All Posts in Subjektyvūs pastebėjimai

2010-04-30 - No Comments!

Prezentacijos menas

Prezentacijos rengimas yra menas. Vakar, sėdėdamas seminare  „E. verslas šiandien: Kokie procesai būtini norint išlikti rinkoje?“, skaičiau U.S. Army discovers PowerPoint makes you stupid apie puikų NY Times straipsnį We Have Met the Enemy and He Is PowerPoint . Skaičiau straipsnius, nes pats seminaras buvo nuobodokas. Nekaltinčiau dėl to PowerPoint naudojimo. Paprasčiausia, manau, kad Lietuvoje labai mažai kas moka rengti įdomias prezentacijas bei sudominti auditoriją. Jei rašyti atvirai, mano atmintyje išliko daugmaž dešimt pranešėjų iš Lietuvoje, kurie tikrai sudomino, kiti - paliko blankų arba visai neigiamą įspūdį. Gal aš ne į tas konferencijas ar seminarus vaikštau? Kieno prezentaciją iš lietuvių patartumėte išgirsti?

Šiame įraše nerašysiu apie prezentacijų dizainą. Grožis yra subjektyvus dalykas, tačiau, mano manymu, yra nepriimtina, kai į prezentaciją įdedamas visas pranešimo tekstas ar jo fragmentas. Tik mažas procentas žmonių sugeba apdoroti skaitomą ir girdimą informacija vienu metu. Jei norima, kad pranešimas būtų vėliau naudojamas kaip priemonė gauti žinias, geriausia būtų išplatinti atskirą pranešimo tekstą. Ar teko skaityti kokio nors žymaus politiko ar mokslininko kalbą iš Powerpoint prezentacijos (aišku, Lietuvoje gali būti visko)? Ar galite įsivaizduoti, kad koks nors steve jobs į prezentaciją įrašytų visą pranešimo tekstą ar jo fragmentą? Sutikite, būtų juokinga ir nesolidu, bet Lietuvoje tai dažna praktika. Kas keisčiausia, Lietuvoje žmonės už tokias PowerPoint prezentacijas moka pinigus. Pikta.

Prezentacija turi padėti suvokti informaciją, bet nekonkuruoti su pranešimu, t.y. prezentacija turėtų būti pagalbinių įrankių perteikti informaciją, kurį geriau suprantama, kai yra matoma (pvz. grafikai, paveiksliukai ir panašiai) bei fokusuoti klausytojų dėmesį ties svarbiausias aspektais (tam pilnai užtenka 1-2 žodžių). Bendrai, didžioje daugumoje prezentacijų nereikalingos net „pagrindinės tezės“, ką jau kalbėti apie daug teksto.

2010-04-21 - 10 komentarų

Apie naršykles ir http protokolą

Naršyklės adreso juosta

Mano manymu, naršyklės adreso juostoje neturėtų būti rodomas http protokolas, nes didžioji dauguma vartotojų neįsivaizduoja ką reiškia tas http:// prieš adresą. ftp:// ar https:// būtų galima palikti.

UPD: Naujoje naršyklės Windows versijoje Chrome kūrėjai padarė tai, ko iki tol nepadarė Microsoft, Apple ar Mozilla. Priimkite mane dirbti į Google komandą :)

2010-03-19 - 5 komentarai

iticket.lt elektroninis bilietas

Esu iš tų žmonių, kurie ieško teisybę net jei jos nepametė. Negaliu pakęsti, kad Lietuvoje visiems nusispjauti į tai kas vyksta aplink. Įraše Ir dar kartą apie tarpmiestinius autobusus ir jų bilietus rašiau apie nemalonią situaciją. Keliaudamas tarp miestų, perku bilietus iticket.lt ir vėliau jos atspausdinu. Tačiau tą kartą bilieto neatspausdinau. Oficialioje paslaugų teikėjo puslapyje niekur nėra minima, kad bilietą būtinai reikia atspausdinti. Kadangi nebuvo aiškaus nurodymo būtinai atspausdinti bilietą, o e. laiške su e. bilietų absoliučiai nebuvo nieko parašyta, todėl vadovaudamasis funkcinio lygiavertiškumo principų bei teisėtais lūkesčiais, nes bilietas juk vadinamas elektroniniu, nutariau, kad užteks parodyti e. bilietą delninuko ekrane, tačiau klydau. Manęs neįleido į autobusą iki tol, kol nebuvo atspausdintas popierinis bilieto variantas. Read more

2010-03-16 - No Comments!

SMS

Šiandien kažkodėl mintys nukrypo į trumpųjų žiničių sritį. Visos mobiliojo ryšio bendrovės siūlo skambučių peradresavimo paslaugą, bet kažkodėl nėra trumpųjų žinučių peradresavimo. Kodėl?

Antras pastebėjimas, o labiau idėja - SMS skaitymas per naršyklę. Šiuo metu žinutę galima išsiųsti beveik iš visų operatorių savitarnos svetainių, tačiau nei vienoje iš savitarnos svetainių nemačiau galimybės perskaityti gautas žinutes. Jei nėra galimybės peradresuoti žinutės, tai bent perskaityti ją internete manau turėtų būti galimybė.

2010-03-04 - 2 komentarai

Radijas ir podcast

Galbūt aš nemoku naudotis paieška, bet nei vienoje mano klausomoje lietuviškoje radijo stoties svetainėje aš neradau galimybės užsiprenumeruoti radijo laidas podcast formatu. Susidaro toks įspūdis, kad Lietuvos radijo stotys nevertina naujųjų technologijų bei jų potencialo klausytojų ratui didinti. Pvz. ZipFM talpina laidos „Gatvės lyga“ įrašą į internetą, bet jis pasiekamas tik savaitę. Kodėl? Serverio vietos gaila? Patalpinkite į Sound Cloud ar Mix Cloud. Su malonumu pasiklausyčiau „Švelnūs tardymai“, bet nerandu kur.

Aš nesiklausau radijo laidų tiesiogiai, nes paprasčiausiai pamirštų įsijungti laiku, bet visada stengiuosi nepražiopsoti tarkim „Gatvės lyga“ įrašo internete. Bet tai nėra patogu. Mano manymu, žymiai patogiau būtų, jei galėčiau kartą įsimesti nuorodą į savo grotuvą ir kiekvieną savaitę mane džiugintų naujas laidos įrašas.

Ką manote? Kodėl nėra lietuviškų radijo stočių podcast įrašų? Gal aš išsigalvoju ir jų visai nereikia?

UPD: Mix Cloud svetainėje radau „Gatvės lyga“ įrašus.  Wee. Nėra visų, bet bent jau tiek. Podcast vistiek trūksta ;)

2010-03-03 - 8 komentarai

Filosofija ir Captcha kodai

Nekenčiu Captcha!  Nenoriu būti karo tarp robotų ir programuotojų dalyvis!

Žvelgiant į situaciją filosofiškai, Captcha ir panašių kodų naudojimo perspektyvos vis dar miglotos. Captcha kodai, kurie turėtų būti skirti apsaugoti svetaines nuo nepageidaujamo reklamos robotų aktyvumo, dažnai apsaugo ir nuo nepatyrusių interneto vartotojų. Apibendrinant, gaunasi, kad Captcha geba įveikti tik „protingi“ žmonės ir „protingi“ robotai.

Galiausiai, yra indai, kinai ir kitų tautybių žmonės, kurie padeda reklamos robotams įveikti bet kokio sudėtingumo Captcha kodus. Todėl reklamos ar užtvindimo pranešimais (angl. flood) problemos išlieka nepriklausomai ar naudojamas Captcha kodas ar ne.

Visi Captcha ir panašus robotų nustatymo testai veikia daugmaž vienodu principu, kuris realybėje būtų panašus į bandymą nuspėti ar į buto duris beldžiasi pažįstamas ar nusikaltėlis. Esmė, kad dabartinis dirbtinis intelektas (DI) yra panašaus lygio kaip ir nepatyrusieji interneto vartotojai. Kaip bebūtų gaila, reikia pripažinti, kad egzistuoja interneto vartotojų grupė, kurie pagal internetinio intelekto lygį ir patirtį, yra žymiai „kvailesni“ už robotus (nepamirštam, kad robotus rašo protingi žmonės). Todėl, mano manymu, Captcha kodai yra netiesioginės diskriminacijos pagal internetinę patirtį apraiška. Be to, Captcha ir panašus kodai turi ir kitų problemų:

  • atima ar sumažina neįgaliųjų galimybes naudotis svetaine. Ar kada pagalvojote kaip žmogus su regos sutrikimu turėtų įveikti Captcha? Analogija realiame pasaulyje - Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos patvirtintos Lygių galimybių neįgaliems žmonėms teikimo bendrosios taisyklės.
  • atima iš sąžiningų vartotojų daugumos galimybę patogiai naudotis svetaine. Gaunas, kad visi vartotojai suprantami kaip robotai iki tol, kol jie neįrodo, kad yra žmonės. Analogija realiame pasaulyje - Nekaltumo prezumpcija, t.y. asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
  • Captcha neatlieka savo paskirties, nes neapsaugo nuo neigiamos informacijos pateikimo. Mitai apie Captcha neįveikiamumą jau seniai paneigti.

Yra daug būdų apsaugoti svetainę nuo nepageidaujamos reklamos. Apie jos veikiausiai parašysiu ateityje.

Kaip bebūtų, manau, kad reikia saugoti svetainę ne pagal tai ar vartotojas yra robotas ar žmogus, o pagal vartotojo atliekamus veiksmus. O prašyti vartotojus įvedinėti Captcha kodus, t.y. vykdyti netikslingus veiksmus, norint parašyti pranešimą ar užsiregistruoti, yra resursų naudojimas (laikas, programiniai sprendimai). Be to, kaip minėjau - tai ne tik diskriminacijos apraiška, bet ir savotiškas totalitarizmas iš svetainės kūrėjų. Vienintelis Captcha pliusas - DI vystymo skatinimas.

Ką jus manote šia tema?

2010-02-26 - No Comments!

Mobilaus ryšio operatorių socialinė atsakomybė (II dublis)

Turbūt ir patys suprantate, kad sukčiavimas mobiliojo ryšio telefonais yra opi ir sudėtinga problema. Dėl šios priežasties ją būtina spręsti kompleksiškai.

Taigi, pirmiausias ir lengviausiai įgyvendinamas būdas – klientų informavimas:

  • mikro svetainė ar operatoriaus svetainės dalyje būtina informuoti klientus labiausiai paplitusius sukčiavimo būdus bei apie paskutinius užfiksuotus atvejus, rekomenduoti kaip elgtis tam tikroje situacijoje bei kur kreiptis ištikus nelaimei;
  • nemokamas pagalbos telefonas arba bent pagalbos linijos atskira dalis;
  • informaciniai pranešimai apie galimus sukčiavimo atvejus ir būdus SMS žinutę arba e. laišku, pvz. kartu su e. sąskaita;
  • informavimas per socialinius tinklus
  • atskiras infoblokas, kurį galėtų patalpinti visi norintys savo svetainėse, apie saugumą;
  • informavimas apie suteiktus trumpuosius numerius, jų savininkus bei tarifus;
  • jaunosios kartos informavimas apie sukčiavimus ir t. t.;

Be abejo, naivu tikėtis, kad vien informavimas užskirs kelią sukčiavimams, tačiau jei nors mažą dalį žmonių nepavyks apgauti, tai jau bus didelis laimėjimas.

Žmonės dažnai kenčia ir nuo sąlyginai oficialiu „sukčiavimo“ būdų. Todėl antras žingsnis – partnerių kontrolė iš operatoriaus pusės. Patys operatoriai dažniausiai (be tam tikrų išimčių) neteikia trumpųjų numerių, informacinio ir pramoginio turinio paslaugų. Jas teikia partneriai, todėl operatorius kaip tarpininkas turėtų prižiūrėti, kontroliuoti ir esant nusiskundimams taikyti sankcijas bei apie jas informuoti viešai (suprantama, kad dažnai tai konfidenciali informacija, todėl dar prieš sudarant sutartį reikėtų apibrėžti, kad esant nusižengimams, informacija bus viešinama). Be to, mano manymu, būtina reikalauti iš partnerių, kad vartotojai būtų aiškiai informuojami apie paslaugų kainas, apmokėjimo būdus ir paslaugas, kurias gauna už pinigus. Taip pat reikėtų vartotojus informuoti kiekvieną kartą, kai pinigai nuskaičiuojami nuo jų sąskaitos. Galiausiai vartotojams turi būti suteikiama aiški ir suprantama informacija apie tai, kaip atsisakyti paslaugos.

Bendrai, būtų puiku įgyvendinti patvirtinimo ir informavimo funkcionalumus, t.y. prieš nurašant pinigus už tam tikrą paslaugą nuo sąskaitos vartotojas turėtų patvirtinti savo sutikimą SMS žinutę arba mygtuko paspaudimų. Pvz., paskambini mokamų numeriu, robotas praneša, kad šis skambutis yra didesnio tarifo ir pasako minutės ar sujungimo kainą. Taip pat kartu su kitais operatoriais būtų galima nustatyti standartą, kad nusiuntus bet kokių trumpuoju numeriu žinutę su „?“ būtų nemokamai suteikiama informacija apie paslaugą, jos teikėją ir t. t.

Trečias žingsnis – operatoriaus atsakomybė. Operatorius kaip tarpininkas turėtų aiškiai apibrėžti savo politika sukčiavimo, nusiskundimų bei bendravimo su teisėsauga atvejais.

Taip pat man kaip paprastam vartotojui būtų įdomu sužinoti atsakymus į tokius klausimus:

  • Kokiais atvejais yra kompensuojami klientų nuostoliai?
  • Ar pinigai bus grąžinami visoms išaiškinto sukčiavimo aukoms ar tik toms kas parašė prašymą ar skundą?
  • Kaip kovojama su pasikartojančiais sukčiavimo atvejais?

Manau, apibrėžus jos viešai, padidėtų tam tikras pasitikėjimo ir skaidrumo lygis. Ką Jūs manote? Ką dar turėtų padaryti operatorius, kad apsaugotų savo klientus nuo sukčiavimo?

2010-02-22 - 4 komentarai

10 dalykų, kurių galbūt nežinojote apie savo „e“ pirkėjus

Lietuvoje tikiuosi nėra nei vieno e. parduotuvės vadovo, kuris galvoja, kad vien dizainas ir vartotojiškumas (angl. usability) atneš parduotuvei pelną. Negalima pamiršti, jog be teisingos logistikos, kainodaros, buhalterijos, marketingo, atitinkamo parduotuvės asortimento bei informacijos apie jį, lojalumo skaitinimo ir kitų dalykų jokia, net labai graži ir patogi parduotuvė neatneš pelno. Tačiau, kaip bebūtų, dizaino ir vartotojiškumo negalima pamiršti, todėl šiame įraše aš pabandysiu apžvelgti, mano manymu, svarbius momentus, kurių galbūt nežinojote apie savo pirkėjus. Read more

2010-02-22 - 1 comment.

Mobilaus ryšio operatorių socialinė atsakomybė

Per 2009 m. policijos duomenimis užregistruota 4540 sukčiavimų arba 47,6 proc. daugiau nei per 2008 m. (3076). Policijos departamentas prie VRM yra parengęs labiausiai paplitusių Lietuvoje sukčiavimo būdų atmintinę, tačiau su sukčiavimu asmeniškai susidūrę žmonės dažniausiai sutrinka. Juo labiau kad būdai ir metodai nuolatos tobulinami. Paskutiniu metu vis dažniau žmonės nukenčia nuo sukčių, kurie pinigus išvilioja naudodamiesi mobiliojo ryšio telefonais. Mobilaus ryšio operatoriai, mano manymu, galėtų prisiimti socialinę atsakomybę ir padėti savo klientams kovoti su sukčiavimu.

Įmonių socialinė atsakomybė – tai įmonių ideologija, politika bei praktika, atspindinti tokią įmonių elgseną, kai jos į savo veiklą savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosaugos klausimus bei santykiuose su visais suinteresuotais visuomenės, verslo ir valdžios atstovais vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - Apie įmonių socialinę atsakomybę

Mobilaus ryšio operatoriai turi visas galimybes mažinti sukčiavimo atvejus: pradedant nuo savo klientų informavimo apie naujausius sukčiavimo būdus (pvz. SMS žinute, e. laišku, socialiniuose tinkluose, oficialioje svetainėje arba atskiroje mikro svetainėje, pvz. Rusijos operatoriaus Beeline svetainė - http://safe.beeline.ru) iki baudų trumpųjų numerių perpardavėjams, nuo bendravimo su teisėsaugos struktūromis iki sukčiavimo išlaidų dalinio ar visiško kompensavimo. Be to, pvz. UAB Omnitel yra Įmonių socialinės atsakomybės Pasaulinio susitarimo naris Lietuvoje.

Be to, vartotojus operatoriai galėtų atsiųsti patvirtinimo SMS žinutę, kad jis bandė užsakyti tam tikrą paslaugą ir dėl šios priežasties jis turi patvirtinti, kad sutinka, jog nuo jo sąskaitos bus nuimti pinigai. Pvz. taip daro Rusijos MTS bendrovė.

2010-02-18 - No Comments!

Ir dar kartą apie tarpmiestinius autobusus ir jų bilietus

Kaip jau daug kartų minėjau, dažnai važiuoju iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal tarpmiestiniu autobusu. Paskutinį kartą padariau du pastebėjimus:

  • Ką „e“ pavadinai, tas „e“ ir turi būti. Kaip ir visada, keliaudamas tarp miestų, perku bilietus internete ir jį atspausdinu. Bet kodėl aš taip darau? Juk čia elektroninis bilietas ir pačiame puslapyje niekur nėra minima, kad bilietą būtinai reikia atspausdinti. Kadangi nebuvo aiškaus nurodymo būtinai atspausdinti bilietą, o e. laiške su e. bilietų absoliučiai nebuvo nieko parašyta, aš nutariau pabandyti laimę ir nespausdinti popierinio varianto. Tiesą sakant, tikrai galvojau, kad užteks bilietą parodyti iPhone ekrane ir bus viskas gerai. Pasirodo, klydau. Kol neatspausdinau bilieto, manęs neįleido į autobusą. Ačiū Dievui, padėjo Klaipėdos AS darbuotoją, kurį nemokamai atspausdino bilietą.
  • Ar galvojama apie klientus? Antras nemalonus pastebėjimas laukė manęs autobuse ir yra susijęs su nemaloniu jausmu, kad teko sedėti mikroautobuso gale su 3 stambiais žmonėmis. Jaučiausi kaip silkė skardinėje arba dar prasčiau. Įsivaizduokite 4 valandas trintis su tokiais pačiais nelaimės draugais. Trūksta žodžių pasipiktinimui išsakyti!.. Kodėl 4 žmonės turėjo tai kentėti? Aišku, atsakymo iš jūsų nesulauksiu, todėl parašiau piktą laišką į aptarnaujančią bendrovę. Tikiuosi šis laiškas suveiks.