All Posts in Elektroninė erdvė

2010-05-27 - 2 komentarai

E. komercijos mitai

„E“ verslininkai dažnai apsigauna tikėdami paplitusiais mitais apie e. komerciją. Šiame įraše pabandžiau į vieną surinkti mano girdėtus mitus. Taigi „MythBusters“ apie e. komerciją prasideda.

Elektroninė komercija yra kitokia

Manoma, kad e. komercija tai prekyba internetu. Bet gi internetas tai viso labo kompiuterių tinklai jungiami įvairiomis ryšio linijomis ir maršrutizatoriais (spec. įrenginiais arba kompiuterio programomis), kurie iš vieno tinklo gautus duomenų paketus modifikuoja ir nukreipia į kitą tinklą. Ryšio kanalais galima perduoti tik informaciją (nenagrinėkime informacijos virsmą į fizinę prekę, pvz. e. knygos atspausdinimas), bet ne fizines prekes, todėl galime daryti išvada, kad elektroninė komercija – tai komercinės veiklos vykdymas pasitelkiant elektronines priemones. Anksčiau komercinę veiklą vykdė pasitelkiant telegrafą, telefoną, faksą ir t. t., bet gi tokia komercija nesivadino telegrafine, telefonine, faksimiline. Dėl šios priežasties, aš ir sakau, kad „elektroninės komercijos“, „elektroninio verslo“ nėra. Yra tik mums įprasta komercija ir verslas, kuriuose veiki tūkstantmečiais patikrintos tiesios ir dėsniai. Aišku, kaip ir kiekviena ryšio priemonė įneša naujus privalumus ir apribojimus, bet komercija yra komercija, nepriklausomai kokiomis priemonėmis palengvinamas procesas.

E. parduotuvė padarys viską pati

Kažkas yra pasakęs, kad manyti, jog programinė įranga viską padarys už Jūs, tai tas pats, kas galvoti, kad elektros kėdė mirs vietoje nusikaltėlio.

E. parduotuvė be žmogaus tėra programinė įranga, „automobilis be vairuotojo“. Jį moka daryti tik tai ką sugalvojo ir įgyvendino jos kūrėjai ar prižiūrintys asmenys. Todėl, nesvarbu, kaip organizuotas informacijos apsikeitimas tarp pardavėjo ir pirkėjo, bet tik nuo žmogaus, o ne nuo sistemos, priklauso verslo efektyvumas. T.y. sistema neatliks jokio veiksmo, kol tuo veiksmo nesugalvos ir sistemoje neaprašys žmogus. Tas žmogus nebūtinai turi būti programuotoju, pvz. tiesiog e. parduotuvės administratorius, kuris aprašė sistemoje, kad kiekvienas kas nusipirkęs prekių už 200 Lt neturės mokėti už pristatymą. Idėjos, žinios, patirtis, informacija, kuriuos turi žmonės – yra svarbiausi šiai dienai veiksniai, lemiantys verslo efektyvumą.

Užtenka atidaryti e. parduotuvę ir pirkėjai patys ateis

Apie šį mitą jau esu rašęs anksčiau. Esmė, kad neužtenka atidaryti e. parduotuvės, būtina prie jos reguliariai dirbti: marketingas, optimizavimas paieškos sistemoms, lojalumo skatinimas ir t. t. Potencialius pirkėjus turi pasiekti žinia, kad jūsų parduotuvė egzistuoja ir joje galima įsigyti tam tikras prekes. Kaip tai padaryti? Yra pakankamai didelis priemonių pasirinkimas: naujienlaiškiai, socialinis marketingas, SEO gerinimas, banerių reklama ir t. t.

Pabaiga

Šiam kartui tiek, kitą kartą parašysiu apie kitus mitus:

  • parduoti ką nors internete nesunku;
  • e. komercija nereikalauja didelių piniginių investicijų;
  • internete galima pardavinėti bet kokias prekes;
  • valdyti e. parduotuvę lengva.

Kokius e. komercijos mitus žinote Jūs?

2010-05-24 - 1 comment.

Prekydėstos samprata

Reklama šiuo metu mus supa visur – gatvėje, per TV, internete ir t. t. Tačiau reklama tik sudomina vartotoją, sprendimas pirkti priimamas vietoje. Sakoma, kad virš 60 proc. sprendimų dėl tam tikrų produktų ar paslaugų pirkimo tradicinėje parduotuvėje yra padaromi tiesiogiai prekybos vietoje. Internetinės parduotuvės yra, rodos, kitokios, tačiau čia taip pat galima panaudoti klasikinės „mečandaizingo“ (šis terminas nevartotinas) teorijos įžvalgas.

Anot klasikinės teorijos, tam tikrų parinktų produktų (ar paslaugų) reklama mažmeninės prekybos punkte, naudojant stendus, skatinančius pirkti, nemokamai dalijant prekes ir dovanas, laikinai mažinant kainas bei tinkamas jų (tiek produktų, tiek reklamos) išdėstymas prekybos vietoje (pvz. vitrinoje, lentynoje) gali pakelti prekės ženklo žinomumą bei produkto pardavimus, įvesti naują produktą į rinką, padidinti susijusių produktų pardavimus bei efektyviau išnaudoti lankytojo praleidžiama laiką parduotuvėje. Manau, sutiksite, kad šie, anksčiau išvardinti tikslai, taip pat svarbūs ir internetinėje prekyboje.

Bet pradėkime nuo pradžių, angliškas terminas merchandising yra verčiamas labai įvairiai: reklamavimas parduotuvėje, prekių priežiūra, prekių ar prekybos pratęsimas ir t. t., bet iš esmės reiškia tam tikrų parinktų produktų, gaminių ar paslaugų pardavimo mažmeninės prekybos vietose organizavimo teoriją ir praktiką.

Mano manymu, angliškam terminui merchandising apibūdinti labiausiai tinka „Kalbos patarimuose“ teikiamas lietuviškas pakaitas – prekydėsta. Terminas yra šiek tiek siauras, tačiau internetinei erdvei, mano manymu, tinkamiausias.

Kiekvienoje didelėje kompanijoje egzistuoja pardavimo ir rinkodaros strategijos, tačiau visada išlieka 3 pagrindiniai prekydėstos aspektai:

  • prekių išdėstymas ir grupavimas;
  • prekių ir informacijos apie jas pateikimas;
  • prekių kiekio kontrolė.

Šie pagrindiniai prekydėstos elementai išlieka ir internetinėje prekydėstoje. Būtina pažymėti, kad, kadangi vartotojas internetinėje parduotuvėje negali deramai apžiūrėti prekės (pvz. pačiupinėti, pasukinėti, pamatuoti, pauostyti ir t. t.), todėl prekių ir informacijos apie jas pateikimas tampa ypač svarbus.

Užsienyje prekydėsta prasidėjo nuo to, kad mažmeninių tinklų pardavėjai tarp savo prekių pradėjo atrinkinėti ir populiariausias, labiausiai perkamas bei didžiausią pelną nešančias prekes. Šias prekės jie sudėdavo labiausiai matomoje vietoje. Šių prekių pardavimų yra suinteresuotas pats pardavėjas. Vėliau prekydėstos teikiamą naudą suprato ir gamintojai bei tiekėjai. Ji tapo konkurencinės kovos įrankių. Tikriausiai patys suprantate, kad, jei pirkėjas neturi lojalumo jokiai prekei, tai didelė tikimybė, kad tarp daugmaž charakteristikų, kokybės ir kainos prasme vienodų prekių, pirkėjas išrinks būtent tą, kurį užkabins jo akys. Atsiradus el. prekyboje, prekydėsta buvo perkelta ir į internetą.

Grįžkime į Lietuvą. Šiuo metu Lietuvoje beveik neveikia internetinė prekydėsta. Internetinės parduotuvės bando parduoti geresnes vietas reklamai savo puslapiuose, žymi tiekėjų akcijines, išparduodamas ar naujas prekes, aiškiai rūšiuoja prekes į kategorijas bei paima informacija iš tiekėjų (kartais papildomi papildoma informacija), bet tai vyksta beveik negalvojant potencialias galimybes. Mano manymu, tai vyksta todėl, kad gamintojai ar tiekėjai nesuinteresuoti savo prekių populiarinimu, o e. parduotuvės pačios beveik nedaro jokių žingsnių šia kryptimi. Aišku, visiems svarbu, kaip bus rodoma jų produkcija, bet beveik nei vienas iš tiekėjų ar gamintojų Lietuvos rinkoje neturi aiškios internetinės prekydėstos strategijos. Iš atminties, galiu prisiminti tik Microsoft, kurie neseniai apskambinėjo visas e. parduotuves ir prašė papildyti jų produkcijos aprašymą papildoma informacija ir nuotraukomis.

Taip pat, problema matau ir tame, kad Lietuvoje nėra (arba aš nežinau) įmonių, kurie teiktų internetinės prekydėstos auditą. Nebent kažkurios įmonės galėtų padaryti tokį tyrimą kaip vartotojiškumo (angl. usability) testavimo dalį.

Oi, truputėlį įsijaučiau. Manau, tiek teorijos užteks. Ateityje, pabandysiu parašyti apie prekydėstą iš praktinės pusės.

2010-05-05 - No Comments!

E. verslas šiandien: konferencijos medžiaga

Dar kartą grįžkime prie „E. verslas šiandien: Kokie procesai būtini norint išlikti rinkoje?“ konferencijos. Organizatoriai nemokamai paviešino seminaro medžiagą.

Apie informacijos naudingumą spręsti Jums. Dalyvio mokestis buvo 340 Lt (+PVM).

Medžiaga turėtų būti papildyta dar 2 pranešimais.

2010-04-29 - 6 komentarai

E. parduotuvių klaidos ir praktiniai patarimai

Žadėjau nerašyti apie e. parduotuvių klaidas, tačiau vis dėlto parašysiu, nes šiandienos dieną leidžiu konferencijoje  „E. verslas šiandien: Kokie procesai būtini norint išlikti rinkoje?“, todėl pabandysiu aprašyti ką gero išgirsiu.

E. prekybai netinkamas produktas

  • pigios prekės, kurių žymią dalį kainos sudaro pristatymo mokestis;
  • prekės, kurias galima nusipirkti visur (jeigu nėra pridėtinės vertės pirkti internetu);
  • tam tikros specifinės aprangos prekės, turinčios specifinių savybių (pvz. kostiumai);
  • prekės, kurias prieš perkant reikia paliesti, paragauti, pauostyti arba pamatyti realų pirkinį (negalioja pakartotiniam pirkimui);
  • prekės, kurias draudžiama pardavinėti internetu (alkoholis, vaistai ir pan.).

Verslo procesų neoptimizavimas

Pagrindiniai ir svarbiausi vystymo tikslai:

  • gerinti konversiją;
  • didinti užsakymų sumas;
  • kasdien į e. parduotuvę atvesti daugiau lankytojų (svarbu išlaikyti protingą pirkėjo kainą).

Būtina matuoti, analizuoti ir optimizuoti, tačiau Lietuvoje egzistuoja pakankamai daug išorinių verslo procesų optimizavimo trukdžių: nepasiruošę prekių tiekėjai, pasenusios apskaitos, sandėlių, logistikos sistemos. Read more

2010-04-12 - 2 komentarai

Pranešimų sistema e. komercijai

Šiandien susimąsčiau apie vieną dalyką – kodėl lietuviškos e. parduotuvės nesiūlo savo klientams priminimo paslaugos? Rodos, idėja paprasta, lengvai įgyvendinama, bet kartu ir ganėtinai naudinga, nes tokiu būdu vartotojas yra dar kartą pritraukiamas į e. parduotuvę.

Pvz., kainos ne visada yra „įkandamos“ (tačiau dažnai turi tendenciją mažėti žr. pigu.lt pavyzdį), o norimų prekių ne visada yra sandėlyje. Dėl šių priežasčių vartotojas išeina iš e. parduotuvės kitur. Norint, kad potencialus pirkėjas neišeitų, bei gerinant e. parduotuvės įvaizdį (juk pirkėjams patinka kaip apie jos pagalvojama), galima būtų lankytojams pasiūlyti informavimo paslaugą: apie sumažėjusią kainą, apie prekių atsiradimą sandėlyje, apie prekių pasiūlymus susijusius su šia preke ir t. t. Informavimą galima įgyvendinti tiek SMS žinutę, tiek ir e. paštu.

2010-04-07 - 1 comment.

Ir dar kartą 6 e. parduotuvių problemos Lietuvoje

Jau 3 kartus rašiau apie e. parduotuvių problemas Lietuvoje. Turėtų susidaryti įspūdis, kad viskas yra tragiška. Iš tiesų taip nėra, pažadu, kitas įrašas apie e. parduotuves bus pozityvus. Bet šiame įraše dar kartą apžvelgsiu e. parduotuvių problemas Lietuvoje. Galbūt kai kurios mintys jau buvo aprašytos, labai nepykite. Šį kartą pabandysiu aprašyti šiek tiek kitokių kampų:

  1. E. komercija visų pirma yra komercija. Didžiausia, mano manymu, problema - e. komercija užsiima bet kas, t.y. žmonės be atitinkamų komercijos žinių, nes tai gan lengvas būdas atidaryti verslą, nes madinga (=visi daro), nes žada gerą pelną ir t. t. ir panašiai. Pagalvokite patys, Lietuvoje virš 700 e. parduotuvių, ar visiems gali užtekti šios srities specialistų? Man susidarė toks įspūdis, kad Lietuvos e. komercijoje dominuoja IT specialistai, o turėtų verslo žmonės.
  2. Kainos kaip realioje parduotuvėje. Didžioji dauguma žmonių mano, kad prekės internete yra pigesnės nei realioje parduotuvėje. Bet realybėje gaunasi šiek tiek kitaip: prekių kaina arba tokia pati arba didesnė nei realioje parduotuvėje.
  3. Rūpesčių užkrovimas ant vartotojo pečių. Ganėtinai retai pasitaiko, kad sistema ir aptarnavimas būtų orientuoti į klientą. Pvz. pašto indeksas gali būti užpildomas automatiškai. Ar būtina versti pirkėją tai daryti? Arba kurjerio laukimas. Ar klientas turėtų derintis prie kurjerio ar kurjeris prie kliento?
  4. „Didmenininko kaina+ 5% antkainio“. Daugumoje e. parduotuvių nėra papildomo darbo su prekių informacija. Paimama informacija iš tiekėjų, uždedamas antkainis ir laukiama kol ateis klientai ir pirks.
  5. Gražios nuotraukos. Prekių nuotraukos dažniausiai būna „skanios“, bet realybėje prekė atrodo visiškai kitaip. Mano subjektyvia nuomone, reikėtų rodyti gražias nuotraukas plius vartotojų, kurie nusipirko šias prekes, įkeltas nuotraukas (kaip priversti žmones tai padaryti kitas klausimas).
  6. Trūksta gyvo bendravimo. Taip, žinau, kad tai e. komercija ir viskas vyksta internetu. Aš traktuoju prekyba internetu kaip dar vieną pardavimo kanalą, todėl, iš santykių tarp pirkėjo ir pardavėjo perspektyvos,  jis nieko neturėtų skirtis nuo kitų prekybos būdų.

Turbūt viskas apie lietuviškų e. parduotuvių problemas. Pasistengsiu prie šios temos negrįžti iki tol, kol rinkoje įvyks kokie nors pasikeitimai.

2010-04-06 - 1 comment.

Virtualus universitetas

Baigiamąjį magistro darbą rašiau apie viešojo ir privataus sektorių partnerystę Lietuvos virtualaus universiteto programoje. Viena iš dalių buvo apie virtualaus universiteto sampratą bei galimus modelius. Kadangi tikiu Vikipedijos idėja bei noriu, kad ši informacija būtų labiau paskleista po Lietuvos internetą (rašydamas darbą pastebėjau, kad informacijos lietuvių kalba beveik nėra), šiandienos įrašą vietoje tinklaraščio įdėjau į Vikipediją - Virtualus universitetas.

2010-04-05 - No Comments!

E. komercijos samprata (II dublis)

Tvarkydamas savo dokumentus, radau šį, prieš 3 metus rašytą darbą. Kadangi leido darbo atsiskaitymo formatas, informacija pagrinde buvo kopijuota iš skirtingų šaltinių, tačiau dabar neprisiminsiu kokius šaltinius naudojau. Jei žinote kas autorius ar esate autorius, prašome kreiptis, būtinai nurodysiu autorystę ar pašalinsiu informaciją.

Užsiminus apie elektroninę komerciją, daugelis ima galvoti apie internetą, bet e. komerciją neapsiriboja vien jo. Jį apima visas ir bet kokias komercines veiklas, atliekamas elektroninių priemonių pagalba – telefono, fakso ir pan. Nėra unifikuoto ir visuotinai pripažinto e. komercijos apibrėžimo. Įvairių šaltinių pateikiami elektroninės komercijos apibrėžimai labai skiriasi. Vieni į sąvoką įtraukia visas finansinės ir komercines transakcijas, kurios yra atliekamos elektroniniu būdų, antri – elektroninę komerciją apriboja mažmenine prekyba vartotojams, kurių atžvilgiu sandoris ir mokėjimas vyksta atviruosiuose tinkluose, pvz. internete, treti – elektroninę komerciją linkę sutapatinti su elektroniniu verslu. Read more

2010-04-04 - No Comments!

Geresnis klaidos puslapis

Kompiuterininkai šiandien švenčia Lankomiausio puslapio diena. Jie juokauja, kad pats lankomiausias interneto puslapis – 404 klaidos puslapis. O kadangi šis puslapis yra pats populiariausias, pakalbėkime apie jo patogumą. Jau rašiau apie tai (Ups… padariau klaidą arba dar kartą apie 404), kad Lietuvos „geriausieji iš geriausiųjų“ nesinaudoja viena iš kūrybos erdvių. 404 klaidos puslapis nėra tik kūrybos erdvė. Jo pagalba galima pagerinti visos svetainės vartotojiškumo ir optimizavimo paieškos varikliams lygius. Kaip tai padaryti?

  1. Nenaudokite standartinio klaidos puslapio. Standartinis paieškos puslapis nėra naudingas ar patogus.
  2. Nenaudokite nukreipimo į kitą puslapį. Nukreipdami vartotoją į kitą puslapį (pvz. titulinį svetainės puslapį), Jūs nuvilsite vartotojo lūkesčius: jis norėjo vieno puslapio, o gavo kitą.
  3. Atsiprašykite vartotojo ir paaiškinkite jam kas įvyko. Vidutiniškas interneto vartotojas neturi žalio supratimo apie 404 klaidą, todėl nėra priežasties kodėl reikėtų puslapį užvadinti – 404 klaidos puslapis ar panašiai. Paprasčiausiai, paaiškinkite dėl kokių priežasčių jis mato kitokį puslapį ir ką reikėtų daryti, kad ateityje tai nepasikartotų.
  4. Nukreipkite vartotoją tinkamą linkmę. Vartotojas visada turi aiškiai matyti kur jis toliau gali judėti, todėl klaidos puslapyje rekomenduotina, kad be paaiškinimo dar būtų nuorodos į titulinį ir kitus populiariausius puslapius (arba tiesiog svetainės žemėlapis), paieškos laukas, pasiūlymas kur ieškoti užklaustą puslapį (pvz. Galbūt jūs norėjote apsilankyti ... ).
  5. Fiksuokite iš kur į klaidos puslapį atėjo vartotojas. Dažniausiai vartotojas į klaidos puslapį patenka neteisingas suvedęs adresą, iš paieškos puslapio, kuriame buvo neaktuali informacija, iš vidinio svetainės puslapio, kuriame buvo neteisinga nuoroda. Žinant priežastį, dėl kurios vartotojas pateko į svetainę, galima tobulinti pačią sistemą.
  6. Leiskite vartotojui išsakyti ką jis galvoja. Taip, taip, taip... Jei fiksuojate iš kur į klaidos puslapį atėjo vartotojas, jūs ir taip žinosite, kad pvz. kažkurį nuoroda veda į neegzistuojantį puslapį. Bet tegul vartotojas vistiek išsako, ką galvoja (nesvarbu ar tai bus pyktis ar pranešimas, kad neveikia nuoroda). Bent vienas iš 1000 tikrai parašys naudingą patarimą.
  7. Nepersistenkite su puslapio dizainu. Vartotojas atėjęs į klaidos puslapį ir taip atsiduria savotiškoje stresinėje situacijoje. Vartotojui turi būti aiškiai suprantama, kad jis atsidūrė norimoje svetainėje, tik dėl kažkokios priežasties norimo puslapio joje nėra. Nevadinkite vartotojo kvailiu ar kitaip nežeminkite joje.

Ar žinote, kad...
Šiandien, 2010 m. balandžio 4 d., visas krikščioniškas pasaulis švenčia Velykas. Bet mažai kas žino, jog šiandien šv. Izidoriaus iš Sivilijos – interneto šventojo globėjo (kitais duomenimis, oficialaus patvirtinimo dar nėra, – žr. vydija.lt) – diena. Galbūt oficialaus patvirtinimo ir nėra, bet, mano manymu, ši diena ir šis šventasis labai tinkami.

Naudingos nuorodos

2010-04-03 - No Comments!

E. komercijos samprata

E. komercijos samprata nėra nauja. Galbūt nepatikėsite, bet sampratai virš 35 metų. Pradžioje elektroninė komercija reiškė komercinių pervedimų palengvinimą elektroniniu būdu, dažniausiai naudojant elektroninio apsikeitimo duomenimis (angl. EDI) technologiją. Paprasčiau kalbant, pirminė šio termino reikšmė buvo palengvinti pavedimus naudojant elektronines ryšio priemones.
Tačiau elektroninės komercijos samprata kito su laiku. Vėliau į šią sąvoką buvo įtraukta tinklo komercijos sąvoka – prekių ir paslaugų pirkimas interneto pagalba per HTTPS protokolą su elektroniniais krepšeliais ir su elektroninėmis mokėjimo paslaugomis, tokiomis, kaip mokėjimo kreditine kortele (autorizacija).

Kaip matome, terminas pasikeitė per paskutinius trisdešimt penkis metus. Labiausiai jis keitėsi 10 pastarųjų metų. Šiuo metu e. komercija apibrėžiama ir traktuojama labai skirtingai ir įvairiai. Egzistuoja 4 labiausiai paplitę traktavimai:

  • elektroninis verslas sutapatinamas su elektronine komercija;
  • elektroninė komercija yra viena iš elektroninio verslo formų;
  • elektroninė komercija yra sutapatinama su internetinė komercija;
  • elektroninė komercija suprantama kaip finansines ir komercines transakcijas, kurios yra atliekamos elektroniniu būdu, įtraukiant visas kreditinių/debitinių kortelių transakcijas.

Nenoriu kartoti visų galimų apibrėžimų. Jei įdomu, siūlyčiau pasiskaityti M. Civilkos „E-komercijos reguliavimas tarptautinėje ir ES teisėje“ konspektus. Taip pat siūlyčiau apsilankyti El. verslo ir teisės svetainėje.

Primenu, kad žodžių junginiai, kurių trumpinamas tik pirmas žodis, reikalauja taško, todėl brūkšnelis nerašomas. Taigi ne e-komercija, o e. komercija, ne e-parduotuvė, o e. parduotuvė, ne e-verslas, o e. verslas.

Mano nuomonė teisingiausias traktavimas – elektroninė komercija yra viena iš elektroninio verslo formų. Savo galvoja įsivaizduoju žemiau pateiktą schemą. Mano nuomone, e. komercija yra e. verslo poaibis, o transakcijos ir internetinė komercija yra e. komercijos poaibiai ir yra tarpusavy susipynę.