nepaliekame kitam žmogui pasirinkimo ir net pastūmėjime į alkoholio vartojimą. Aišku, sakysite, visada yra galimybė rinktis, bet tokiu atveju reikėtų įvertinti ir socialinių ryšių įtaką.

Dėl šios priežasties, geriau šį sprendimą palikime sau ir nedovanokime ar neatsilyginkime alkoholiu. Šias dovanas galite pakeisti į vaisius, bilietus į renginius, knygas, ir t. t. Jei nesugalvojate, atsilyginkite ar padovanokite pinigus ir leiskite pačiam žmogui nuspręsti kur tuos pinigus panaudoti.

Galiausiai, užuot dovanodami ar atsilyginandami alkoholiu, tuos pinigus skirkite kovai prieš alkoholizmą.

Nedovanokime ir neatsilyginkime alkoholiu!

2015-01-19 - 5 comments

15+ OS X programų, kurias būtina turėti – po 5 metų

Prieš daugiau nei 5 metus parašiau pirmąjį MacOS X programų, kurias būtina turėti, sąrašą. Per šiuos metus daug kas pasikeitė: atsirado Mac App Store, kuris paskatino mane pirktis programinę įrangą, MacOS X atsinaujino net iki 10.10 ir tapo OS X Yosemite, pasikeičiau aš ir mano poreikiai, ir t. t. ir panašiai. Dėl šios priežasties nutariau atnaujinti sąrašą ir pasidalinti savo dabartiniais favoritais. Plačiau

2014-05-06 - 3 comments

Ei, brolau, kas su mumis atsitiko? Būtent šiuo klausimu norisi pradėti įrašą, skirtą Gegužės 9 d. paminėti. Iš tiesų, man skaudu, matant tai kas pastaruoju metu darosi Lietuvoje: žmonės yra tendencingai kiršiname tarpusavy, „vardant tos Lietuvos“ paminami principai, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, sveikos tautiškumo idėjos perauga į kraštutinę nacionalistinę psichozę.

Aš visada didžiavausi, kad Lietuva yra mano Tėvynė. Ir visada maniau, kad Lietuva yra geriausias skirtingų žmonių bendruomeniškumo pavyzdys.  Bet, aišku, turi būti BET... šiuo metu mūsų visuomenė traška per visus galus. Tai ką ilgus metus mes nekentėme kituose šalyse po truputį tampa mums norma. Šiandien aš nesu tikras dėl laisvės mūsų Laisvoje Lietuvoje: mes skelbiame žmogaus įsitikinimų laisvę, o  „okupantais“ pakrikštijame tuos, kas gegužės 9 d. mini II Pasaulinio karo pabaigą, esame įtvirtinę įsitikinimų raiškos laisvę, o daužome stiklus tiems, kas pakabino Georgo juostelę ant savo mašinos, mes turime žodžio laisvę, o spausdiname straipsnius tik į „vienus vartus“.

Suprantu, kad okupacija ir po to sekusi represijų banga yra kraujojantį žaizdą Lietuvai ir, stebint pastaruosius įvykius Ukrainoje, visas tas skausmas paaštrėja, tačiau II pasaulinis karas yra daugiau nei Lietuva, Rusija ar Vokietija. Tai nėra mano, tavo ar kieno nors kito diena, tai yra minėjimas, skirtas kiekvienam ką palietė II pasaulinis karas. Kiekvienais metais gegužės 9 d. aš dėkuoju Dievui, kad karas (kuriame nėra nei laimėtojų, nei pralaimėtojų, nes visi pralošė) pasibaigė, džiaugiuosi, kad man brangūs žmonės liko gyvi, ir prisimenu žuvusius. Ir tai neturi jokios sąsajos su tautybe ar per karą pasirinktą pusę: mano mamos teta per II Pasaulinį karą su Tarybų kariuomene nuėjo iki pat Berlino, jos vyras – karo metu buvo Lietuvos partizanas. Jie kartu nugyveno beveik 50 metų ir tai yra puikus pavyzdys ir priminimas – karus pradeda vadovai, o kariauti tenka paprastiems žmonėms, kurie kaip niekas kitas nenori kariauti. Lietuviai, rusai, baltarusai, ukrainiečiai, lenkai, ir kt. tautybių žmonės ilgus metus gyvena šalia vienas kito, todėl turime liūdėti ir džiaugtits kartu, nepriklausomai, kad esame skirtingi. Minėkime gegužės 9 d., prisiminkime ištremtus ir tremtyje žuvusius lietuvius birželio 14 d., stovėkime kartu susikibę – rugpjūčio 23 d., atminkime Holokausto aukas – sausio 27 d. Ir būkime tiesiog broliais.

P.S. Jei mano žodžiai įžeidė kieno nors jausmus, atleiskite, aš tikrai nesiekiau to.

2013-05-07 - 1 komentaras

„Atsiprašau“ ar „atleiskite“?

Klysti yra žmoniška, o suklydus yra normalu atsiprašyti, tačiau dažnai atsiprašydami žmonės nesusimąsto, kad atsiprašymas turėtų būti dvipusis procesas (vienas žmogus atsiprašo, kitas – atleidžia), ir atsiprašymui naudoja žodį „atsiprašau“, kuris savo prasme neiššaukia dvipusio proceso: aš atsiprašiau ir man nesvarbu ar man atleido. Dėl šios priežasties, jei norėtumėte, kad jūsų atsiprašymas skambėtų nuoširdžiau, naudokite žodį „atleiskite“.

2013-03-12 - 1 komentaras

Naudotojų patyrimas ir nuorodos

Žemiau pateikiamas mano įrašas iš Interakcijos tinklaraščioNaudotojų patyrimas ir nuorodos

Pastaruoju metu, diskutuojant su dizaineriais ar net programuotojais, iškyla vis tie patys klausimai, susiję su nuorodomis:

  • Kaip išskirti nuorodas, kurių paspaudimas pakeičia turinį, bet neiššaukia viso puslapio perkrovimo?
  • Kaip turi būti žymimos nuorodos ant kurių užvedus pelės kursorių iššoka pagalba?
  • Kokiais atvejais išskiriamos nuorodos, kurias paspaudus puslapis atsidaro naujame naršyklės lange?
  • Ar nuorodos į kitą svetainę turi būti papildomai išskiriamos?

Plačiau

2011-11-11 - 5 comments

10 patarimų mobiliųjų aplikacijų kūrėjams @ WUD LT 2011

  1. Kas tinka viskam, netinka niekam.
  2. Nepamirškite, kad dizaino kūrimas mobiliems įrenginiams skiriasi nuo interneto svetainių ar programinės įrangos dizaino kūrimo.
  3. Prieš pradedant, atverskite platformos kūrėjų rekomendacijas ir dizaino šablonų bibliotekas.
  4. Išties geram dizainui sukurti neužtenka vien Photoshop.
  5. Kurkite turinį – dizainas be turinio nieko vertas.
  6. Gera naudotojo sąsaja neleidžia naudotojui padaryti klaidos.
  7. Padėkite savo naudotojams padėti jums.
  8. Geriau, kai pagalbos skyrelis yra, nei kai jo visai nėra.
  9. Neskubėkite viską kišti į nustatymų langą. Labai tikėtina, kad šio funkcionalumo visai nereikia.
  10. Naudotojo sąsaja turi adaptuotis, atsižvelgiant į naudotojo elgesį.

Mano pranešimą taip pat rasite Scribd, visų pranešėjų patarimai vienoje prezentacijoje patalpinti IdeaCode Slideshare

2011-10-11 - Nėra komentarų!

Mitas Nr. 5: pasiekiamumas yra brangus ir sunkiai įgyvendinamas

Myth #5: Accessibility is expensive and difficult straipsnio vertimas iš UX Myths (5 iš 5 išverstų)

Vertėjo komentaras – dažnai pasiekiamumas (angl. accessibility) yra suprantamas kaip ko nors pritaikymas neįgaliesiems, bet tai netiesa. Pasiekiamumas – tai ko nors pritaikymas kuo platesniam žmonių ratui. Norint padaryti svetainę pasiekiamą kuo platesniam žmonių ratui, nereikia papildomo funkcionalumo ar informacijos kartojimo. Lengviausias kelias – įtraukti skirtingų gebėjimų žmonių reikalavimus bei skirtingų įrenginių palaikymą projektuojant naują naudotojo sąsają ir kuriant informaciją.

Iš pagrindų sukurti svetainę, kuri būtų pasiekiama platesnei naudotojų auditorijai, kainuoja tiek pat, kiek ir sukurti įprastą.

Žinoma, jau egzistuojančios sistemos keitimas reikalauja papildomų išlaidų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai pelningas sprendimas – platesniam žmonių ratui pasiekiamos svetainės priežiūra yra pigesnė ir lengvesnė.

Priežastys, dėl kurių naudinga kurti svetaines pritaikytas didesnei naudotojų auditorijai

  1. Pasiekiama didesnė auditorija – Didžiojoje Britanijoje 14% žmonių kenčia nepatogumą dėl negalios.
  2. Plačiai pasiekiama svetainė turi geresnį tinkamumą (angl. usability)
  3. Plačiai pasiekiama svetainė taip pat geriau optimizuota paieškos sistemoms (angl. SEO)
  4. Kiti pasiekiamumo teikiami privalumai – mažesnis svetainės užsikrovimo laikas, skirtingų naršyklių palaikymas ir lengvas turinio valdymas.

Zoltán Kollin