All Posts in Elektroninė erdvė

2010-04-02 - No Comments!

E. komercijos smulkmenos arba dar kartą apie e. parduotuvių problemas

Harvey B. Mackay – verslo bestselerių, iš kurių geriausiai žinomi „Swim With The Sharks Without Being Eaten Alive“ ir „Beware the Naked Man Who Offers You His Shirt“, autorius bei vienas geriausių pasaulyje oratorių – yra pasakęs:

Little Things Don't Mean a Lot. They Mean Everything.

Tikriausiai, jau pats nepastebiu, kaip mano chaotiškas protas, pamatęs pirminį vaizdą, pradeda kabinėtis prie smulkmenų. Mano nuomone, smulkmenos taip pat svarbios kaip ir pirmas įspūdis, nes iš smulkmenų galiausiai ir susideda bendras vaizdas.

Lietuvoje šiuo metu skirtingais skaičiavimais veikia virš 700 e. parduotuvių.  Kuo jos skiriasi? Iš esmės, beveik nieko. Beveik tos pačios prekės iš tų pačių tiekėjų. Beveik tokios pačios kainos. Šioje konkurencinėje kovoje vienos e. parduotuvės bando išskirti skirtingomis lojalumo programomis, kitos – leidžia didelius pinigus reklamai. Šie sprendimai dažniausiai gerai veikia ir padeda pritraukti naujus pirkėjus. Tačiau ieškodami originalumo ir išskirtinumo, e. parduotuvės dažnai pamiršta apie smulkmenas. Prisiminkime, jau banalią tapusią frazę: „Pirkti internete –  pigu, greita, patikima, patogu!“. Kaip bebūtų keista, bet žmonės tikrai įsidėmėjo šią frazę ir nusivilia kai yra kitaip.

  1. Užsakymo apdorojimo greitis. Pirkėjas, užsakęs prekes e. parduotuvėje, tikisi kuo greičiau sulaukti reakcijos į jo užsakymą. Skirtingų žmonių skirtingi lūkesčiai, bet, mano nuomone, optimalus reakcijos laikas – 10-15 min. Tačiau kuo greičiau atsako, tuo geresnė nuomonė pirkėjui susidarys apie e. parduotuvę.
  2. Aktuali informacija apie prekes sandėlyje. Informacijos netikslumas apie prekes sandėlyje – viena didžiausių e. parduotuvių problemų Lietuvoje. Jau pamečiau kartų, kai nupirktos ir apmokėtos prekės neturėjo sandėlyje, skaičių.
  3. Pristatymas laiku. Prekių pristatymas yra vienas kebliausių e. parduotuvės veikimo momentu. Pirkėjas nori gauti prekes jam patogiu laiku. Suteikite jam tokią galimybę ir jokiu būdu neverskite kliento laukti užsakymo pristatymo.
  4. Force majeure ar panašių įvykių valdymas. Jei dėl tam tikrų kliūčių pardavėjas negali visai ar laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, apie tai būtina iškart informuoti klientą. Klientai – žmonės ir, dažniausiai, supratingai priima panašias žinias. Be to, žmonės, kurie įvykdė užsakymą, dažnai noriai daro mažas nuolaidas pardavėjui. Pvz. manau, logiškiau palaukti papildomą dieną nei reikalauti grąžinti pinigus ir ieškotis kito pardavėjo. Tačiau klientų gerumo negalima piktnaudžiauti.
  5. Bendravimas su klientais. Konsultantai yra įmonės veidas. Dėl šios priežasties konsultantas turi būti malonus, mandagus, paslaugus, išmanyti parduodamas prekes bei sugebėti trumpai nupasakoti pagrindinius prekės privalumus ar trūkumus. Malonus bendravimas turi vykti prieš užsakymą, užsakymo bei užsakymo vykdymo metu ir po užsakymo. Turbūt sutiksite, kad apie bus malonu, jei po kiek laiko e. parduotuvės darbuotojai pasiteirautų ar gera prekė. Arba, jei kito skambučio metu, su jumis pasisveikintų asmeniškai.

5 paprasčiausios taisyklės. Nepamirškite apie jas, juk smulkmenos reiškia viską.

P.S. Apie techninius ir grafinius aspektus jau rašiau, todėl šį kartą nesigilinau į dizainą, patogumą naudotis ar kitus aspektus.

2010-03-30 - No Comments!

Lojalumo programos

Esu rašęs, kad pirkėjas neturi būti verčiamas registruotis e. parduotuvėje, bet egzistuoja vienas BET. Jau senai apskaičiuota, kad išlaikyti esamą klientą yra pelningiau nei pritraukti naują. Dėl šios priežastis klientų lojalumas tapo vienu svarbiausių daugelio verslo organizacijų tikslų. Rodos, tiesiog reikia išlaikyti esamus klientus. Bet kaip? Yra prikurta gan daug įvairiausių e. komercijos lojalumo programų. Būtent apie jas šiame įraše ir pabandysiu parašyti.

  • Geresnės prekių pristatymo sąlygos (pvz. nemokamas pristatymas, pristatymas tą pačią dieną ir t. t.) klubo nariams.
  • Kaupiamosios nuolaidos už išleistą pinigų sumą (pvz. sukaupus 500 litų, būtų suteikiama 5 proc. nuolaida).
  • Nuolaidos ir ekskliuzyviniai pasiūlymai prenumeratoriams e. paštu, Facebook ir kt.;
  • Nuolaidos ar kitos geresnės pirkimo sąlygos tiems kas perka dažniau (pvz. antram mėnesio pirkimui 5 proc. nuolaida);
  • Partnerystės programa. Klientai, kurie atėjo pagal partnerių rekomendacijas gauna geresnes apsipirkimo sąlygas.
  • Virtualūs pinigai (=taškai), kuriais galite apmokėti už internetinėje parduotuvėje įsigyjamas prekes. Panašu į kaupiamąsias nuolaidas, tik čia kaupiami virtualus pinigai už išleistą pinigų sumą.
  • Paslaugų išplėtimas ar atnaujinimas (pvz. nusipirkus kompiuterį su operacine sistema, naują operacinę sistemą kai ji bus išleista, bus galima nusipirkti pigiau).
  • Perdirbimo programa. Klientai, kurie atidavė jūsų e. parduotuvėje nupirktas prekes į perdirbimą, gauna kažkokį paskatinimą.

Šiam kartui tiek. Lojalumo programų yra žymiai daugiau, bet net šios programos padėtų pritraukti dalį klientų apsipirkti dar kartą. Prisiminkite, tikrasis lojalumas neįmanomas be prisirišimo. O jis atsiranda, kai pirkėjui suteikiama ne tik apsipirkimo galimybė, bet ir papildoma vertė.

2010-03-19 - No Comments!

Apie e. komercijos saugumą

Ar tikite e. komercijos saugumu? Ar baimė dėl e. komercijos saugumo – išpūsta? Mūsų spauda bando išsklaidyti abejones dėl sandorių internete saugumo, tačiau aš jais netikiu. Nenoriu rašyti, kad apgavysčių internete patirtis yra gerokai neįvertinta ar pasirodyti paranojiku, tačiau, manau, kad Lietuvoje ir pasaulyje e. komercijos saugumo problema vis dar išlieka opi. Egzistuoja dvi pagrindinės problemos dėl saugumo: prarasti pinigai dėl e. parduotuvių apgavikių ir pavogta asmeninė informacija, kurios pagalba įvykdytas apsipirkimas arba pavogtos prekės.

ComputerBild yra rašę, kad „saugotis šiais laikais reikėtų ne e. parduotuvių apgavikių, o aplinkui esančių žmonių, kuriems apsipirkti, naudojantis mūsų sąskaita, yra labai lengva“. Drįstu nesutikti, saugotis reikia tiek e. parduotuvių apgavikių, tiek aplinkui esančių žmonių. Pvz. niekas netrukdo sukčiams sukurti fiktyvią parduotuvę su mažesnėmis nei rinkos kainomis, pasisavinti už užsakymus sumokėtus pinigus, o prekių nepristatyti. Mano chaotiškai veikianti smegeninė sugalvoja dar n mulkinimo būdų ir schemų, kaip galima apgauti e. parduotuvės pirkėjus.

Be abejo, saugoti nuo duomenų vagysčių yra būtina (nepalikite interneto bankininkystės kortelės matomoje vietoje, svetimose vietose nesijunkite prie interneto bankininkystės sistemos, saugokite prisijungimo prie e. parduotuvės duomenis ir t. t.), tačiau negalima pamiršti apie e. parduotuves apgavikes. E. parduotuves apgavikes išsiaiškinti pakankamai sunku, tačiau prisilaikant paprasčiausių saugumo taisyklių, galima sumažinti apgavystės galimybę. Read more

2010-03-04 - 2 komentarai

Radijas ir podcast

Galbūt aš nemoku naudotis paieška, bet nei vienoje mano klausomoje lietuviškoje radijo stoties svetainėje aš neradau galimybės užsiprenumeruoti radijo laidas podcast formatu. Susidaro toks įspūdis, kad Lietuvos radijo stotys nevertina naujųjų technologijų bei jų potencialo klausytojų ratui didinti. Pvz. ZipFM talpina laidos „Gatvės lyga“ įrašą į internetą, bet jis pasiekamas tik savaitę. Kodėl? Serverio vietos gaila? Patalpinkite į Sound Cloud ar Mix Cloud. Su malonumu pasiklausyčiau „Švelnūs tardymai“, bet nerandu kur.

Aš nesiklausau radijo laidų tiesiogiai, nes paprasčiausiai pamirštų įsijungti laiku, bet visada stengiuosi nepražiopsoti tarkim „Gatvės lyga“ įrašo internete. Bet tai nėra patogu. Mano manymu, žymiai patogiau būtų, jei galėčiau kartą įsimesti nuorodą į savo grotuvą ir kiekvieną savaitę mane džiugintų naujas laidos įrašas.

Ką manote? Kodėl nėra lietuviškų radijo stočių podcast įrašų? Gal aš išsigalvoju ir jų visai nereikia?

UPD: Mix Cloud svetainėje radau „Gatvės lyga“ įrašus.  Wee. Nėra visų, bet bent jau tiek. Podcast vistiek trūksta ;)

2010-03-04 - No Comments!

Apsaugos nuo reklamos būdai (II dalis)

Kadangi mano subjektyvia nuomone, captcha kodų naudojimas mažina naudojimosi svetainę patogumą, tęsiu galimus būdus išvengti reklamos ar flood problemas.

Alternatyvus medaus puodynių (angl. honeypot) metodas. Robotai dažniausiai stengiasi užpildyti visus rastus formos laukus. Norint apsisaugoti, yra sukuriamas žmonėms nematomas laukas su populiariu pavadinimu (pvz. email). Jei vykdant submit veiksmą, šis laukas bus užpildytas, reiškia rašo robotas ir šį veiksmą praleisti negalima. Minusas - neapsaugo nuo specialiai svetainei pritaikytų robotų.

Minimalus formos užpildymo laikas. Robotai užpildo formas žymiai greičiau nei tai padaro žmogus, todėl priklausomai nuo formos sunkumo galima nustatyti minimalų formos užpildymui skirtą laiką. T.y. jei forma siūnčiama į serverį greičiau nei nustatytas laikas, reiškia didelė tikimybė, kad tai daro robotas. Minusai: neapsaugo nuo specialiai svetainei pritaikytų robotų, nepraleis vartotojus, kurie naudoja auto-complete įrankius.

Kodo obfuskacija arba šifravimas. Baisus žodis obfuskacija (angl. Obfuscated code) reiškia kodo apsunkinimas, norint pvz. sumažinti jo analizės galimybės. Apsaugos esmė -  kodo skanavimo apsunkinimas,  šifruojant arba taikant obfuskacijos metodą. T.y. jei robotas neras formos kodo, reiškia, jis negalės užpildyti formos ir nusiųsti jos į serverį su įrašytais duomenimis. Kita vertus, vartotojai net nepastebės, kad kodas yra šifruotas. Minusai: kodas veikia šiek tiek liečiau.

Blokavimas pagal user-agent atributą. Dažnai robotai naudoja specifinius user-agent atributus, todėl galima blokuoti visus lankytojus turinčius netinkamą arba nenurodytą user-agent parametrą. Minusas: robotai dažnai naudoja naršyklių parametrus.

Dinaminis formos kūrimas. Metodo esmė - dinaminis formos sukūrimas Javascript pagalba. Veiksmingas metodas prieš daugelį robotų, nes javascript palaikymas reikalauja didesnių resursų sąnaudų. Minusas: vis dar pasitaiko lankytojų, kurių naršyklės nepalaiko Javascript, tačiau tokių lankytojų labai ir labai mažai, todėl jiems galima panaudoti <noscript> HTML atributą.

Pagalbinių servisų naudojimas. Galima naudoti 3 šalių apsaugos nuo reklamos paslauga, pvz. Akismet.

Papildomas klausimas gimtąją kalbą. Kaip bebūtų, o lietuviškai kalbančių robotų yra pakankamai mažai (jei išvis yra), todėl apsaugai nuo botų galima panaudoti papildomą klausimą. Šis metodas ypač tinka mažoms bendruomenėms. Pvz. jau apie metus nesulaukiu reklamos forume, nes į paprastą klausimą „Du plius du?“ vis dar nesulaukiau roboto atsakymo ;) Minusas: labai lengva įveikti, jei į boto pagalbą ateina žmogus.

Hibrindinis metodas. Galima panaudoti vieną iš išvardintų viršuje metodų. Ir jei dėl kažkokių priežaščių vartotojui nepavyko jo praeiti, pasiūlyti kaip alternatyvą visų mėgstamą ir mylimą Captcha.

Pastebėjimai

  • Nei vienas iš išvardintų metodų nėra nepriekaištingas ir neapsaugos nuo nukreiptos reklamos ar flood atakos, tačiau nuo 90-99 proc., o Lietuvos atveju dar didesniu procentu, apsaugos nuo kvailų robotų-vorų.
  • Įraše paminėjau tik įdėjas. Skirtingus įgyvendimus galima aptarti komentaruose.
  • Galima naudoti iškart keletą iš išvardintų metodų.

Kokius metodus dar praleidau? Captcha nesiūlyti! :)

2010-03-03 - 3 komentarai

Apsaugos nuo reklamos būdai

Egzistuoja daug būdu kaip svetainės lankytojo neįtraukti į kovą tarp robotų ir sistemos programuotojų. Šiandien pabandysiu apžvelgti, mano manymu, geriausius. Prieš aprašant kiekvieną algoritmą ar apsaugos būdą atskirai, norėčiau dar kartą pažymėti, kad kiekvienas algoritmas turi savo minusų, tačiau visi žemiau išvardinti algoritmai turi vieną savybę - jie palengvina lankytojo dalią. Be to, vėlgi pasikartosiu, manau, kad nereikia bandyti atpažinti ar lankytojas yra robotas ar žmogus, o kovoti su tam tikrais nepageidautinais veiksmais (pvz. reklamos skleidimas). Svarbu ne kas daro, o ką daro.

Pvz. kam reikalingas Captcha kodas registracijos metu?  Tegul robotas užsiregistruoja, bet, jei jis neturės normalios galimybės parašyti komentarą, jis nepadarys didelės žalos, o po tam tikro laiko bus ištrintas dėl neaktyvumo.

Be abejo, kovoti galima keliais frontais - neleisti robotams rašyti, registruotis kol nebus įrodyta, kad rašo žmogus bei atlikti tam tikrų veiksmų prevenciją (pvz. reklamos skleidimas), bet turėtų visiems būti aiškus vienas faktas - lankytojo geriausia neįtraukti į šią kovą.

Pirmasis būdas yra Bajeso teoremos naudojimas. Bajeso filtrai gali savarankiškai, nedaug nusileisdami žmogaus sugebėjimams, atpažinti „blogą“ žinutę. Šį metodą kartais naudoja elektroninio pašto žinučių šlamšto (angl. spam) filtrams sukurti. Metodas yra pakankamai geras, tačiau reikalauja pakankamai didelio įdirbio. Vikipedijos skelbia, kad po mokymo ir didelio įdirbio pasiseka atrinkti iki 95 –97 proc. spamo.

Blokavimas pagal žodį ar jo kaukę - internetinės cenzūros mechanizmas kaip blokuojami tam tikri pranešimai turintys nepageidaujamų žodžių. Šis metodas dažnai nepasiteisina (žr. Scunthorpe problem) kai yra naudojamas vienas, tačiau jo panaudojimais kartu su kitais metodais gali atnešti pakankamai gerų rezultatų.

UPD: Atsiprašau, netyčia paskelbiau viešai šį įrašą, nors jis nebuvo iki galo pabaigtas. Šiek tiek vėliau pratęsiu apie galimus alternatyvius Captcha kodams apsaugos nuo reklamos ir fludo būdus. Laukite pratęsimo ;)

2010-02-28 - No Comments!

12 patarimų e. parduotuvės kūrėjams

Mano galvoje kaip visada chaosas. Todėl šiame įraše pabandysiu į vieną surinkti visus techninius pamąstymus apie e. parduotuvės kūrimą. Manau, tai bus naudinga ir man ir jums.

  1. Išsaugokite į cache (atsiprašau kalbininkų, tačiau man sąžinė neleidžia naudoti žodį podėlis) viską ką tik galite: prekių aprašymų puslapius, paieškos rezultatus, prekių krepšelius ir t. t. ir panašiai. Tai padės sumažinti duomenų bazės apkrovimą bei pagreitins sistemos veikimą.
  2. Sumažinkite užklausų į duomenų bazę skaičių.
  3. Naudokite saugomas procedūras (angl. stored procedures). Duomenų bazė tampa izoliuota nuo besikeičiančių verslo taisyklių. Be to, šių procedūrų naudojimas stimuliuoja pakartotinį procedūros naudojimą bei modulumą (angl. modularity). O taip, leidžia padidinti duomenų bazės saugumą. Plačiau: MySQL 5.0 New Features: Stored Procedures.
  4. Išskirkite e. parduotuvę į du skirtingus serverius: viename sistema, kitame - duomenų bazė.
  5. Darykite atsargines kopijas. Banalu, bet patirtis rodo, kad apie atsarginių kopijų darymą kūrėjai pamiršta.
  6. Tikrinkite formas:
    • vartotojui privaloma pasakyti, kad jis kažką padarė blogai;
    • visi užpildyti  laukai po patikrinimo privalo likti užpildyti;
    • peržiūrėkite ar nėra SQL injekcijų.
  7. Apgalvokite veiksmus nulužus serveriui ar užpuolus programišiams (taip pat žinomi kaip hakeriai).
  8. Naudokite SSL sertifikatą tik atsiskaitymų ir kitiems puslapiams, kur reikalingas padidintas saugumo lygis. Kodėl? Tyrimai rodo, kad SSL naudojimas visoje sistemoje padidina kreipimųsi į serverį skaičių, bet nesuteikia papildomos naudos. Be to, gali kilti problemų su Google Analytics.
  9. Pasistenkite nenaudoti ar sumažinti sesijos unikalaus parametro (SSID) naudojimą formuojant svetainės adresą. Šis parametras teršia svetainės adresą, bet nesuteikia kažkokios aiškios naudos. Iškyrus atvejus, kai reikia išsaugoti prekių krepšelio turinį.
  10. Paruoškite e. parduotuvę analizei. Neužtenka į kodą įdėti Google Analytics kodo gabaliuką, pati svetainė turi būti paruošta šio įrankio naudojimui. Plačiau: How to Use Ecommerce Tracking in Google Analytics.
  11. Sudarykite prielaidas standartizuotam turiniui. Plačiau: Canonicalization Defined.
  12. Rašykite dokumentaciją:
    • kitiems programuotojams - žinau, kad programuotojai nekenčia rašyti dokumentacijos, tačiau tai būtina. Prisiminkite, kiek kartų teko keikti programerius, kad jie nepaliko normalios dokumentacijos.
    • e. parduotuvės administratoriams - neužtenka apsaugoti pačią sistemą nuo kvailų vartotojų bei sukurti suprantamą pagalbos sistemą, būtina po savęs palikti vartotojo naudojimosi instrukciją.

Turbūt šiam kartui tiek. Jei į galvą šaus daugiau minčių, pratęsiu.

2010-02-26 - No Comments!

Mobilaus ryšio operatorių socialinė atsakomybė (II dublis)

Turbūt ir patys suprantate, kad sukčiavimas mobiliojo ryšio telefonais yra opi ir sudėtinga problema. Dėl šios priežasties ją būtina spręsti kompleksiškai.

Taigi, pirmiausias ir lengviausiai įgyvendinamas būdas – klientų informavimas:

  • mikro svetainė ar operatoriaus svetainės dalyje būtina informuoti klientus labiausiai paplitusius sukčiavimo būdus bei apie paskutinius užfiksuotus atvejus, rekomenduoti kaip elgtis tam tikroje situacijoje bei kur kreiptis ištikus nelaimei;
  • nemokamas pagalbos telefonas arba bent pagalbos linijos atskira dalis;
  • informaciniai pranešimai apie galimus sukčiavimo atvejus ir būdus SMS žinutę arba e. laišku, pvz. kartu su e. sąskaita;
  • informavimas per socialinius tinklus
  • atskiras infoblokas, kurį galėtų patalpinti visi norintys savo svetainėse, apie saugumą;
  • informavimas apie suteiktus trumpuosius numerius, jų savininkus bei tarifus;
  • jaunosios kartos informavimas apie sukčiavimus ir t. t.;

Be abejo, naivu tikėtis, kad vien informavimas užskirs kelią sukčiavimams, tačiau jei nors mažą dalį žmonių nepavyks apgauti, tai jau bus didelis laimėjimas.

Žmonės dažnai kenčia ir nuo sąlyginai oficialiu „sukčiavimo“ būdų. Todėl antras žingsnis – partnerių kontrolė iš operatoriaus pusės. Patys operatoriai dažniausiai (be tam tikrų išimčių) neteikia trumpųjų numerių, informacinio ir pramoginio turinio paslaugų. Jas teikia partneriai, todėl operatorius kaip tarpininkas turėtų prižiūrėti, kontroliuoti ir esant nusiskundimams taikyti sankcijas bei apie jas informuoti viešai (suprantama, kad dažnai tai konfidenciali informacija, todėl dar prieš sudarant sutartį reikėtų apibrėžti, kad esant nusižengimams, informacija bus viešinama). Be to, mano manymu, būtina reikalauti iš partnerių, kad vartotojai būtų aiškiai informuojami apie paslaugų kainas, apmokėjimo būdus ir paslaugas, kurias gauna už pinigus. Taip pat reikėtų vartotojus informuoti kiekvieną kartą, kai pinigai nuskaičiuojami nuo jų sąskaitos. Galiausiai vartotojams turi būti suteikiama aiški ir suprantama informacija apie tai, kaip atsisakyti paslaugos.

Bendrai, būtų puiku įgyvendinti patvirtinimo ir informavimo funkcionalumus, t.y. prieš nurašant pinigus už tam tikrą paslaugą nuo sąskaitos vartotojas turėtų patvirtinti savo sutikimą SMS žinutę arba mygtuko paspaudimų. Pvz., paskambini mokamų numeriu, robotas praneša, kad šis skambutis yra didesnio tarifo ir pasako minutės ar sujungimo kainą. Taip pat kartu su kitais operatoriais būtų galima nustatyti standartą, kad nusiuntus bet kokių trumpuoju numeriu žinutę su „?“ būtų nemokamai suteikiama informacija apie paslaugą, jos teikėją ir t. t.

Trečias žingsnis – operatoriaus atsakomybė. Operatorius kaip tarpininkas turėtų aiškiai apibrėžti savo politika sukčiavimo, nusiskundimų bei bendravimo su teisėsauga atvejais.

Taip pat man kaip paprastam vartotojui būtų įdomu sužinoti atsakymus į tokius klausimus:

  • Kokiais atvejais yra kompensuojami klientų nuostoliai?
  • Ar pinigai bus grąžinami visoms išaiškinto sukčiavimo aukoms ar tik toms kas parašė prašymą ar skundą?
  • Kaip kovojama su pasikartojančiais sukčiavimo atvejais?

Manau, apibrėžus jos viešai, padidėtų tam tikras pasitikėjimo ir skaidrumo lygis. Ką Jūs manote? Ką dar turėtų padaryti operatorius, kad apsaugotų savo klientus nuo sukčiavimo?

2010-02-22 - 4 komentarai

10 dalykų, kurių galbūt nežinojote apie savo „e“ pirkėjus

Lietuvoje tikiuosi nėra nei vieno e. parduotuvės vadovo, kuris galvoja, kad vien dizainas ir vartotojiškumas (angl. usability) atneš parduotuvei pelną. Negalima pamiršti, jog be teisingos logistikos, kainodaros, buhalterijos, marketingo, atitinkamo parduotuvės asortimento bei informacijos apie jį, lojalumo skaitinimo ir kitų dalykų jokia, net labai graži ir patogi parduotuvė neatneš pelno. Tačiau, kaip bebūtų, dizaino ir vartotojiškumo negalima pamiršti, todėl šiame įraše aš pabandysiu apžvelgti, mano manymu, svarbius momentus, kurių galbūt nežinojote apie savo pirkėjus. Read more

2010-02-18 - No Comments!

Omnitel sąskaitos

Įraše Archyvams e. laiškuose – NE! įmečiau puntuką į Omnitel, kurie siunčia suarchyvuotas sąskaitas, daržą. Šiek tik vėliau, neapsikentęs parašiau laišką su savo pasiūlymais ir patarimais į Omnitel klientų aptarnavimo centrą. Nežinau ar mano laiškas taip paveikė Omnitel ar kažkokios kitos priežastis, bet šiandien, kaip bebūtų, aš noriu pranešti apie smulkmeną, kurį pradžiugino mane iš pačio ryto: Omnitel atsiuntė nesuarchyvuotą sąskaitą PDF formatu. 3 kartus valio! Be to, verta paminėti dar apie vieną pakeitimą, kuris, man kaip paprastam vartotojui, pasirodė svarbus. Į patį laiško tekstą buvo įdėtas vienas sakinis: „Mokėtina suma: (...) Lt.“. Dar viena smulkmena, tačiau labai maloni ir naudinga. Kaip bebūtų, o iš smulkmenų susideda geras bendras vaizdas.

P.S. Weee! Pagaliau galėsiu peržiūrėti laiškus iš Omnitel tiesiogiai telefone.