Ei, brolau, kas su mumis atsitiko? Būtent šiuo klausimu norisi pradėti įrašą, skirtą Gegužės 9 d. paminėti. Iš tiesų, man skaudu, matant tai kas pastaruoju metu darosi Lietuvoje: žmonės yra tendencingai kiršiname tarpusavy, „vardant tos Lietuvos“ paminami principai, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, sveikos tautiškumo idėjos perauga į kraštutinę nacionalistinę psichozę.

Aš visada didžiavausi, kad Lietuva yra mano Tėvynė. Ir visada maniau, kad Lietuva yra geriausias skirtingų žmonių bendruomeniškumo pavyzdys.  Bet, aišku, turi BET… šiuo metu mūsų visuomenė traška per visus galus. Tai ką ilgus metus mes nekentėme kituose šalyse po truputį tampa mums norma. Šiandien aš nesu tikras dėl laisvės mūsų Laisvoje Lietuvoje: mes skelbiame žmogaus įsitikinimų laisvę, o  „okupantais“ pakrikštijame tuos, kas gegužės 9 d. mini II Pasaulinio karo pabaigą, esame įtvirtinę įsitikinimų raiškos laisvę, o daužome stiklus tiems, kas pakabino Georgo juostelę ant savo mašinos, mes turime žodžio laisvę, o spausdiname straipsnius tik į „vienus vartus“.

Suprantu, kad okupacija ir po to sekusi represijų banga yra kraujojantį žaizdą Lietuvai ir, stebint pastaruosius įvykius Ukrainoje, visas tas skausmas paaštrėja, tačiau II pasaulinis karas yra daugiau nei Lietuva, Rusija ar Vokietija. Tai nėra mano, tavo ar kieno nors kito diena, tai yra minėjimas, skirtas kiekvienam ką palietė II pasaulinis karas. Kiekvienais metais gegužės 9 d. aš dėkuoju Dievui, kad karas (kuriame nėra nei laimėtojų, nei pralaimėtojų, nes visi pralošė) pasibaigė, džiaugiuosi, kad man brangūs žmonės liko gyvi, ir prisimenu žuvusius. Ir tai neturi jokios sąsajos su tautybe ar per karą pasirinktą pusę: mano mamos teta per II Pasaulinį karą su Tarybų kariuomene nuėjo iki pat Berlino, jos vyras – karo metu buvo Lietuvos partizanas. Jie kartu išgyveno beveik 50 metų ir tai yra puikus pavyzdys ir priminimas – karus pradeda vadovai, o kariauti tenka paprastiems žmonėms, kurie kaip niekas kitas nenori kariauti. Lietuviai, rusai, baltarusai, ukrainiečiai, lenkai, ir kt. tautybių žmonės ilgus metus gyvena šalia vienas kito, todėl turime liūdėti ir džiaugtits kartu, nepriklausomai, kad esame skirtingi. Minėkime gegužės 9 d., prisiminkime ištremtus ir tremtyje žuvusius lietuvius birželio 14 d., stovėkime kartu susikibę – rugpjūčio 23 d., atminkime Holokausto aukas – sausio 27 d. Ir būkime tiesiog broliais.

P.S. Jei mano žodžiai įžeidė kieno nors jausmus, atleiskite, aš tikrai nesiekiau to.

„Atsiprašau“ ar „atleiskite“?

Klysti yra žmoniška, o suklydus yra normalu atsiprašyti, tačiau dažnai atsiprašydami žmonės nesusimąsto, kad atsiprašymas turėtų būti dvipusis procesas (vienas žmogus atsiprašo, kitas – atleidžia), ir atsiprašymui naudoja žodį „atsiprašau“, kuris savo prasme neiššaukia dvipusio proceso: aš atsiprašiau ir man nesvarbu ar man atleido. Dėl šios priežasties, jei norėtumėte, kad jūsų atsiprašymas skambėtų nuoširdžiau, naudokite žodį „atleiskite“.

Naudotojų patyrimas ir nuorodos

Žemiau pateikiamas mano įrašas iš Interakcijos tinklaraščioNaudotojų patyrimas ir nuorodos

Pastaruoju metu, diskutuojant su dizaineriais ar net programuotojais, iškyla vis tie patys klausimai, susiję su nuorodomis:

  • Kaip išskirti nuorodas, kurių paspaudimas pakeičia turinį, bet neiššaukia viso puslapio perkrovimo?
  • Kaip turi būti žymimos nuorodos ant kurių užvedus pelės kursorių iššoka pagalba?
  • Kokiais atvejais išskiriamos nuorodos, kurias paspaudus puslapis atsidaro naujame naršyklės lange?
  • Ar nuorodos į kitą svetainę turi būti papildomai išskiriamos?

Skaityti toliau: Naudotojų patyrimas ir nuorodos

Prisitaikantis dizainas

Jei pažiūrėtume į paskutiniųjų metų tendencijas (pvz. .net magazine, Web Design Ledger, Webdesigntuts+ ir dar daug kitų) tai pastebėtume vieną besikartojantį punktą – prisitaikantis dizainas (angl. responsive design). Įsivaizduokite mano nuostabą, kai įvedžiau į Google paiešką šios žodžius ir beveik nieko neradau. Atskiri linkėjimai Frogsign, kuris bent jau paminėjo šią dizaino sritį. Skaityti toliau: Prisitaikantis dizainas

Mitas Nr. 5: pasiekiamumas yra brangus ir sunkiai įgyvendinamas

Myth #5: Accessibility is expensive and difficult straipsnio vertimas iš UX Myths (5 iš 5 išverstų)

Vertėjo komentaras – dažnai pasiekiamumas (angl. accessibility) yra suprantamas kaip ko nors pritaikymas neįgaliesiems, bet tai netiesa. Pasiekiamumas – tai ko nors pritaikymas kuo platesniam žmonių ratui. Norint padaryti svetainę pasiekiamą kuo platesniam žmonių ratui, nereikia papildomo funkcionalumo ar informacijos kartojimo. Lengviausias kelias – įtraukti skirtingų gebėjimų žmonių reikalavimus bei skirtingų įrenginių palaikymą projektuojant naują naudotojo sąsają ir kuriant informaciją.

Iš pagrindų sukurti svetainę, kuri būtų pasiekiama platesnei naudotojų auditorijai, kainuoja tiek pat, kiek ir sukurti įprastą.

Žinoma, jau egzistuojančios sistemos keitimas reikalauja papildomų išlaidų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai pelningas sprendimas – platesniam žmonių ratui pasiekiamos svetainės priežiūra yra pigesnė ir lengvesnė.

Priežastys, dėl kurių naudinga kurti svetaines pritaikytas didesnei naudotojų auditorijai

  1. Pasiekiama didesnė auditorija – Didžiojoje Britanijoje 14% žmonių kenčia nepatogumą dėl negalios.
  2. Plačiai pasiekiama svetainė turi geresnį tinkamumą (angl. usability)
  3. Plačiai pasiekiama svetainė taip pat geriau optimizuota paieškos sistemoms (angl. SEO)
  4. Kiti pasiekiamumo teikiami privalumai – mažesnis svetainės užsikrovimo laikas, skirtingų naršyklių palaikymas ir lengvas turinio valdymas.

Zoltán Kollin

Mitas Nr. 4: dizainas yra tai, kas daro svetainę gražesnę

Myth #4: Design is about making a website look good straipsnio vertimas iš UX Myths (4 iš 5 išverstų)

Daug žmonių galvoja, kad dizainas internete yra tik dekoravimas, t.y. menas, kaip padaryti svetainę gražesnę. Tačiau dizainas  labiau susijęs su tuo, kaip svetainėje viskas veikia, nei su tuo, kaip tai atrodo. Dizainas apima tiek formas, tiek ir funkcijas (vertėjo komentaras – anglų kalboje sąvoka „dizainas“ iš dalies apima projektavimo sampratą). Skirtingai nei menas, dizainas yra kuriamas ne tik dėl vizualaus grožio ir emocinio patrauklumo, bet ir yra skirtas naudoti.

Dizaino tikslas – efektyviai spręsti problemas. Jis paremtas supratimu kaip vartotojai mato pasaulį, kaip jie mąsto ir elgiasi. Dėl to dizainerio įrankių pasirinkimas yra platesnis nei vien spalvos ar šriftai, jis apima vartotojų tyrimus, prototipavimą, tinkamumo testavimą (angl. usability testing) ir kt.

Dizaino apibrėžimai iš dizainerių:

  1. „Dizainas – yra ne tai, kaip daiktas atrodo ar kokį jausmą sudaro prisilietus. Dizainas – yra tai, kaip daiktas veikia“ – Steve Jobs
  2. „Geras dizainas, jei jį tinkamai realizavo, tampa nematomu. Mes pastebime dizainą tai tada, kai jis blogai įgyvendintas. Įsivaizduokite oro kondicionierių. Mes jį pastebėsime tik jei kambaryje pernelyg karšta ar šalta arba jei jis sudaro daug triukšmo ar pradeda lašėti. Tačiau, jei kondicionierius nustatytas puikiai, niekas nepastebės, kad jis yra ir susikaups prie rūpimų užduočių.“ – Jared Spool
  3. „Dizainas – elementų išdėliojimo planas tokiu būdu, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas uždaviniui įgyvendinti“ – Charles Eames
  4. „Kaip aš suprantu dizainą? Užsiimti dizainu – tai dalinti problemas į mažesnes problemas  kol bus rastas pats paprasčiausias sprendimas.“ – Paul Scrivens
  5. „Pagrindinė dizaino užduotis – ne prablaškyti, suteikti malonumą ar tapti estetiškai maloniu. Pagrindinė užduotis – veikti.“ – Oliver Reichenstein
  6. „Dizaineris, apsispręsdamas dėl kokios nors objekto formos ar funkcionalumo, sprendžia problemas. Tai galėtų būti parašytas tekstas, vartotojo sąsajos elementų išdėstymas, kėdės projektavimas ar geresnių Netflix (vertėjo komentaras – video nuomos kompanija) voko, elektros lemputės ar kėdės variantų pasiūlymas“ – Joshua Porter
  7. „Dizainas neskirstomas į „gerą“ ar „blogą“. Yra tik efektyvi ar neefektyvi komunikacija. Kiekvienas skūndžiasi reklama žurnaluose, bet užsakovams įdomu tik ar jie pritraukia naujų klientų, ar ne.“ – Peter Bilak
  8. „Dizainas yra nukreiptas į žmogų. Kurti dizainą reiškia žmogaus problemų identifikavimą ir geriausio jų sprendimo radimą.“ – Ivan Chermayeff
  9. … kitas panašias citatas galite rasti Luke Wroblewski svetainėje.

Zoltán Gócza

Mitas Nr.3: žmonės nesinaudoja slinkimo galimybe

Myth #3: People don’t scroll straipsnio vertimas iš UX Myths (3 iš 5 išverstų)

Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje slinkimo (angl. scroll) funkcija nebuvo dažnai naudojama, tačiau laikai keičiasi – šiandieną naršyklės slankjuostės (angl. scrollbar) naudojimas tapo visiškai natūraliu dalyku. Ilgų ir nuoseklių tekstų, kaip pvz., straipsnis ar internetinė pamoka, atveju slinkimo funkcijos naudojimas lyginant su puslapiavimo naudojimu turi geresnį svetainės tinkamumą (angl. usability).

Dėl to nebūtina visko kelti į viršutinę titulinio puslapio dalį ar į zoną, matomą be slinkimo. Norint, kad žmonės naudotų slinkimo funkciją, reikia vadovautis tam tikromis projektavimo taisyklėmis bei teikti lankytojams įdomią informaciją. Turėkite omeny, kad informacija, kuri yra matomoje be slinkimo zonoje, sulaukia daugiau lankytojų dėmesio bei daro įtaką vartotojo apsisprendimui skaityti visą puslapį.

Daugelio tyrimų išvados patvirtina, kad žmonės naudojasi slinkimo galimybe:

  1. Paspaudimų žemėlapių (angl. clickmap) paslaugos teikėjai ClickTale, išanalizavę 100 tūkst. paspaudimų, padarė išvadą, jog slinkimo galimybę naudojo 76 proc. lankytojų, iš jų puslapio apačią pasiekė net 22 proc. Šie skaičiai patvirtina, jog puslapio viršus yra svarbiausia ekrano dalis. – Unfolding the Fold ir ClickTale Scrolling Report (ir 2 dalis)
  2. Tinkamumo ekspertas Jakobas Nielsenas (angl. Jacob Nielsen), naudodamas akių stebėjimų (angl. eye tracking) įrangą, pademonstravo, jog, nepaisant žvilgsnio sufokusavimo viršutinėje lango dalyje, žmonės slenka puslapį žemyn. Tai ypač pastebima, kai puslapio dizainas ar projektavimas deramai pastūmėja šia linkme. – Scrolling and Attention
  3. Nagrinėdama statistinius TMZ.com svetainės duomenis, Milisa Tarquini išsiaiškino, kad pačios populiariausios nuorodos yra puslapio apačioje. Ji taip pat pažymi, jog apklausos ir galerijos, kurios buvo patalpintos AOL’s Money & Finance svetainės apačioje, sulaukdavo ypač daug paspaudimų nepriklausomai nuo jų vietos apačioje. – Blasting the Myth of the Fold
  4. CX Parnters atliktas akių stebėjimo tyrimas taip pat patvirtina nuostatą, kad žmonės naudojasi slinkimo galimybe. – The myth of the page fold: evidence from user testing
  5. Programinės įrangos tinkamumo tyrimų laboratorija (angl. Software Usability Research Laboratory) nustatė, kad žmonės gali skaityti ilgai, o slinkimas žemyn yra greitesnis nei puslapiavimo naudojimas. Tyrimai patvirtina, kad žmonės yra pripratę prie slinkimo naudojimo. – The Impact of Paging vs. Scrolling on Reading Online Text Passages
  6. 1998 m. Jared Spool tinkamumo testas parodo, kad nors žmonės ir sako, kad jiems slinkimo galimybė nepatinka, jie noriai naudojasi ja. – As the Page Scrolls
  7. Kitas tinkamumo tyrimas, atliktas SURL kompanijos, patvirtino, kad paieškos svetainėse žmonės vienodai gerai vertina tiek slinkimo, tiek puslapiavimo galimybes. – Paging vs. Scrolling: Looking for the Best Way to Present Search Results

Skaitiniai ateičiai:

  1. Jared Spool  savo straipsnyje aprašė projektavimo rekomendacijas, galinčias pastūmėti žmones naudotis slinkimu – Utilizing the Cut-off Look to Encourage Users To Scroll
  2. The Scrolling Experience and „The Fold““ straipsnyje Chris Fahey aprašo „sulinkimo linijos“ (angl. fold) niuansų pasikeitimą.
  3. Nepraleiskite šmaikštaus straipsnio „Life below 600 px“ apie puslapio slinkimo galimybę.

Zoltán Gócza

Mitas Nr. 2: visi puslapiai turi būti pasiekiami trimis paspaudimais

Myth #2: All pages should be accessible in 3 clicks straipsnio vertimas iš UX Myths (2 iš 5 išverstų)

Ilgą laiką tinkamumo testais (angl. usability test) buvo bandoma nuginčyti vadinamąją trijų paspaudimų taisyklę. Priešingai nei mano daugelis, žmonės, neradę informacijos trimis paspaudimais, nepalieka svetainės. Iš tikrųjų, reikalingų paspaudimų skaičius neturi jokios įtakos nei vartotojo pasitenkinimui, nei atliekamų veiksmų sėkmingumui. Taip, tai tiesa – mažesnis paspaudimų skaičius nedaro žmonių laimingesnių ir nesuteikia greito tikslo pasiekimo jausmo.

Išties svarbus yra navigacijos paprastumas, pastovus informatyvumo jausmas, lydintis visą vartotojo kelią iki norimo tikslo. Jei neversite žmogaus galvoti apie paspaudimų skaičių, jis neprieštaraus dėl kelių papildomų paspaudimų.

Tyrimai, privertę suabejoti taisykle:

  1. UIE tinkamumo tyrimai parodė, kad žmonės nepalieka svetainės po trijų paspaudimų bei nesijaučia įpykę, jei reikia atlikti dar keletą paspaudimų. – Testing the Three-Click Rule
  2. Anot knygos „Prioritizing Usability“ bei ją cituojančios „Highlights from Prioritizing Web Usability“ autorių, Jakobo Nielseno (angl. Jacob Nielsen) tyrime minima, kad „vartotojų gebėjimas rasti informaciją internetinėje parduotuvėje padidėjo 600 proc. po to, kai kelias iki prekės nuo trijų paspaudimų išaugo iki keturių“.
  3. Kitas UIE tyrimas pademonstravo, jog geras nuorodų užvardinimas, o ne paspaudimų skaičius, yra pagrindinis tinkamumo veiksnys. – Getting Confidence From Lincoln
  4. Praktinis patarimas – pakeisti „trijų paspaudimų taisyklę“ į „vieno paspaudimo taisyklę“: „Kiekvienas paspaudimas ar sąveika (angl. interaction) turi priartinti žmogų prie numatyto tikslo ir kartu kiek įmanoma sumažinti  tikimybę patekti ne ten“. – Breaking the Law: The 3 Click Rule

Įdomus skaitiniai:

  1. David Hamill mintys, apie tai, kodėl trijų paspaudimų taisyklė yra nonsensas – straipsnyje „Stop Counting Clicks“.
  2. CX Partners straipsnis apie šią taisyklę – 3 isn’t the magic number.

Zoltán Gócza

Mitas Nr. 1: internete žmonės skaito

Myth #1: People read on the web straipsnio vertimas iš UX Myths (1 iš 5 išverstų)

Internete žmonės skaito nuosekliai tik tais atvejais, kai juos domina turinys. Bet, dažniausia, jie tik paviršutiniškai peržiūri puslapį, ieškodami paryškintų žodžių, reikšmingų antraščių, trumpų pastraipų, bei lengvai perskaitomų sąrašų. Jie skuba rasti reikalingą informaciją, todėl visa kita informacija, kuri atrodo nesvarbi, yra tiesiog praleidžiama.

Nesitikėkite, kad žmonės skaitys turinį, kuris sunkiai jiems skaitomas ar nėra svarbus. Dėl to internete patariama vengti ilgų tekstų, nereikalingų paaiškinimų, reklaminio pobūdžio teksto, bei rašymo apie nieką.

Kiek iš tikrųjų perskaito vartotojas?

Atvejai, kada žmonės skaito detaliau:

  • Jei lankytojas rado jį dominančią informaciją, labai tikėtina, kad jis perskaitys ir informaciją, esančią aplink.
  • Tyrimai rodo, kad žmonės, skaitydami savo malonumui, labiau įsigilinę perskaito pateiktą informaciją ir laiko skaitymą maloniu net jei skaito iš kompiuterio ekrano.
  • Kiti tyrimai rodo, kad yra interneto skaitytojų, kurie skaito metodiškai, t.y. kurie neperžiūri puslapio, o jį nuosekliai perskaito nuo viršaus iki apačios.
  • Dažniau su malonumu perskaitomi gerai struktūrizuoti puslapiai, suprojektuoti paviršutiniškam skaitymui.

Zoltán Kollin