All Posts in E. verslas

2010-05-05 - No Comments!

E. verslas šiandien: konferencijos medžiaga

Dar kartą grįžkime prie „E. verslas šiandien: Kokie procesai būtini norint išlikti rinkoje?“ konferencijos. Organizatoriai nemokamai paviešino seminaro medžiagą.

Apie informacijos naudingumą spręsti Jums. Dalyvio mokestis buvo 340 Lt (+PVM).

Medžiaga turėtų būti papildyta dar 2 pranešimais.

2010-04-29 - 6 komentarai

E. parduotuvių klaidos ir praktiniai patarimai

Žadėjau nerašyti apie e. parduotuvių klaidas, tačiau vis dėlto parašysiu, nes šiandienos dieną leidžiu konferencijoje  „E. verslas šiandien: Kokie procesai būtini norint išlikti rinkoje?“, todėl pabandysiu aprašyti ką gero išgirsiu.

E. prekybai netinkamas produktas

  • pigios prekės, kurių žymią dalį kainos sudaro pristatymo mokestis;
  • prekės, kurias galima nusipirkti visur (jeigu nėra pridėtinės vertės pirkti internetu);
  • tam tikros specifinės aprangos prekės, turinčios specifinių savybių (pvz. kostiumai);
  • prekės, kurias prieš perkant reikia paliesti, paragauti, pauostyti arba pamatyti realų pirkinį (negalioja pakartotiniam pirkimui);
  • prekės, kurias draudžiama pardavinėti internetu (alkoholis, vaistai ir pan.).

Verslo procesų neoptimizavimas

Pagrindiniai ir svarbiausi vystymo tikslai:

  • gerinti konversiją;
  • didinti užsakymų sumas;
  • kasdien į e. parduotuvę atvesti daugiau lankytojų (svarbu išlaikyti protingą pirkėjo kainą).

Būtina matuoti, analizuoti ir optimizuoti, tačiau Lietuvoje egzistuoja pakankamai daug išorinių verslo procesų optimizavimo trukdžių: nepasiruošę prekių tiekėjai, pasenusios apskaitos, sandėlių, logistikos sistemos. Read more

2010-04-12 - 2 komentarai

Pranešimų sistema e. komercijai

Šiandien susimąsčiau apie vieną dalyką – kodėl lietuviškos e. parduotuvės nesiūlo savo klientams priminimo paslaugos? Rodos, idėja paprasta, lengvai įgyvendinama, bet kartu ir ganėtinai naudinga, nes tokiu būdu vartotojas yra dar kartą pritraukiamas į e. parduotuvę.

Pvz., kainos ne visada yra „įkandamos“ (tačiau dažnai turi tendenciją mažėti žr. pigu.lt pavyzdį), o norimų prekių ne visada yra sandėlyje. Dėl šių priežasčių vartotojas išeina iš e. parduotuvės kitur. Norint, kad potencialus pirkėjas neišeitų, bei gerinant e. parduotuvės įvaizdį (juk pirkėjams patinka kaip apie jos pagalvojama), galima būtų lankytojams pasiūlyti informavimo paslaugą: apie sumažėjusią kainą, apie prekių atsiradimą sandėlyje, apie prekių pasiūlymus susijusius su šia preke ir t. t. Informavimą galima įgyvendinti tiek SMS žinutę, tiek ir e. paštu.

2010-04-07 - 1 comment.

Ir dar kartą 6 e. parduotuvių problemos Lietuvoje

Jau 3 kartus rašiau apie e. parduotuvių problemas Lietuvoje. Turėtų susidaryti įspūdis, kad viskas yra tragiška. Iš tiesų taip nėra, pažadu, kitas įrašas apie e. parduotuves bus pozityvus. Bet šiame įraše dar kartą apžvelgsiu e. parduotuvių problemas Lietuvoje. Galbūt kai kurios mintys jau buvo aprašytos, labai nepykite. Šį kartą pabandysiu aprašyti šiek tiek kitokių kampų:

  1. E. komercija visų pirma yra komercija. Didžiausia, mano manymu, problema - e. komercija užsiima bet kas, t.y. žmonės be atitinkamų komercijos žinių, nes tai gan lengvas būdas atidaryti verslą, nes madinga (=visi daro), nes žada gerą pelną ir t. t. ir panašiai. Pagalvokite patys, Lietuvoje virš 700 e. parduotuvių, ar visiems gali užtekti šios srities specialistų? Man susidarė toks įspūdis, kad Lietuvos e. komercijoje dominuoja IT specialistai, o turėtų verslo žmonės.
  2. Kainos kaip realioje parduotuvėje. Didžioji dauguma žmonių mano, kad prekės internete yra pigesnės nei realioje parduotuvėje. Bet realybėje gaunasi šiek tiek kitaip: prekių kaina arba tokia pati arba didesnė nei realioje parduotuvėje.
  3. Rūpesčių užkrovimas ant vartotojo pečių. Ganėtinai retai pasitaiko, kad sistema ir aptarnavimas būtų orientuoti į klientą. Pvz. pašto indeksas gali būti užpildomas automatiškai. Ar būtina versti pirkėją tai daryti? Arba kurjerio laukimas. Ar klientas turėtų derintis prie kurjerio ar kurjeris prie kliento?
  4. „Didmenininko kaina+ 5% antkainio“. Daugumoje e. parduotuvių nėra papildomo darbo su prekių informacija. Paimama informacija iš tiekėjų, uždedamas antkainis ir laukiama kol ateis klientai ir pirks.
  5. Gražios nuotraukos. Prekių nuotraukos dažniausiai būna „skanios“, bet realybėje prekė atrodo visiškai kitaip. Mano subjektyvia nuomone, reikėtų rodyti gražias nuotraukas plius vartotojų, kurie nusipirko šias prekes, įkeltas nuotraukas (kaip priversti žmones tai padaryti kitas klausimas).
  6. Trūksta gyvo bendravimo. Taip, žinau, kad tai e. komercija ir viskas vyksta internetu. Aš traktuoju prekyba internetu kaip dar vieną pardavimo kanalą, todėl, iš santykių tarp pirkėjo ir pardavėjo perspektyvos,  jis nieko neturėtų skirtis nuo kitų prekybos būdų.

Turbūt viskas apie lietuviškų e. parduotuvių problemas. Pasistengsiu prie šios temos negrįžti iki tol, kol rinkoje įvyks kokie nors pasikeitimai.

2010-04-05 - No Comments!

E. komercijos samprata (II dublis)

Tvarkydamas savo dokumentus, radau šį, prieš 3 metus rašytą darbą. Kadangi leido darbo atsiskaitymo formatas, informacija pagrinde buvo kopijuota iš skirtingų šaltinių, tačiau dabar neprisiminsiu kokius šaltinius naudojau. Jei žinote kas autorius ar esate autorius, prašome kreiptis, būtinai nurodysiu autorystę ar pašalinsiu informaciją.

Užsiminus apie elektroninę komerciją, daugelis ima galvoti apie internetą, bet e. komerciją neapsiriboja vien jo. Jį apima visas ir bet kokias komercines veiklas, atliekamas elektroninių priemonių pagalba – telefono, fakso ir pan. Nėra unifikuoto ir visuotinai pripažinto e. komercijos apibrėžimo. Įvairių šaltinių pateikiami elektroninės komercijos apibrėžimai labai skiriasi. Vieni į sąvoką įtraukia visas finansinės ir komercines transakcijas, kurios yra atliekamos elektroniniu būdų, antri – elektroninę komerciją apriboja mažmenine prekyba vartotojams, kurių atžvilgiu sandoris ir mokėjimas vyksta atviruosiuose tinkluose, pvz. internete, treti – elektroninę komerciją linkę sutapatinti su elektroniniu verslu. Read more

2010-04-03 - No Comments!

E. komercijos samprata

E. komercijos samprata nėra nauja. Galbūt nepatikėsite, bet sampratai virš 35 metų. Pradžioje elektroninė komercija reiškė komercinių pervedimų palengvinimą elektroniniu būdu, dažniausiai naudojant elektroninio apsikeitimo duomenimis (angl. EDI) technologiją. Paprasčiau kalbant, pirminė šio termino reikšmė buvo palengvinti pavedimus naudojant elektronines ryšio priemones.
Tačiau elektroninės komercijos samprata kito su laiku. Vėliau į šią sąvoką buvo įtraukta tinklo komercijos sąvoka – prekių ir paslaugų pirkimas interneto pagalba per HTTPS protokolą su elektroniniais krepšeliais ir su elektroninėmis mokėjimo paslaugomis, tokiomis, kaip mokėjimo kreditine kortele (autorizacija).

Kaip matome, terminas pasikeitė per paskutinius trisdešimt penkis metus. Labiausiai jis keitėsi 10 pastarųjų metų. Šiuo metu e. komercija apibrėžiama ir traktuojama labai skirtingai ir įvairiai. Egzistuoja 4 labiausiai paplitę traktavimai:

  • elektroninis verslas sutapatinamas su elektronine komercija;
  • elektroninė komercija yra viena iš elektroninio verslo formų;
  • elektroninė komercija yra sutapatinama su internetinė komercija;
  • elektroninė komercija suprantama kaip finansines ir komercines transakcijas, kurios yra atliekamos elektroniniu būdu, įtraukiant visas kreditinių/debitinių kortelių transakcijas.

Nenoriu kartoti visų galimų apibrėžimų. Jei įdomu, siūlyčiau pasiskaityti M. Civilkos „E-komercijos reguliavimas tarptautinėje ir ES teisėje“ konspektus. Taip pat siūlyčiau apsilankyti El. verslo ir teisės svetainėje.

Primenu, kad žodžių junginiai, kurių trumpinamas tik pirmas žodis, reikalauja taško, todėl brūkšnelis nerašomas. Taigi ne e-komercija, o e. komercija, ne e-parduotuvė, o e. parduotuvė, ne e-verslas, o e. verslas.

Mano nuomonė teisingiausias traktavimas – elektroninė komercija yra viena iš elektroninio verslo formų. Savo galvoja įsivaizduoju žemiau pateiktą schemą. Mano nuomone, e. komercija yra e. verslo poaibis, o transakcijos ir internetinė komercija yra e. komercijos poaibiai ir yra tarpusavy susipynę.

 

2010-04-02 - No Comments!

E. komercijos smulkmenos arba dar kartą apie e. parduotuvių problemas

Harvey B. Mackay – verslo bestselerių, iš kurių geriausiai žinomi „Swim With The Sharks Without Being Eaten Alive“ ir „Beware the Naked Man Who Offers You His Shirt“, autorius bei vienas geriausių pasaulyje oratorių – yra pasakęs:

Little Things Don't Mean a Lot. They Mean Everything.

Tikriausiai, jau pats nepastebiu, kaip mano chaotiškas protas, pamatęs pirminį vaizdą, pradeda kabinėtis prie smulkmenų. Mano nuomone, smulkmenos taip pat svarbios kaip ir pirmas įspūdis, nes iš smulkmenų galiausiai ir susideda bendras vaizdas.

Lietuvoje šiuo metu skirtingais skaičiavimais veikia virš 700 e. parduotuvių.  Kuo jos skiriasi? Iš esmės, beveik nieko. Beveik tos pačios prekės iš tų pačių tiekėjų. Beveik tokios pačios kainos. Šioje konkurencinėje kovoje vienos e. parduotuvės bando išskirti skirtingomis lojalumo programomis, kitos – leidžia didelius pinigus reklamai. Šie sprendimai dažniausiai gerai veikia ir padeda pritraukti naujus pirkėjus. Tačiau ieškodami originalumo ir išskirtinumo, e. parduotuvės dažnai pamiršta apie smulkmenas. Prisiminkime, jau banalią tapusią frazę: „Pirkti internete –  pigu, greita, patikima, patogu!“. Kaip bebūtų keista, bet žmonės tikrai įsidėmėjo šią frazę ir nusivilia kai yra kitaip.

  1. Užsakymo apdorojimo greitis. Pirkėjas, užsakęs prekes e. parduotuvėje, tikisi kuo greičiau sulaukti reakcijos į jo užsakymą. Skirtingų žmonių skirtingi lūkesčiai, bet, mano nuomone, optimalus reakcijos laikas – 10-15 min. Tačiau kuo greičiau atsako, tuo geresnė nuomonė pirkėjui susidarys apie e. parduotuvę.
  2. Aktuali informacija apie prekes sandėlyje. Informacijos netikslumas apie prekes sandėlyje – viena didžiausių e. parduotuvių problemų Lietuvoje. Jau pamečiau kartų, kai nupirktos ir apmokėtos prekės neturėjo sandėlyje, skaičių.
  3. Pristatymas laiku. Prekių pristatymas yra vienas kebliausių e. parduotuvės veikimo momentu. Pirkėjas nori gauti prekes jam patogiu laiku. Suteikite jam tokią galimybę ir jokiu būdu neverskite kliento laukti užsakymo pristatymo.
  4. Force majeure ar panašių įvykių valdymas. Jei dėl tam tikrų kliūčių pardavėjas negali visai ar laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, apie tai būtina iškart informuoti klientą. Klientai – žmonės ir, dažniausiai, supratingai priima panašias žinias. Be to, žmonės, kurie įvykdė užsakymą, dažnai noriai daro mažas nuolaidas pardavėjui. Pvz. manau, logiškiau palaukti papildomą dieną nei reikalauti grąžinti pinigus ir ieškotis kito pardavėjo. Tačiau klientų gerumo negalima piktnaudžiauti.
  5. Bendravimas su klientais. Konsultantai yra įmonės veidas. Dėl šios priežasties konsultantas turi būti malonus, mandagus, paslaugus, išmanyti parduodamas prekes bei sugebėti trumpai nupasakoti pagrindinius prekės privalumus ar trūkumus. Malonus bendravimas turi vykti prieš užsakymą, užsakymo bei užsakymo vykdymo metu ir po užsakymo. Turbūt sutiksite, kad apie bus malonu, jei po kiek laiko e. parduotuvės darbuotojai pasiteirautų ar gera prekė. Arba, jei kito skambučio metu, su jumis pasisveikintų asmeniškai.

5 paprasčiausios taisyklės. Nepamirškite apie jas, juk smulkmenos reiškia viską.

P.S. Apie techninius ir grafinius aspektus jau rašiau, todėl šį kartą nesigilinau į dizainą, patogumą naudotis ar kitus aspektus.

2010-03-30 - No Comments!

Lojalumo programos

Esu rašęs, kad pirkėjas neturi būti verčiamas registruotis e. parduotuvėje, bet egzistuoja vienas BET. Jau senai apskaičiuota, kad išlaikyti esamą klientą yra pelningiau nei pritraukti naują. Dėl šios priežastis klientų lojalumas tapo vienu svarbiausių daugelio verslo organizacijų tikslų. Rodos, tiesiog reikia išlaikyti esamus klientus. Bet kaip? Yra prikurta gan daug įvairiausių e. komercijos lojalumo programų. Būtent apie jas šiame įraše ir pabandysiu parašyti.

  • Geresnės prekių pristatymo sąlygos (pvz. nemokamas pristatymas, pristatymas tą pačią dieną ir t. t.) klubo nariams.
  • Kaupiamosios nuolaidos už išleistą pinigų sumą (pvz. sukaupus 500 litų, būtų suteikiama 5 proc. nuolaida).
  • Nuolaidos ir ekskliuzyviniai pasiūlymai prenumeratoriams e. paštu, Facebook ir kt.;
  • Nuolaidos ar kitos geresnės pirkimo sąlygos tiems kas perka dažniau (pvz. antram mėnesio pirkimui 5 proc. nuolaida);
  • Partnerystės programa. Klientai, kurie atėjo pagal partnerių rekomendacijas gauna geresnes apsipirkimo sąlygas.
  • Virtualūs pinigai (=taškai), kuriais galite apmokėti už internetinėje parduotuvėje įsigyjamas prekes. Panašu į kaupiamąsias nuolaidas, tik čia kaupiami virtualus pinigai už išleistą pinigų sumą.
  • Paslaugų išplėtimas ar atnaujinimas (pvz. nusipirkus kompiuterį su operacine sistema, naują operacinę sistemą kai ji bus išleista, bus galima nusipirkti pigiau).
  • Perdirbimo programa. Klientai, kurie atidavė jūsų e. parduotuvėje nupirktas prekes į perdirbimą, gauna kažkokį paskatinimą.

Šiam kartui tiek. Lojalumo programų yra žymiai daugiau, bet net šios programos padėtų pritraukti dalį klientų apsipirkti dar kartą. Prisiminkite, tikrasis lojalumas neįmanomas be prisirišimo. O jis atsiranda, kai pirkėjui suteikiama ne tik apsipirkimo galimybė, bet ir papildoma vertė.

2010-03-19 - No Comments!

Apie e. komercijos saugumą

Ar tikite e. komercijos saugumu? Ar baimė dėl e. komercijos saugumo – išpūsta? Mūsų spauda bando išsklaidyti abejones dėl sandorių internete saugumo, tačiau aš jais netikiu. Nenoriu rašyti, kad apgavysčių internete patirtis yra gerokai neįvertinta ar pasirodyti paranojiku, tačiau, manau, kad Lietuvoje ir pasaulyje e. komercijos saugumo problema vis dar išlieka opi. Egzistuoja dvi pagrindinės problemos dėl saugumo: prarasti pinigai dėl e. parduotuvių apgavikių ir pavogta asmeninė informacija, kurios pagalba įvykdytas apsipirkimas arba pavogtos prekės.

ComputerBild yra rašę, kad „saugotis šiais laikais reikėtų ne e. parduotuvių apgavikių, o aplinkui esančių žmonių, kuriems apsipirkti, naudojantis mūsų sąskaita, yra labai lengva“. Drįstu nesutikti, saugotis reikia tiek e. parduotuvių apgavikių, tiek aplinkui esančių žmonių. Pvz. niekas netrukdo sukčiams sukurti fiktyvią parduotuvę su mažesnėmis nei rinkos kainomis, pasisavinti už užsakymus sumokėtus pinigus, o prekių nepristatyti. Mano chaotiškai veikianti smegeninė sugalvoja dar n mulkinimo būdų ir schemų, kaip galima apgauti e. parduotuvės pirkėjus.

Be abejo, saugoti nuo duomenų vagysčių yra būtina (nepalikite interneto bankininkystės kortelės matomoje vietoje, svetimose vietose nesijunkite prie interneto bankininkystės sistemos, saugokite prisijungimo prie e. parduotuvės duomenis ir t. t.), tačiau negalima pamiršti apie e. parduotuves apgavikes. E. parduotuves apgavikes išsiaiškinti pakankamai sunku, tačiau prisilaikant paprasčiausių saugumo taisyklių, galima sumažinti apgavystės galimybę. Read more

2010-02-28 - No Comments!

12 patarimų e. parduotuvės kūrėjams

Mano galvoje kaip visada chaosas. Todėl šiame įraše pabandysiu į vieną surinkti visus techninius pamąstymus apie e. parduotuvės kūrimą. Manau, tai bus naudinga ir man ir jums.

  1. Išsaugokite į cache (atsiprašau kalbininkų, tačiau man sąžinė neleidžia naudoti žodį podėlis) viską ką tik galite: prekių aprašymų puslapius, paieškos rezultatus, prekių krepšelius ir t. t. ir panašiai. Tai padės sumažinti duomenų bazės apkrovimą bei pagreitins sistemos veikimą.
  2. Sumažinkite užklausų į duomenų bazę skaičių.
  3. Naudokite saugomas procedūras (angl. stored procedures). Duomenų bazė tampa izoliuota nuo besikeičiančių verslo taisyklių. Be to, šių procedūrų naudojimas stimuliuoja pakartotinį procedūros naudojimą bei modulumą (angl. modularity). O taip, leidžia padidinti duomenų bazės saugumą. Plačiau: MySQL 5.0 New Features: Stored Procedures.
  4. Išskirkite e. parduotuvę į du skirtingus serverius: viename sistema, kitame - duomenų bazė.
  5. Darykite atsargines kopijas. Banalu, bet patirtis rodo, kad apie atsarginių kopijų darymą kūrėjai pamiršta.
  6. Tikrinkite formas:
    • vartotojui privaloma pasakyti, kad jis kažką padarė blogai;
    • visi užpildyti  laukai po patikrinimo privalo likti užpildyti;
    • peržiūrėkite ar nėra SQL injekcijų.
  7. Apgalvokite veiksmus nulužus serveriui ar užpuolus programišiams (taip pat žinomi kaip hakeriai).
  8. Naudokite SSL sertifikatą tik atsiskaitymų ir kitiems puslapiams, kur reikalingas padidintas saugumo lygis. Kodėl? Tyrimai rodo, kad SSL naudojimas visoje sistemoje padidina kreipimųsi į serverį skaičių, bet nesuteikia papildomos naudos. Be to, gali kilti problemų su Google Analytics.
  9. Pasistenkite nenaudoti ar sumažinti sesijos unikalaus parametro (SSID) naudojimą formuojant svetainės adresą. Šis parametras teršia svetainės adresą, bet nesuteikia kažkokios aiškios naudos. Iškyrus atvejus, kai reikia išsaugoti prekių krepšelio turinį.
  10. Paruoškite e. parduotuvę analizei. Neužtenka į kodą įdėti Google Analytics kodo gabaliuką, pati svetainė turi būti paruošta šio įrankio naudojimui. Plačiau: How to Use Ecommerce Tracking in Google Analytics.
  11. Sudarykite prielaidas standartizuotam turiniui. Plačiau: Canonicalization Defined.
  12. Rašykite dokumentaciją:
    • kitiems programuotojams - žinau, kad programuotojai nekenčia rašyti dokumentacijos, tačiau tai būtina. Prisiminkite, kiek kartų teko keikti programerius, kad jie nepaliko normalios dokumentacijos.
    • e. parduotuvės administratoriams - neužtenka apsaugoti pačią sistemą nuo kvailų vartotojų bei sukurti suprantamą pagalbos sistemą, būtina po savęs palikti vartotojo naudojimosi instrukciją.

Turbūt šiam kartui tiek. Jei į galvą šaus daugiau minčių, pratęsiu.