2011-10-10 - 5 comments

Mitas Nr. 4: dizainas yra tai, kas daro svetainę gražesnę

Myth #4: Design is about making a website look good straipsnio vertimas iš UX Myths (4 iš 5 išverstų)

Daug žmonių galvoja, kad dizainas internete yra tik dekoravimas, t.y. menas, kaip padaryti svetainę gražesnę. Tačiau dizainas  labiau susijęs su tuo, kaip svetainėje viskas veikia, nei su tuo, kaip tai atrodo. Dizainas apima tiek formas, tiek ir funkcijas (vertėjo komentaras – anglų kalboje sąvoka „dizainas“ iš dalies apima projektavimo sampratą). Skirtingai nei menas, dizainas yra kuriamas ne tik dėl vizualaus grožio ir emocinio patrauklumo, bet ir yra skirtas naudoti.

Dizaino tikslas – efektyviai spręsti problemas. Jis paremtas supratimu kaip vartotojai mato pasaulį, kaip jie mąsto ir elgiasi. Dėl to dizainerio įrankių pasirinkimas yra platesnis nei vien spalvos ar šriftai, jis apima vartotojų tyrimus, prototipavimą, tinkamumo testavimą (angl. usability testing) ir kt.

Dizaino apibrėžimai iš dizainerių:

  1. „Dizainas – yra ne tai, kaip daiktas atrodo ar kokį jausmą sudaro prisilietus. Dizainas – yra tai, kaip daiktas veikia“ – Steve Jobs
  2. „Geras dizainas, jei jį tinkamai realizavo, tampa nematomu. Mes pastebime dizainą tai tada, kai jis blogai įgyvendintas. Įsivaizduokite oro kondicionierių. Mes jį pastebėsime tik jei kambaryje pernelyg karšta ar šalta arba jei jis sudaro daug triukšmo ar pradeda lašėti. Tačiau, jei kondicionierius nustatytas puikiai, niekas nepastebės, kad jis yra ir susikaups prie rūpimų užduočių.“ – Jared Spool
  3. „Dizainas – elementų išdėliojimo planas tokiu būdu, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas uždaviniui įgyvendinti“ – Charles Eames
  4. „Kaip aš suprantu dizainą? Užsiimti dizainu – tai dalinti problemas į mažesnes problemas  kol bus rastas pats paprasčiausias sprendimas.“ – Paul Scrivens
  5. „Pagrindinė dizaino užduotis – ne prablaškyti, suteikti malonumą ar tapti estetiškai maloniu. Pagrindinė užduotis – veikti.“ – Oliver Reichenstein
  6. „Dizaineris, apsispręsdamas dėl kokios nors objekto formos ar funkcionalumo, sprendžia problemas. Tai galėtų būti parašytas tekstas, vartotojo sąsajos elementų išdėstymas, kėdės projektavimas ar geresnių Netflix (vertėjo komentaras – video nuomos kompanija) voko, elektros lemputės ar kėdės variantų pasiūlymas“ – Joshua Porter
  7. „Dizainas neskirstomas į „gerą“ ar „blogą“. Yra tik efektyvi ar neefektyvi komunikacija. Kiekvienas skūndžiasi reklama žurnaluose, bet užsakovams įdomu tik ar jie pritraukia naujų klientų, ar ne.“ – Peter Bilak
  8. „Dizainas yra nukreiptas į žmogų. Kurti dizainą reiškia žmogaus problemų identifikavimą ir geriausio jų sprendimo radimą.“ – Ivan Chermayeff
  9. … kitas panašias citatas galite rasti Luke Wroblewski svetainėje.

Zoltán Gócza

2011-10-09 - Nėra komentarų!

Mitas Nr.3: žmonės nesinaudoja slinkimo galimybe

Myth #3: People don’t scroll straipsnio vertimas iš UX Myths (3 iš 5 išverstų)

Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje slinkimo (angl. scroll) funkcija nebuvo dažnai naudojama, tačiau laikai keičiasi – šiandieną naršyklės slankjuostės (angl. scrollbar) naudojimas tapo visiškai natūraliu dalyku. Ilgų ir nuoseklių tekstų, kaip pvz., straipsnis ar internetinė pamoka, atveju slinkimo funkcijos naudojimas lyginant su puslapiavimo naudojimu turi geresnį svetainės tinkamumą (angl. usability).

Dėl to nebūtina visko kelti į viršutinę titulinio puslapio dalį ar į zoną, matomą be slinkimo. Norint, kad žmonės naudotų slinkimo funkciją, reikia vadovautis tam tikromis projektavimo taisyklėmis bei teikti lankytojams įdomią informaciją. Turėkite omeny, kad informacija, kuri yra matomoje be slinkimo zonoje, sulaukia daugiau lankytojų dėmesio bei daro įtaką vartotojo apsisprendimui skaityti visą puslapį.

Daugelio tyrimų išvados patvirtina, kad žmonės naudojasi slinkimo galimybe:

  1. Paspaudimų žemėlapių (angl. clickmap) paslaugos teikėjai ClickTale, išanalizavę 100 tūkst. paspaudimų, padarė išvadą, jog slinkimo galimybę naudojo 76 proc. lankytojų, iš jų puslapio apačią pasiekė net 22 proc. Šie skaičiai patvirtina, jog puslapio viršus yra svarbiausia ekrano dalis. – Unfolding the Fold ir ClickTale Scrolling Report (ir 2 dalis)
  2. Tinkamumo ekspertas Jakobas Nielsenas (angl. Jacob Nielsen), naudodamas akių stebėjimų (angl. eye tracking) įrangą, pademonstravo, jog, nepaisant žvilgsnio sufokusavimo viršutinėje lango dalyje, žmonės slenka puslapį žemyn. Tai ypač pastebima, kai puslapio dizainas ar projektavimas deramai pastūmėja šia linkme. – Scrolling and Attention
  3. Nagrinėdama statistinius TMZ.com svetainės duomenis, Milisa Tarquini išsiaiškino, kad pačios populiariausios nuorodos yra puslapio apačioje. Ji taip pat pažymi, jog apklausos ir galerijos, kurios buvo patalpintos AOL’s Money & Finance svetainės apačioje, sulaukdavo ypač daug paspaudimų nepriklausomai nuo jų vietos apačioje. – Blasting the Myth of the Fold
  4. CX Parnters atliktas akių stebėjimo tyrimas taip pat patvirtina nuostatą, kad žmonės naudojasi slinkimo galimybe. – The myth of the page fold: evidence from user testing
  5. Programinės įrangos tinkamumo tyrimų laboratorija (angl. Software Usability Research Laboratory) nustatė, kad žmonės gali skaityti ilgai, o slinkimas žemyn yra greitesnis nei puslapiavimo naudojimas. Tyrimai patvirtina, kad žmonės yra pripratę prie slinkimo naudojimo. – The Impact of Paging vs. Scrolling on Reading Online Text Passages
  6. 1998 m. Jared Spool tinkamumo testas parodo, kad nors žmonės ir sako, kad jiems slinkimo galimybė nepatinka, jie noriai naudojasi ja. – As the Page Scrolls
  7. Kitas tinkamumo tyrimas, atliktas SURL kompanijos, patvirtino, kad paieškos svetainėse žmonės vienodai gerai vertina tiek slinkimo, tiek puslapiavimo galimybes. – Paging vs. Scrolling: Looking for the Best Way to Present Search Results

Skaitiniai ateičiai:

  1. Jared Spool  savo straipsnyje aprašė projektavimo rekomendacijas, galinčias pastūmėti žmones naudotis slinkimu – Utilizing the Cut-off Look to Encourage Users To Scroll
  2. The Scrolling Experience and „The Fold““ straipsnyje Chris Fahey aprašo „sulinkimo linijos“ (angl. fold) niuansų pasikeitimą.
  3. Nepraleiskite šmaikštaus straipsnio „Life below 600 px“ apie puslapio slinkimo galimybę.

Zoltán Gócza

2011-10-08 - Nėra komentarų!

Mitas Nr. 2: visi puslapiai turi būti pasiekiami trimis paspaudimais

Myth #2: All pages should be accessible in 3 clicks straipsnio vertimas iš UX Myths (2 iš 5 išverstų)

Ilgą laiką tinkamumo testais (angl. usability test) buvo bandoma nuginčyti vadinamąją trijų paspaudimų taisyklę. Priešingai nei mano daugelis, žmonės, neradę informacijos trimis paspaudimais, nepalieka svetainės. Iš tikrųjų, reikalingų paspaudimų skaičius neturi jokios įtakos nei vartotojo pasitenkinimui, nei atliekamų veiksmų sėkmingumui. Taip, tai tiesa – mažesnis paspaudimų skaičius nedaro žmonių laimingesnių ir nesuteikia greito tikslo pasiekimo jausmo.

Išties svarbus yra navigacijos paprastumas, pastovus informatyvumo jausmas, lydintis visą vartotojo kelią iki norimo tikslo. Jei neversite žmogaus galvoti apie paspaudimų skaičių, jis neprieštaraus dėl kelių papildomų paspaudimų.

Tyrimai, privertę suabejoti taisykle:

  1. UIE tinkamumo tyrimai parodė, kad žmonės nepalieka svetainės po trijų paspaudimų bei nesijaučia įpykę, jei reikia atlikti dar keletą paspaudimų. – Testing the Three-Click Rule
  2. Anot knygos „Prioritizing Usability“ bei ją cituojančios „Highlights from Prioritizing Web Usability“ autorių, Jakobo Nielseno (angl. Jacob Nielsen) tyrime minima, kad „vartotojų gebėjimas rasti informaciją internetinėje parduotuvėje padidėjo 600 proc. po to, kai kelias iki prekės nuo trijų paspaudimų išaugo iki keturių“.
  3. Kitas UIE tyrimas pademonstravo, jog geras nuorodų užvardinimas, o ne paspaudimų skaičius, yra pagrindinis tinkamumo veiksnys. – Getting Confidence From Lincoln
  4. Praktinis patarimas – pakeisti „trijų paspaudimų taisyklę“ į „vieno paspaudimo taisyklę“: „Kiekvienas paspaudimas ar sąveika (angl. interaction) turi priartinti žmogų prie numatyto tikslo ir kartu kiek įmanoma sumažinti  tikimybę patekti ne ten“. – Breaking the Law: The 3 Click Rule

Įdomus skaitiniai:

  1. David Hamill mintys, apie tai, kodėl trijų paspaudimų taisyklė yra nonsensas – straipsnyje „Stop Counting Clicks“.
  2. CX Partners straipsnis apie šią taisyklę – 3 isn't the magic number.

Zoltán Gócza

2011-10-07 - 4 comments

Mitas Nr. 1: internete žmonės skaito

Myth #1: People read on the web straipsnio vertimas iš UX Myths (1 iš 5 išverstų)

Internete žmonės skaito nuosekliai tik tais atvejais, kai juos domina turinys. Bet, dažniausia, jie tik paviršutiniškai peržiūri puslapį, ieškodami paryškintų žodžių, reikšmingų antraščių, trumpų pastraipų, bei lengvai perskaitomų sąrašų. Jie skuba rasti reikalingą informaciją, todėl visa kita informacija, kuri atrodo nesvarbi, yra tiesiog praleidžiama.

Nesitikėkite, kad žmonės skaitys turinį, kuris sunkiai jiems skaitomas ar nėra svarbus. Dėl to internete patariama vengti ilgų tekstų, nereikalingų paaiškinimų, reklaminio pobūdžio teksto, bei rašymo apie nieką.

Kiek iš tikrųjų perskaito vartotojas?

Atvejai, kada žmonės skaito detaliau:

  • Jei lankytojas rado jį dominančią informaciją, labai tikėtina, kad jis perskaitys ir informaciją, esančią aplink.
  • Tyrimai rodo, kad žmonės, skaitydami savo malonumui, labiau įsigilinę perskaito pateiktą informaciją ir laiko skaitymą maloniu net jei skaito iš kompiuterio ekrano.
  • Kiti tyrimai rodo, kad yra interneto skaitytojų, kurie skaito metodiškai, t.y. kurie neperžiūri puslapio, o jį nuosekliai perskaito nuo viršaus iki apačios.
  • Dažniau su malonumu perskaitomi gerai struktūrizuoti puslapiai, suprojektuoti paviršutiniškam skaitymui.

Zoltán Kollin

2011-08-30 - 8 comments

EuroBasket 2011 tvarkaraštis (v2)


Pakeitimai

  • Pakeisti atstumai tarp miestų. Nuo šiol atstumai yra nuo vienos arenos iki kitos. Šaltinis: Google. Ačiū, Mindaugai
  • Pašalinti nereikalingi skliaustai, pvz. Team (D/1) tapo Team D/1. Ačiū, Egle
  • Įdėjau Suomiją ir Portugaliją, kurios pateko į čempionatą po atkrentamųjų.
  • Įdėti rungtynių laikai. Dar kartą dėkui Eglei.

Turite daugiau pasiūlymų, rašykite.

Jei kas nors turi noro ir laiko surašyti visus rungtynių rezultatus, parašykite prašau i@igor.lt 

2011-08-28 - Nėra komentarų!

Valgiaraščio numeracija

Dažnai kavinėje ar restorane vieni kitų teiraujamės ką kas užsakinės. Ir taip pat dažnai, išgirdus kokį patiekalą planuoji užsakyti, yra paklausiama: „Kur (valgiaraštyje) tokį radai?“. Kai išgirstu šį klausimą, niekada nežinau kaip tinkamai paaiškinti žodžiu (pvz., atsakai, kad prie karštųjų patiekalų ir žmogus pradeda vartyti meniu, kad rastų kur tie karštieji). Dėl šios priežasties dažniausiai tiesiog atidarau meniu ir parodau. Man minėtoje situacijoje daug paprasčiau būtų pasakyti puslapio numerį ar patiekalo numerį/kodą (bet ką kitą kas turi logišką seką), bet jų beveik niekada nėra (išimtis užsienio virtuvių kavinės ir restoranai). Tai, matyt, yra daroma taupymo sumetimais – lengviau įdėti ar išimti lapą iš valgiaraščio. Bet kodėl turi kentėti klientas?

2011-08-09 - Nėra komentarų!

Ar įstatymas privers gauti leidimą kaupti duomenis apie vartotojus internete?

Kurį laiką atgal pasirodė diskusiją, apie tai, kad įstatymais privers gauti leidimą kaupti duomenis apie vartotojus internete. Atėjo rugpjūtis, lyg ir nieko neįvyko.

Įsiskaičiau į projektą. Kiek suprantu visas sambūris dėl sakinio:

Saugoti informaciją arba suteikti galimybę naudotis jau saugoma informacija abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo galiniame įrenginyje leidžiama tik su sąlyga, kad atitinkamam abonentui ar faktiniam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu suteikus aiškią ir išsamią informaciją, įskaitant informaciją apie tvarkymo tikslus, jis davė sutikimą. Šios nuostatos nedraudžia techninio saugojimo ar naudojimosi duomenimis, kurio vienintelis tikslas yra perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu, taip pat būtinais atvejais teikti informacinės visuomenės paslaugas, kurias užsako abonentas ar faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas.

Plačiau

2011-08-09 - 1 komentaras

Žodžiai turi prasmę: problemos projektuojant vartotojo sąsają

Sunku įsivaizduoti  žmogaus ir kompiuterio sąveikos procesą, kuriame visiškai nebūtų teksto.  Mygtukų tekstas, instrukcijos, iššokantys patarimai, pagalbos blokai – visa tai yra tekstinė informacija. Jei ši informacija yra nesuprantama (perkrauta, parašyta naudojant neaiškią terminologiją, su stilistinėmis klaidomis ir pan.), tai ar galima kalbėti apie tinkamumą (angl. usability)? Kažkada A. Mamontovas kartu su grupe Foje dainavo: „Žodžiai neturi prasmės jei tu juos tari tik šiaip sau...“.  Projektuojant naudotojo sąsają - priešingai, kiekvienas šiaip sau parašytas žodis įgauna prasmę, ir dažnai kuria neigiamą įspūdį apie sistemos kokybę. Plačiau

2011-07-25 - 6 comments

Švytuoklinė migracija

Vienas iš labiausiai beprasmiškų laiko leidimo būdų yra „commute“ ar švytuoklinė migracija. Žodynas šį terminą apibūdina kaip „kasdieninės arba reguliarios kelionės į darbą/mokslo įstaigą ir atgal“.

Ar kada susimastėte kiek laiko žmonės kasdien praleidžia viešajame transporte ar stovėdami kamščiuose pakeliui į darbą ar atgal? Kiek pinigų išleidžiama kurui arba bilietams viešajame transporte? Kokią įtaką aplinkai daro šios kelionės? Bendrai, kur žiūri ekologai? Jie sugeba prisikabinti, jei, neduok tu dieve, nužudysi uodą, bet kažkodėl visai nereaguoja, kad kasdien beveik milijonas Lietuvos miestų gyventojų keliauja į darbą ir atgal. Aš jau nekalbu apie tai, kad mūsų važiavimas į ofisus didina ofisų rajonuose NT kainas.

Šiuolaikiniame pasaulyje, kai daugelių ofisų darbuotojų pagrindinis darbas yra sėdėti prie kompiuterio, nėra jokio skirtumo tarp sėdėjimo prie kompiuterio vienoje patalpoje ir iš skirtingų kontinentų. Mano manymu, turi būti įvertinamas darbas, o ne sėdėjimas vienoje patalpoje.

Nesąžiningiausia tai, kad darbdaviai neskaičiuoja kelionės į darbą ir atgal kaip darbo laiko. Pvz. žmogus kasdien į ofisą ir atgal išleidžia valandą. Per darbo savaitę tai jau 5 val. Ar jums negaila šio laiko? Kodėl profsąjungos tyli? Manau, reikėtų darbdavius įpareigoti bent dalinai padengti važiavimo į ofisą išlaidas. Tada gal jie susimąstytų, kad dažnai nėra būtinybės būti vienoje patalpoje.

Nesupraskite manęs neteisingai, aš nesakau, kad reikia visiems dirbti iš namų. Teko dirbti freelance iš namų ir žinau, kad nuo darbo iš namų „stogas gali važiuoti.“ Paprasčiausiai, tai turėtų būti laisvo pasirinkimo klausimas. Aš prieš priverstinį važiavimą į ofisą. T.y. jei jums namie nesidirba, dirbkite ofise. Toli iki ofiso, yra coworking vietos (Vilniuje ir Kaune).

Inspiravo Ilijos Birman įrašas.

2011-07-14 - 5 comments

Failų grupavimas

Kasdienėje veikloje dažnai naudoju Adobe Photoshop ir esu pripratęs panašius elementus grupuoti (Layer → Group Layers arba tiesiog Ctrl+G). Tokį pat elgesio šabloną naudoju ir dirbdamas su failais – panašius arba susijusius failus grupuoju įkeldamas į atitinkamus katalogus. Bet pastarasis procesas, palyginus su sluoksnių grupavimu Photoshop aplinkoje, yra šiek tiek komplikuotas: reikia sukurti katalogą ir tada ten perkelti pasirinktus failus. Norėtųsi tiesiog pažymėti failus ir paspausti  Ctrl+G arba iš iššokančio meniu pasirinkti punktą Group. Kažką panašaus jau turi iOS ir Mac OS X Lion, bet šiose sistemose gali būti grupuojamos tik programos. Norėčiau, kad tai būtų pritaikyta ir failams. Ką manote?