All Posts in E. verslas

2011-03-23 - 1 komentaras

Socialinės komercijos samprata

Rodos, neliko žmogaus, kuris vienaip ar kitaip nesusidūrė su socialiniais tinklais ar kitomis socialinės medijos apraiškomis.  2010 m. rugpjūty Facebook socialiniame tinkle buvo daugiau nei 700 tūkst. vartotojų iš Lietuvos (19.8 % skverbtis).

Populiarėjant socialiniai medijai, pasaulyje populiarėja ir pakankamai nauja e. komercijos kryptis – socialinė komercija (angl. social commerce).  2009 m., t.y. prabėgus 15 metų nuo 1994 m. rugpjūčio 11 d., kai netmarket.com pardavė pirmąją prekę internetu – Stingo albumas „Ten Summoner's Tales“, kita JAV kompanija 1-800-flowers.com pardavė pirmąją gėlių puokštę Facebook socialiniame tinkle. Dar už metų, 2010 m. įvyko pirmieji socialinės komercijos apdovanojimai.

Lietuvoje šia kryptimi daromi tik pirmieji nedrąsūs žingsniai, kurie dažniausiai apsiribojam Facebook Like ar Recommend mygtukų integravimu į e. parduotuvę bei e. parduotuvės puslapio kūrimu Facebook soc. tinkle.
Gal verta kitąmet LOGIN apdovanojimuose įsteigti naują nominaciją - geriausias socialinės medijos panaudojimas e. komercijoje? Plačiau

2011-03-13 - Nėra komentarų!

Universalios komercijos samprata

Elektroninės komercijos samprata keitėsi su laiku. Iš pradžių – elektroninė komercija buvo elektroninio apsikeitimo duomenimis (angl. Electronic data interchange, EDI) sinonimu, vėliau, atsiradus internetui, tapo internetinės komercijos antruoju vardu. Po pirmųjų mobilios komercijos puslapių atsiradimo 2000 metais – elektroninė buvo padalinta į internetinę ir mobilią komerciją.  Tačiau tai irgi truko neilgai – pramonės, technologijų ir komunikacijų vis glaudesnis ryšys ir net susiliejimas mus įtraukė į dinaminę ekonominę aplinką, o internetinę ir mobilią komercijas privertė pamiršti konkurenciją ir remtis vieną kitą. Naujos e. komercijos ir mobiliosios komercijos galimybės suartino vartotojus ir suteikė jiems galimybių, kurių nebuvo anksčiau. Turbūt šie pokyčiai ir paskatino universalios ar visur esančios komercijos (angl. universal or ubiquitous commerce, uCommerce), kurioje nebeliko įprastų kliūčių kaip antai laiko, geografinės vietos, valiutos ar prieigos, atsiradimą.

Vyksta perėjimas nuo prekybos taško link komforto taško (angl. point of convience), t.y. vartotojams tapo svarbu ne tik apsipirkti bet kartu tai įvykdyti kaip įmanoma patogiau.

Bendrai, atsiranda visiškai naujų formų, kurios e. komerciją, pagrįsta kompiuteriais, paverčia tradicine komercija (žr. prezentaciją).

Universali komercija remiasi 4 pagrindiniais principais:

  • Visuotinis paplitimas (angl. ubiquity)  – galimybė prisijungti prie e. komercijos įrankio bei būti pasiekiamu iš bet kur ir bet kada.
  • Unikalumas (angl. uniqueness)  – galimybė nustatyti papildomą informaciją apie pirkėją (pvz. geografinę padėtį)
  • Universalumas (angl. universality) – įrenginių (mobilieji telefonai, delninukai ir t.t.) ir e. komercijos įrankių vienodi standartai (pvz. Japonijoje ir Lietuvoje yra skirtingi mobiliųjų tinklų standartai ir dažniai, todėl telefonai atvežti iš Japonijos gali neveikti Lietuvoje)
  • Suderinamumas (angl. unison) –  nepriklausomai nuo įrenginio informacija turi būti vienodai pasiekiama, persiunčiama ir kitaip naudojama.

Taigi, keičiasi pasaulis, keičiamės mes, keičiasi ir e. komercijos. Gal laikas susimąstyti apie mūsų požiūrį į e. komerciją?

2010-12-10 - 2 comments

Apie e. komercijos saugumą (II dublis)

Prieš pusmetį rašiau apie e. komercijos saugumą. Tą kartą gavau komentarą, kad sergu paranoja, todėl dabar, po pastarųjų įvykių, norisi parašyti standartinį „juk sakiau“, bet tai problemos neišspręs, reikėtų galvoti kaip šią situaciją keisti į gerąją pusę, nes ko toliau to dažniau pasitaikys tokių dalykų.
Mano manymu, pagrindiniai veiksniai, kurie išgelbėtų nuo šios ligos – viešinimas, profilaktinė edukacija bei rinkos dalyvių solidarumas. Leidimas apmokėti per kurjerius geras tik tada, jei pardavėjai turi savo sandėlius, tokių e. parduotuvių nemanau kad daugiau nei 50 proc. Be to, tada padaugėtų kiekis žmonių neapmokėjusių pristatymą arba užsakymų su netikrais adresais. Plačiau

2010-11-10 - 4 comments

25 pirkėjų mintys

  1. Man nereikia, kad būtumėte idealūs. Aš tenoriu jumis pasitikėti.
  2. Aš nenoriu, kad būtumėte geriausi. Tiesiog, tesėkite savo pažadus ir atlikite savo darbą gerai.
  3. Nebijokite man pasakyti kai kažko nežinote, tai padėtų jumis pasitikėti.
  4. Man tikrai svarbu, kad jūs nepamirštumėte padėkoti.
  5. Malonus balsas ragelyje man reiškia daugiau nei manote.
  6. Aš nesusimąstysiu , kad veltui leidžiu laiką, kol būsiu tikras, jog gaunu kažką vertingą.
  7. Mano gyvenime ir taip daug streso. Neverskite manęs stresuoti ir tapsite mano draugu.
  8. Jei jau tapote mano draugu, prašau, kreipkitės į mane vardu.
  9. Kartais aš jaučiuosi kaip pasimetęs vaikas, todėl norėčiau, kad manimi pasirūpintų, bet tikrai neprisipažinsiu niekam, kad taip jaučiuosi.
  10. Aš norėčiau papasakoti kaip pagerinti mūsų bendravimą. Kodėl apie tai niekada nepaklausiate?
  11. Dažnai aš nesuprantu apie ką pasakojate. Pabandykite kalbėti aiškiais žodžiais.
  12. Aš norėčiau jumis pasitikėti, bet mane jau anksčiau yra apgavę.
  13. Jei jūs nuvilsite mane ar man šiaip kažkas labai nepatiks, aš papasakosiu apie tai savo draugams ir pažįstamiems. Taip pat aš pasielgsiu, jei tapsite mano draugu. Rinktis jums.
  14. Kai aš rekomenduoju jus savo draugams ir jie lieka jumis patenkinti, aš džiaugiuosi, nes aš nenuvyliau draugų ir išlikau jiems patikimas patarėjas. Man tai tikrai daug reiškia.
  15. Nesvarbu kiek pinigų aš turiu banko sąskaitoje, aš vistiek mėgstu nemokamas dovanėles.
  16. O dar labiau mėgstu individualias, tik man skirtas dovanėles.
  17. Taip pat, man nepatiktų, jei suprasčiau, kad kitus klientus mylite labiau nei mane.
  18. Aš nežinau ko aš noriu. Parodykite geriausias prekes ir aš galbūt jas įsigysiu.
  19. Aš patikėsiu, kad išmanote viską apie savo prekes, jei papasakokite apie jas taip, kad aš nesugalvočiau nei vieno papildomo klausimo.
  20. Nepamirškite man papasakoti kokių nors įdomių detalių apie įsigyjamą prekę, kad turėčiau ką pasakyti, kai prieš draugus girsiu naują pirkinį.
  21. Aš nemėgstu kartotis, todėl pabandykite suprasti viską iš pirmo karto.
  22. Aš mėgstu su jumis bendrauti, bet neverskite su jumis bendrauti per prievartą.
  23. Aš kartais būnu neteisus, bet nenorėčiau, kad jūs galvotumėte, jog aš neteisus visada.
  24. Aš jus gerbsiu, jei nežiūrėsite iš aukštai į mane kai suklydau.
  25. Man patinka pirkti, bet nereikia manęs akivaizdžiai versti pirkti.

2010-07-27 - 1 komentaras

Aktyvūs konsultantai e. prekyboje

Man nepatinka, kai pardavėjai-konsultantai „trukdo“ mano apsipirkimo procesui, nes, dažniausiai, dar nespėjus apžiūrėti esamą asortimentą, yra peršama pagalba. Tačiau mėgstu, kai konsultantas pastebi, kad klientui reikalinga pagalba. Pavyzdžiui, vakar užėjau į kosmetikos parduotuvę, nes reikėjo naujo šampūno. Bandžiau rinktis tarp 2 patikusių šampūnų. Konsultantė, matydama mano dvejones, priėjo ir pasisiūlė pagalbą bei, man sutikus, paaiškino kiekvieno privalumus ir skirtumus tarp jų. Man toks elgesys atrodo normalus ir net sveiktinas.

Bendrai, parduotuves pagal konsultantų aktyvumą galima suskirstyti į 3 sąlygines grupes:

  1. konsultantai yra ir jie aktyvūs;
  2. konsultantai yra, bet jie neaktyvūs, t.y. pats klientas turi paprašyti pagalbos;
  3. konsultantų nėra.

Internetinėje prekyboje dažniausiai yra sutinkami tik 2 ir 3 punktai. T.y. konsultantai, dažniausiai, patys neinicijuoja bendravimo, o, mano manymu, reikėtų. Teko skaityti (šaltinio, deja, neprisiminsiu), kad tradicinėje prekyboje, aktyvūs pardavėjai-konsultantai padidina apyvartą virš 30 proc. Tinkamai įgyvendinus, e. prekyboje pardavimai turėtų taip pat padidėti. Aišku, nereikia pamiršti, kad internetas yra (sąlyginai) privati erdvė ir patogi galimybė ramiai ir niekieno netrukdomas išsirinkti dominančią prekę, todėl būtina nepersistengti ir siūlyti pagalbą tik tada, kai iš kliento veiksmų matysite, kad jį tikrai naudinga ir reikalinga.

Užmetus akį į Google, radau įdomų variantą – Zopim. Gal kas bandėte šį ar panašius dalykus? Kokie įspūdžiai?

2010-07-23 - 2 comments

Elektroninė komercija: įsimenami įspūdžiai

Voltas Disnėjus yra pasakęs, kad „klientai turėtų būti aptarnaujami taip, kad grįžę namo jie norėtų visiems apie mus papasakoti“. Su šiais žodžiais sunku nesutikti, jau senai žinoma, kad veiksmingiausia reklama yra tada, kai klientai kalba už Jus. Šia tema neseniai skaičiau Bobo Martelo (angl. Bob Martel) pamąstymus apie strateginį rinkodaros planavimą bei klientų lojalumo skatinimą. Savo pamąstymuose autorius didžiausią dėmesį skiria asmeniniams santykiams tarp pardavėjo ir kliento.

Autorius išskiria 4 pagrindinius aspektus:

  • fokusavimas į ateities pirkimus;
  • dovanos galia;
  • dėkingumas kiekvienam klientui;
  • šypsena.

Nesinori kartoti autoriaus minčių, todėl savo įraše pabandysiu apžvelgti kaip šios principus galima pritaikyti elektroninėje prekyboje Plačiau

2010-06-28 - Nėra komentarų!

Ko galima pasimokyti iš TV parduotuvių?

Prisipažinsiu, senai nežiūrėjau TV. Bet, kadangi, kaip visi turbūt žino, šiuo metu vyksta Pasaulio futbolo čempionatas , daugiau laiko praleidžiu prie televizoriaus nei kompiuterio. Taip bejunginėdamas kanalus, atradau (galbūt daugeliui tai nėra naujiena, bet man buvo tikrai įdomu) Top Shop TV parduotuvę. Jų e. parduotuvė yra nesąmonė (mirgu margu), tačiau iš per TV rodomų reklamų reikėtų pasimokyti ir pritaikyti jas savo e. parduotuvėms. Iš pardavimų pusės, jie labai teisingai pateikia savo produktus. Aišku, lietuviai nieko naujo neišrado, nes tai standartiniai amerikietiški TV pardavimai, tačiau tai nereiškia, kad iš jų nereikėtų mokytis. Be abejo, viskas turi vykti su galva.

Įdomus ir „kabinantis“ prekės aprašymas

Pirmiausia, kai matai šias reklamas, susidaro jausmas, kad be šio produkto tikrai negalima gyventi. Viskas aprašoma lyg produktas būtų iš kokios nors pasakos. Aišku, taip nėra, bet juk norisi tikėti, ar ne? Bet kuriuo atveju, toks aprašymas yra daug įdomesnis nei banalus charakteristikų išvadinimas. Nepriklausomai ką parduodate, nepriklausomai kiek yra tokių pačių pardavėjų, būtina, kad vartotojas pamatytų prekės išskirtinumą (visada yra kažkokia savybė, kurį išskiria prekę iš kitų) tarp kitų prekių, suprastų prekės specifiką ir sužinotų, kodėl būtent šią prekę jis turėtų nusipirkti (t.y. reikia išvardinti privalumus). Tikslui pasiekti padės geresnės kokybės paveiksliukai, detalesnė informacija, „žmogiškas“  aprašymo tekstas (kad nereikėtų patirti papildomu išlaidų, galima tiesiog kopijuoti iš gamintojų reklaminių bukletų), video apžvalga ir t.t. Be to, testuokite, bandykite savo prekes nepriklausomai kokios jos bebūtų ir rašykite apie tai.

O pirmas patarimas – vartotojui neužtenka specifikacijų, pateikite „žmogiškus“ prekių aprašymus.

Turbūt reikėtų paaiškinti ką turėjau omeny, rašydamas „žmogiškas“ prekių aprašymas. Prisiminkite, kaip elgiasi žmonės parduotuvėje kai nori sužinoti apie produktą. Dažniausiai, jie klausia konsultanto. Bet klausia ne apie charakteristikas, bet apie savybes. Konsultanto pasakojimą apie savybes aš ir vadinu „žmogišku“ prekių aprašymu.

Aiški veiksmų seka

Peržiūrėjęs Top Shop video, žiūrovas sužino ne tik kokią nuostabį reklamuojamą prekę, bet ir aiškią instrukciją kaip elgtis toliau. Taip pat, turėtų būti ir jūsų e. parduotuvėje, vartotojui turi būti aiški veiksmų seka, t.y. radęs prekę, jis turėtų aiškiai ir vienareikšmiai suprasti kaip tą prekę įsigyti.

Pinigų grąžinimo bei originalių prekių garantijos

Šiaip žmonės yra iš prigimties patiklūs, tačiau jie dažniausiai būna jau daug kartų apgauti, todėl visada nori dar kartą išgirsti ar perskaityti garantijas, kad jie nebus apgauti šį kartą. Reklamoje per TV aiškiai pasakoma, kad bet kurią internetu ar telefonu įsigytą Top Shop prekę per 14 dienų nuo užsakymo gavimo galite nemokamai grąžinti ir atgauti už prekę sumokėtus pinigus. Be to, yra garantuojama ir dėl prekių originalumo (kažkas panašaus į „Originalias bei reklamą atitinkančias prekes įsigysite tik mūsų svetainėje, užsisakę telefonu ar specialiose Top Shop parduotuvėse). Du, rodos, nieko nereiškiantys sakiniai, bet iš tikrųjų vartotojui jie reiškia labai daug. Vien dėl šių sakinių jis mažiau bijos rizikuoti ir pirkti reklamuojamas prekes. Todėl nepamirškite savo svetainėje nurodyti, kad...

  • e. parduotuvė yra 100 proc. saugi;
  • e. parduotuvėje parduodamos tik originalios prekės;
  • e. parduotuvė garantuoja, kad grąžins pinigus, jei prekė netiks ar nepatiks. Išskirtinis pasiūlymas ir dovanos

Kaip Maxima pavyzdys parodė, geriausia yra nustatyti didesnę kainą, o vėliau padaryti nuolaidą. Panašiu principu veikia ir TV parduotuvės. Visos reklamos metu yra pateikiama ir pastoviai minima, kad tai yra išskirtinis pasiūlymas (dažniausiai, išskirtinė kaina) tik Jums ir tik šiandien. Be to, kiekvienas  pirkėjas galima sakyti visada gauna dovanu kokią nors nesąmonė pridėtinę vertę, pvz. krepšelis į kurį patogiai sudėsite nupirktą daiktą, papildomą antgalį kilimams valyti ir t. t.

Darykite kai kurioms kainoms „nuolaidas“ bei apdovanokite savo pirkėjus (pvz. papildoma nuolaida kitam pirkimui, koks nors menkniekis).

Nuolaida kiekiui

Pratęsiant apie išskirtinius pasiūlymus, norėčiau plačiau parašyti apie vieną iš tokių pasiūlymų atvejų. „Nupirkite 2 prekes ir 3 gausite dovanu“. Maždaug taip skamba reklamos tekstas. Vėlgi, jame nėra jokios magijos, bet jis veikia. Leiskite pirkėjui suprasti, kad pirkti daugiau labiau apsimoka. Pvz. jei žmogus ras dar 2 žmonės, kuriems reikalingas tas daiktas, jie visi 3 gaus daiktą žymiai pigiau. Todėl nebijokite daryti nuolaidos didesniems kiekiams net nesulaukus iš kliento prašymo.

2010-05-27 - 2 comments

E. komercijos mitai

„E“ verslininkai dažnai apsigauna tikėdami paplitusiais mitais apie e. komerciją. Šiame įraše pabandžiau į vieną surinkti mano girdėtus mitus. Taigi „MythBusters“ apie e. komerciją prasideda.

Elektroninė komercija yra kitokia

Manoma, kad e. komercija tai prekyba internetu. Bet gi internetas tai viso labo kompiuterių tinklai jungiami įvairiomis ryšio linijomis ir maršrutizatoriais (spec. įrenginiais arba kompiuterio programomis), kurie iš vieno tinklo gautus duomenų paketus modifikuoja ir nukreipia į kitą tinklą. Ryšio kanalais galima perduoti tik informaciją (nenagrinėkime informacijos virsmą į fizinę prekę, pvz. e. knygos atspausdinimas), bet ne fizines prekes, todėl galime daryti išvada, kad elektroninė komercija – tai komercinės veiklos vykdymas pasitelkiant elektronines priemones. Anksčiau komercinę veiklą vykdė pasitelkiant telegrafą, telefoną, faksą ir t. t., bet gi tokia komercija nesivadino telegrafine, telefonine, faksimiline. Dėl šios priežasties, aš ir sakau, kad „elektroninės komercijos“, „elektroninio verslo“ nėra. Yra tik mums įprasta komercija ir verslas, kuriuose veiki tūkstantmečiais patikrintos tiesios ir dėsniai. Aišku, kaip ir kiekviena ryšio priemonė įneša naujus privalumus ir apribojimus, bet komercija yra komercija, nepriklausomai kokiomis priemonėmis palengvinamas procesas.

E. parduotuvė padarys viską pati

Kažkas yra pasakęs, kad manyti, jog programinė įranga viską padarys už Jūs, tai tas pats, kas galvoti, kad elektros kėdė mirs vietoje nusikaltėlio.

E. parduotuvė be žmogaus tėra programinė įranga, „automobilis be vairuotojo“. Jį moka daryti tik tai ką sugalvojo ir įgyvendino jos kūrėjai ar prižiūrintys asmenys. Todėl, nesvarbu, kaip organizuotas informacijos apsikeitimas tarp pardavėjo ir pirkėjo, bet tik nuo žmogaus, o ne nuo sistemos, priklauso verslo efektyvumas. T.y. sistema neatliks jokio veiksmo, kol tuo veiksmo nesugalvos ir sistemoje neaprašys žmogus. Tas žmogus nebūtinai turi būti programuotoju, pvz. tiesiog e. parduotuvės administratorius, kuris aprašė sistemoje, kad kiekvienas kas nusipirkęs prekių už 200 Lt neturės mokėti už pristatymą. Idėjos, žinios, patirtis, informacija, kuriuos turi žmonės – yra svarbiausi šiai dienai veiksniai, lemiantys verslo efektyvumą.

Užtenka atidaryti e. parduotuvę ir pirkėjai patys ateis

Apie šį mitą jau esu rašęs anksčiau. Esmė, kad neužtenka atidaryti e. parduotuvės, būtina prie jos reguliariai dirbti: marketingas, optimizavimas paieškos sistemoms, lojalumo skatinimas ir t. t. Potencialius pirkėjus turi pasiekti žinia, kad jūsų parduotuvė egzistuoja ir joje galima įsigyti tam tikras prekes. Kaip tai padaryti? Yra pakankamai didelis priemonių pasirinkimas: naujienlaiškiai, socialinis marketingas, SEO gerinimas, banerių reklama ir t. t.

Pabaiga

Šiam kartui tiek, kitą kartą parašysiu apie kitus mitus:

  • parduoti ką nors internete nesunku;
  • e. komercija nereikalauja didelių piniginių investicijų;
  • internete galima pardavinėti bet kokias prekes;
  • valdyti e. parduotuvę lengva.

Kokius e. komercijos mitus žinote Jūs?

2010-05-24 - 1 komentaras

Prekydėstos samprata

Reklama šiuo metu mus supa visur – gatvėje, per TV, internete ir t. t. Tačiau reklama tik sudomina vartotoją, sprendimas pirkti priimamas vietoje. Sakoma, kad virš 60 proc. sprendimų dėl tam tikrų produktų ar paslaugų pirkimo tradicinėje parduotuvėje yra padaromi tiesiogiai prekybos vietoje. Internetinės parduotuvės yra, rodos, kitokios, tačiau čia taip pat galima panaudoti klasikinės „mečandaizingo“ (šis terminas nevartotinas) teorijos įžvalgas.

Anot klasikinės teorijos, tam tikrų parinktų produktų (ar paslaugų) reklama mažmeninės prekybos punkte, naudojant stendus, skatinančius pirkti, nemokamai dalijant prekes ir dovanas, laikinai mažinant kainas bei tinkamas jų (tiek produktų, tiek reklamos) išdėstymas prekybos vietoje (pvz. vitrinoje, lentynoje) gali pakelti prekės ženklo žinomumą bei produkto pardavimus, įvesti naują produktą į rinką, padidinti susijusių produktų pardavimus bei efektyviau išnaudoti lankytojo praleidžiama laiką parduotuvėje. Manau, sutiksite, kad šie, anksčiau išvardinti tikslai, taip pat svarbūs ir internetinėje prekyboje.

Bet pradėkime nuo pradžių, angliškas terminas merchandising yra verčiamas labai įvairiai: reklamavimas parduotuvėje, prekių priežiūra, prekių ar prekybos pratęsimas ir t. t., bet iš esmės reiškia tam tikrų parinktų produktų, gaminių ar paslaugų pardavimo mažmeninės prekybos vietose organizavimo teoriją ir praktiką.

Mano manymu, angliškam terminui merchandising apibūdinti labiausiai tinka „Kalbos patarimuose“ teikiamas lietuviškas pakaitas – prekydėsta. Terminas yra šiek tiek siauras, tačiau internetinei erdvei, mano manymu, tinkamiausias.

Kiekvienoje didelėje kompanijoje egzistuoja pardavimo ir rinkodaros strategijos, tačiau visada išlieka 3 pagrindiniai prekydėstos aspektai:

  • prekių išdėstymas ir grupavimas;
  • prekių ir informacijos apie jas pateikimas;
  • prekių kiekio kontrolė.

Šie pagrindiniai prekydėstos elementai išlieka ir internetinėje prekydėstoje. Būtina pažymėti, kad, kadangi vartotojas internetinėje parduotuvėje negali deramai apžiūrėti prekės (pvz. pačiupinėti, pasukinėti, pamatuoti, pauostyti ir t. t.), todėl prekių ir informacijos apie jas pateikimas tampa ypač svarbus.

Užsienyje prekydėsta prasidėjo nuo to, kad mažmeninių tinklų pardavėjai tarp savo prekių pradėjo atrinkinėti ir populiariausias, labiausiai perkamas bei didžiausią pelną nešančias prekes. Šias prekės jie sudėdavo labiausiai matomoje vietoje. Šių prekių pardavimų yra suinteresuotas pats pardavėjas. Vėliau prekydėstos teikiamą naudą suprato ir gamintojai bei tiekėjai. Ji tapo konkurencinės kovos įrankių. Tikriausiai patys suprantate, kad, jei pirkėjas neturi lojalumo jokiai prekei, tai didelė tikimybė, kad tarp daugmaž charakteristikų, kokybės ir kainos prasme vienodų prekių, pirkėjas išrinks būtent tą, kurį užkabins jo akys. Atsiradus el. prekyboje, prekydėsta buvo perkelta ir į internetą.

Grįžkime į Lietuvą. Šiuo metu Lietuvoje beveik neveikia internetinė prekydėsta. Internetinės parduotuvės bando parduoti geresnes vietas reklamai savo puslapiuose, žymi tiekėjų akcijines, išparduodamas ar naujas prekes, aiškiai rūšiuoja prekes į kategorijas bei paima informacija iš tiekėjų (kartais papildomi papildoma informacija), bet tai vyksta beveik negalvojant potencialias galimybes. Mano manymu, tai vyksta todėl, kad gamintojai ar tiekėjai nesuinteresuoti savo prekių populiarinimu, o e. parduotuvės pačios beveik nedaro jokių žingsnių šia kryptimi. Aišku, visiems svarbu, kaip bus rodoma jų produkcija, bet beveik nei vienas iš tiekėjų ar gamintojų Lietuvos rinkoje neturi aiškios internetinės prekydėstos strategijos. Iš atminties, galiu prisiminti tik Microsoft, kurie neseniai apskambinėjo visas e. parduotuves ir prašė papildyti jų produkcijos aprašymą papildoma informacija ir nuotraukomis.

Taip pat, problema matau ir tame, kad Lietuvoje nėra (arba aš nežinau) įmonių, kurie teiktų internetinės prekydėstos auditą. Nebent kažkurios įmonės galėtų padaryti tokį tyrimą kaip vartotojiškumo (angl. usability) testavimo dalį.

Oi, truputėlį įsijaučiau. Manau, tiek teorijos užteks. Ateityje, pabandysiu parašyti apie prekydėstą iš praktinės pusės.