Vienas iš labiausiai beprasmiškų laiko leidimo būdų yra „commute“ ar švytuoklinė migracija. Žodynas šį terminą apibūdina kaip „kasdieninės arba reguliarios kelionės į darbą/mokslo įstaigą ir atgal“.
Ar kada susimastėte kiek laiko žmonės kasdien praleidžia viešajame transporte ar stovėdami kamščiuose pakeliui į darbą ar atgal? Kiek pinigų išleidžiama kurui arba bilietams viešajame transporte? Kokią įtaką aplinkai daro šios kelionės? Bendrai, kur žiūri ekologai? Jie sugeba prisikabinti, jei, neduok tu dieve, nužudysi uodą, bet kažkodėl visai nereaguoja, kad kasdien beveik milijonas Lietuvos miestų gyventojų keliauja į darbą ir atgal. Aš jau nekalbu apie tai, kad mūsų važiavimas į ofisus didina ofisų rajonuose NT kainas.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kai daugelių ofisų darbuotojų pagrindinis darbas yra sėdėti prie kompiuterio, nėra jokio skirtumo tarp sėdėjimo prie kompiuterio vienoje patalpoje ir iš skirtingų kontinentų. Mano manymu, turi būti įvertinamas darbas, o ne sėdėjimas vienoje patalpoje.
Nesąžiningiausia tai, kad darbdaviai neskaičiuoja kelionės į darbą ir atgal kaip darbo laiko. Pvz. žmogus kasdien į ofisą ir atgal išleidžia valandą. Per darbo savaitę tai jau 5 val. Ar jums negaila šiuo laiko? Kodėl profsąjungos tyli? Manau, reikėtų darbdavius įpareigoti bent dalinai padengti važiavimo į ofisą išlaidas. Tada gal jie susimąstytų, kad dažnai nėra būtinybės būti vienoje patalpoje.
Nesupraskite manęs neteisingai, aš nesakau, kad reikia visiems dirbti iš namų. Teko dirbti freelance iš namų ir žinau, kad nuo darbo iš namų „stogas gali važiuoti.“ Paprasčiausiai, tai turėtų būti laisvo pasirinkimo klausimas. Aš prieš priverstinį važiavimą į ofisą. T.y. jei jums namie nesidirba, dirbkite ofise. Toli iki ofiso, yra coworking vietos (Vilniuje ir Kaune).
Kasdienėje veikloje dažnai naudoju Adobe Photoshop ir esu pripratęs panašius elementus grupuoti (Layer → Group Layers arba tiesiog Ctrl+G). Tokį pat elgesio šabloną naudoju ir dirbdamas su failais – panašius arba susijusius failus grupuoju įkeldamas į atitinkamus katalogus. Bet pastarasis procesas, palyginus su sluoksnių grupavimu Photoshop aplinkoje, yra šiek tiek komplikuotas: reikia sukurti katalogą ir tada ten perkelti pasirinktus failus. Norėtųsi tiesiog pažymėti failus ir paspausti Ctrl+G arba iš iššokančio meniu pasirinkti punktą Group. Kažką panašaus jau turi iOS ir Mac OS X Lion, bet šiose sistemose gali būti grupuojamos tik programos. Norėčiau, kad tai būtų pritaikyta ir failams. Ką manote?
Nesu programuotojas, tačiau esant reikalui be problemų galiu parašyti reikiamą kodą. Būtinybė rašyti kodą dažniausiai atsiranda iš kažkokių asmeninių poreikių. Ne išimtis ir šie plėtiniai. Nuo seno naršymui internete naudoju Opera. Po pastarųjų atnaujinimų šioje naršyklėje atsirado galimybė kurti plėtinius (angl. extension), kuria, norėdamas įgyvendinti greitą prieigą prie naujienų, ir nusprendžiau pasinaudoti. Iš lietuviškų pletkų naujienų portalų dažniausiai skaitau 15min.lt, todėl kaip bandomąjį triušį pasirinkau būtent šį portalą.
Tiesą sakant sukurti pirmąjį plėtinį 15min.lt Žinios gyvai! trūko maždaug 10 minučių. Paprasčiausiai į iššokantį langą išvedžiau mobiliąją portalo versiją. Prieš talpinant sukurtą plėtinį į viešą erdvę, norėjau atsiklausti 15min.lt leidimo. Dėl įvykusio nesusipratimo su laiškais, sutikimą oficialiai publikuoti gavau tik už mėnesio. Kai plėtinys pasirodė Opera plėtinių kataloge, jis tapo tik antruoju plėtiniu lietuvių kalba.
Neseniai Opera išleido naujosios naršyklės Opera 11.50 pirmąsias bandomąsias versijas. Jose atsirado galimybė kurti plėtinius Speed Dial langui. Nusprendžiau pratęsti eksperimentus su plėtiniais, todėl su Freebrowsers.ru komandos pagalba, padariau 15min.lt Žinios gyvai! SD (veiks, jei naudojate Opera 11.50), kuriame išvedamos 10 naujausių naujienų. Plėtinys tapo pirmuoju Speed Dial plėtiniu lietuvių kalba.
Nors Opera Lietuvoje nėra labai populiari, vis dėlto tikiuosi, kad ateityje atsiras daugiau plėtinių.
Everyone who’s competing with Apple in hardware or software should be using “No need for iTunes” as their lead competitive advantage.
Aš, kaip turbūt ir daugelis Apple kompiuterius naudojančių žmonių, beveik kasdien susiduriu su iTunes. Jos pagalba siunčiuosi ir klausaus muziką ar podcast, žiūriu lekcijas iš iTunes U, atsisiunčiu iPhone programų atnaujinimus ir t.t. ir panašiai. Kas kartą kai tenka naudotis šią programą jaučiu visą jausmų spektrą: pyktį dėl apkrautos vartotojo sąsajos, savotišką pagarbą, nes būtent iTunes pagalba išmokau patogiai sutvarkyti muzikos biblioteką, meilę dėl fantastiškų lekcijų ir podcast ir t.t. Iš esmės, jei kas leistų, jau senai sunaikinčiau iTunes tokiame pavidale kaip yra dabar ir išskirčiau svarbiausias funkcijas į keletą smulkesnių programų, bet, deja, tenka naudotis būtent tuo kas yra. Bet kuriuo atveju, šiek tiek nuklydau į laukus, šis įrašas ne apie tai.
Dabartiniame iTunes variante man labai trūksta paprasto dalyko – žymų. Vietoje, mano manymu, nereikalingo Grouping lauko, įdėčiau Žymų lauką (Grouping pavadinimas galėtų net išlikti), kuris leistų sudaryti tokį dalyką kaip Žymų debesis. Pvz., kaip Stereomood. Ką manote?
Laikas nuo laiko vis išgirstu nuomonę, kad vartotojų testavimas yra brangus malonumas, todėl nusprendžiau šią nuomonę paneigti. Besiruošdamas dalyvavimui UsabilityLab organizuotame Sberbank naujo dizaino idėjų konkurse atlikau 2 vartotojų testavimus po 24 žmones. Kaip manote kiek kainavo šis testavimas?
… arba dar kartą apie amžiną temą: kas geriau – tinkamumo ekspertų nuomonė ar realių vartotojų testas.
Šiuo klausimu tenka diskutuoti stebėtinai dažnai ir daug. Jis yra vienas dažniausiai užduodamų klausimų mūsų vartotojų testavimo mokymų metu, todėl nusprendėme dar kartą apžvelgti už ir prieš argumentus.
Viena nuomonių stovykla teigia, kad tinkamumo testavimas (angl. usability testing) yra nereikalingas, jei svetainę, programą ar kitą sistemą įvertino ir parašė rekomendacijas tinkamumo srities specialistas. Šią nuomonę bandoma pagrįsti tuo, kad žmonės yra pakankamai lengvai nuspėjami, todėl savo srities specialistas turėtų pastebėti ir įvertinti tinkamumo problemas. Tai tiesa, bet tik iš dalies.
Alternatyvios nuomonės gynėjai teigia, kad ekspertas, atsižvelgiant į savo patirtį, gerąsias praktikas ar tinkamumo rekomendacijas, pastebės pagrindines tinkamumo problemas. Tačiau praktika rodo, kad beveik visada vartotojų testavimų metu randamos problemos, kurios sukelia nuostabą net patyrusiems specialistams. Tai vyksta dėl paprastos priežasties. Kokie nuspėjami mes beatrodytume iš pirmo žvilgsnio, iš prigimties esame iracionalūs (iš Dan Ariely ir Jonah Lehrer knygų) ir dažnai net nežinome koks bus mūsų elgesys tam tikroje situacijoje (Malcolm Gladwell) kol joje neatsiduriame. Dažniausiai ekspertai nėra tikrieji svetainės vartotojai ir vartotojų elgesį prognozuoja remdamiesi tuo, kaip patys suvoka tiriamos sistemos veikimo modelį. Todėl realybė ir specialistų įsivaizdavimas, kaip vartotojai naudojasi sistema, gali stipriai skirtis. Continue reading “Tinkamumo ekspertai ar vartotojai?”
Peržiūrinėjau savo failus ir radau kažkada kurtas ikonėles. Nutariau pasidalinti. Spauskite ant paveiksliuko ir gausite archyvą, kuriame bus Photoshop failas su 5 lietuviškų soc. svetainių ikonomis: Frype.lt, Topix.lt, Blake.lt, Klase.lt ir Rokit.lt. Failą atiduodu nemokamai, galite jį redaguoti, naudoti kaip jums norisi ir net parduoti, jei aišku sugebėsite.
Rodos, neliko žmogaus, kuris vienaip ar kitaip nesusidūrė su socialiniais tinklais ar kitomis socialinės medijos apraiškomis. 2010 m. rugpjūty Facebook socialiniame tinkle buvo daugiau nei 700 tūkst. vartotojų iš Lietuvos (19.8 % skverbtis).
Populiarėjant socialiniai medijai, pasaulyje populiarėja ir pakankamai nauja e. komercijos kryptis – socialinė komercija (angl. social commerce). 2009 m., t.y. prabėgus 15 metų nuo 1994 m. rugpjūčio 11 d., kai netmarket.com pardavė pirmąją prekę internetu – Stingo albumas „Ten Summoner’s Tales“, kita JAV kompanija 1-800-flowers.com pardavė pirmąją gėlių puokštę Facebook socialiniame tinkle. Dar už metų, 2010 m. įvyko pirmieji socialinės komercijos apdovanojimai.
Lietuvoje šia kryptimi daromi tik pirmieji nedrąsūs žingsniai, kurie dažniausiai apsiribojam Facebook Like ar Recommend mygtukų integravimu į e. parduotuvę bei e. parduotuvės puslapio kūrimu Facebook soc. tinkle.
Gal verta kitąmet LOGIN apdovanojimuose įsteigti naują nominaciją – geriausias socialinės medijos panaudojimas e. komercijoje? Continue reading “Socialinės komercijos samprata”
Elektroninės komercijos samprata keitėsi su laiku. Iš pradžių – elektroninė komercija buvo elektroninio apsikeitimo duomenimis (angl. Electronic data interchange, EDI) sinonimu, vėliau, atsiradus internetui, tapo internetinės komercijos antruoju vardu. Po pirmųjų mobilios komercijos puslapių atsiradimo 2000 metais – elektroninė buvo padalinta į internetinę ir mobilią komerciją. Tačiau tai irgi truko neilgai – pramonės, technologijų ir komunikacijų vis glaudesnis ryšys ir net susiliejimas mus įtraukė į dinaminę ekonominę aplinką, o internetinę ir mobilią komercijas privertė pamiršti konkurenciją ir remtis vieną kitą. Naujos e. komercijos ir mobiliosios komercijos galimybės suartino vartotojus ir suteikė jiems galimybių, kurių nebuvo anksčiau. Turbūt šie pokyčiai ir paskatino universalios ar visur esančios komercijos (angl. universal or ubiquitous commerce, uCommerce), kurioje nebeliko įprastų kliūčių kaip antai laiko, geografinės vietos, valiutos ar prieigos, atsiradimą.
Vyksta perėjimas nuo prekybos taško link komforto taško (angl. point of convience), t.y. vartotojams tapo svarbu ne tik apsipirkti bet kartu tai įvykdyti kaip įmanoma patogiau.
Bendrai, atsiranda visiškai naujų formų, kurios e. komerciją, pagrįsta kompiuteriais, paverčia tradicine komercija (žr. prezentaciją).
Universali komercija remiasi 4 pagrindiniais principais:
Visuotinis paplitimas (angl. ubiquity) – galimybė prisijungti prie e. komercijos įrankio bei būti pasiekiamu iš bet kur ir bet kada.
Unikalumas (angl. uniqueness) – galimybė nustatyti papildomą informaciją apie pirkėją (pvz. geografinę padėtį)
Universalumas (angl. universality) – įrenginių (mobilieji telefonai, delninukai ir t.t.) ir e. komercijos įrankių vienodi standartai (pvz. Japonijoje ir Lietuvoje yra skirtingi mobiliųjų tinklų standartai ir dažniai, todėl telefonai atvežti iš Japonijos gali neveikti Lietuvoje)
Suderinamumas (angl. unison) – nepriklausomai nuo įrenginio informacija turi būti vienodai pasiekiama, persiunčiama ir kitaip naudojama.
Taigi, keičiasi pasaulis, keičiamės mes, keičiasi ir e. komercijos. Gal laikas susimąstyti apie mūsų požiūrį į e. komerciją?
Nauji komentarai