All Posts in bendravimas

2010-10-22 - 2 comments

Patarimai programuotojams, kuriems tenka projektuoti vartotojo sąsajas

Lietuvoje pastebima tendencija, kad programuotojui dažnai tenka užsiimti vartotojo sąsajų (angl. user interface) projektavimu. Nesiginčysiu ar tai gerai ar blogai, tačiau tokios yra Lietuvos realijos – dizaineris nupiešia gražų dizainą, pagrindinių elementų stilių ir galbūt aprašo elementų naudojimo atvejus, o programuotojui tenka pačiam dėlioti formas, užsiimti informacijos architektūra ir t. t.

Šiaip, aš tikiu, kad programuotojas gali sukurti patogią ir suprantamą vartotojo sąsają (toliau – UI), bet tam jam reikia pasinerti į vartotojų iracionalaus mąstymo pasaulį. Paprastam vidutiniam vartotojui nesvarbu kas yra vartotojo sąsają ar kaip ji realizuota, jam nusispjauti kiek žmonių ir kiek laiko praleido projektuodami ją. Vartotojas naudojasi UI tik dėl to, kad jam reikia atlikti kažkokią užduotį, t. y. UI naudojimas yra „būtina sąlyga“ užduoties atlikimui. Dėl šios priežasties vartotojas nori, kad „sąlyga“ kaip ir realiame pasaulyje (pvz. sutarties sąlygos) būtų paprasta ir suprantama. Read more

2010-07-23 - 2 comments

Elektroninė komercija: įsimenami įspūdžiai

Voltas Disnėjus yra pasakęs, kad „klientai turėtų būti aptarnaujami taip, kad grįžę namo jie norėtų visiems apie mus papasakoti“. Su šiais žodžiais sunku nesutikti, jau senai žinoma, kad veiksmingiausia reklama yra tada, kai klientai kalba už Jus. Šia tema neseniai skaičiau Bobo Martelo (angl. Bob Martel) pamąstymus apie strateginį rinkodaros planavimą bei klientų lojalumo skatinimą. Savo pamąstymuose autorius didžiausią dėmesį skiria asmeniniams santykiams tarp pardavėjo ir kliento.

Autorius išskiria 4 pagrindinius aspektus:

  • fokusavimas į ateities pirkimus;
  • dovanos galia;
  • dėkingumas kiekvienam klientui;
  • šypsena.

Nesinori kartoti autoriaus minčių, todėl savo įraše pabandysiu apžvelgti kaip šios principus galima pritaikyti elektroninėje prekyboje Read more

2010-04-07 - 1 comment.

Ir dar kartą 6 e. parduotuvių problemos Lietuvoje

Jau 3 kartus rašiau apie e. parduotuvių problemas Lietuvoje. Turėtų susidaryti įspūdis, kad viskas yra tragiška. Iš tiesų taip nėra, pažadu, kitas įrašas apie e. parduotuves bus pozityvus. Bet šiame įraše dar kartą apžvelgsiu e. parduotuvių problemas Lietuvoje. Galbūt kai kurios mintys jau buvo aprašytos, labai nepykite. Šį kartą pabandysiu aprašyti šiek tiek kitokių kampų:

  1. E. komercija visų pirma yra komercija. Didžiausia, mano manymu, problema - e. komercija užsiima bet kas, t.y. žmonės be atitinkamų komercijos žinių, nes tai gan lengvas būdas atidaryti verslą, nes madinga (=visi daro), nes žada gerą pelną ir t. t. ir panašiai. Pagalvokite patys, Lietuvoje virš 700 e. parduotuvių, ar visiems gali užtekti šios srities specialistų? Man susidarė toks įspūdis, kad Lietuvos e. komercijoje dominuoja IT specialistai, o turėtų verslo žmonės.
  2. Kainos kaip realioje parduotuvėje. Didžioji dauguma žmonių mano, kad prekės internete yra pigesnės nei realioje parduotuvėje. Bet realybėje gaunasi šiek tiek kitaip: prekių kaina arba tokia pati arba didesnė nei realioje parduotuvėje.
  3. Rūpesčių užkrovimas ant vartotojo pečių. Ganėtinai retai pasitaiko, kad sistema ir aptarnavimas būtų orientuoti į klientą. Pvz. pašto indeksas gali būti užpildomas automatiškai. Ar būtina versti pirkėją tai daryti? Arba kurjerio laukimas. Ar klientas turėtų derintis prie kurjerio ar kurjeris prie kliento?
  4. „Didmenininko kaina+ 5% antkainio“. Daugumoje e. parduotuvių nėra papildomo darbo su prekių informacija. Paimama informacija iš tiekėjų, uždedamas antkainis ir laukiama kol ateis klientai ir pirks.
  5. Gražios nuotraukos. Prekių nuotraukos dažniausiai būna „skanios“, bet realybėje prekė atrodo visiškai kitaip. Mano subjektyvia nuomone, reikėtų rodyti gražias nuotraukas plius vartotojų, kurie nusipirko šias prekes, įkeltas nuotraukas (kaip priversti žmones tai padaryti kitas klausimas).
  6. Trūksta gyvo bendravimo. Taip, žinau, kad tai e. komercija ir viskas vyksta internetu. Aš traktuoju prekyba internetu kaip dar vieną pardavimo kanalą, todėl, iš santykių tarp pirkėjo ir pardavėjo perspektyvos,  jis nieko neturėtų skirtis nuo kitų prekybos būdų.

Turbūt viskas apie lietuviškų e. parduotuvių problemas. Pasistengsiu prie šios temos negrįžti iki tol, kol rinkoje įvyks kokie nors pasikeitimai.