All Posts in ekologija

2011-07-25 - 6 comments

Švytuoklinė migracija

Vienas iš labiausiai beprasmiškų laiko leidimo būdų yra „commute“ ar švytuoklinė migracija. Žodynas šį terminą apibūdina kaip „kasdieninės arba reguliarios kelionės į darbą/mokslo įstaigą ir atgal“.

Ar kada susimastėte kiek laiko žmonės kasdien praleidžia viešajame transporte ar stovėdami kamščiuose pakeliui į darbą ar atgal? Kiek pinigų išleidžiama kurui arba bilietams viešajame transporte? Kokią įtaką aplinkai daro šios kelionės? Bendrai, kur žiūri ekologai? Jie sugeba prisikabinti, jei, neduok tu dieve, nužudysi uodą, bet kažkodėl visai nereaguoja, kad kasdien beveik milijonas Lietuvos miestų gyventojų keliauja į darbą ir atgal. Aš jau nekalbu apie tai, kad mūsų važiavimas į ofisus didina ofisų rajonuose NT kainas.

Šiuolaikiniame pasaulyje, kai daugelių ofisų darbuotojų pagrindinis darbas yra sėdėti prie kompiuterio, nėra jokio skirtumo tarp sėdėjimo prie kompiuterio vienoje patalpoje ir iš skirtingų kontinentų. Mano manymu, turi būti įvertinamas darbas, o ne sėdėjimas vienoje patalpoje.

Nesąžiningiausia tai, kad darbdaviai neskaičiuoja kelionės į darbą ir atgal kaip darbo laiko. Pvz. žmogus kasdien į ofisą ir atgal išleidžia valandą. Per darbo savaitę tai jau 5 val. Ar jums negaila šio laiko? Kodėl profsąjungos tyli? Manau, reikėtų darbdavius įpareigoti bent dalinai padengti važiavimo į ofisą išlaidas. Tada gal jie susimąstytų, kad dažnai nėra būtinybės būti vienoje patalpoje.

Nesupraskite manęs neteisingai, aš nesakau, kad reikia visiems dirbti iš namų. Teko dirbti freelance iš namų ir žinau, kad nuo darbo iš namų „stogas gali važiuoti.“ Paprasčiausiai, tai turėtų būti laisvo pasirinkimo klausimas. Aš prieš priverstinį važiavimą į ofisą. T.y. jei jums namie nesidirba, dirbkite ofise. Toli iki ofiso, yra coworking vietos (Vilniuje ir Kaune).

Inspiravo Ilijos Birman įrašas.

2009-12-21 - 1 comment.

Bendra baigiamųjų darbų įkėlimo sistema

Šiandien man pykta. Kodėl šiuolaikinių technologijų bei besirūpinančiame dėl ekologijos pasaulyje aš privalau į universitetą pateikti 2 baigiamojo magistro darbo popierinius egzempliorius (~130 lapų)?

2007 m. (neradau kitos statistikos) 21,4 tūkst. universitetų absolventų įgijo bakalauro, 9,4 tūkst. – magistro kvalifikacinį laipsnį ar profesinę kvalifikaciją ir 314 – daktaro mokslo ar meno licenciato laipsnį. Kiek iš jų rašė baigiamąjį darbą? Kiek buvo išnaudota popieriaus?

Nesuprantu, ar sunku universitetams susimesti ir padaryti bendrąją baigiamųjų darbų įkėlimo sistemą? Pvz. gal net per Lietuvos virtualaus universiteto programą. Apie šią programą kažkada dar parašysiu.

Nereikėtų gadinti popieriaus, būtų geresnė bei skaidresnė įkeltų darbų kontrolė, nebūtų leidžiami pinigai (pvz. savo darbo spausdinimui išleidau bemaž 100 Lt), galiausiai nereikėtų važiuoti į universitetą ir ieškoti darbo vadovo, kad jis pasirašytų.

Tokia sistema būtų galima sujungti su bendra plagiavimo sistemą bei su bibliotekų informacine sistema (pvz. MRU galioja tvarka, pagal kurią magistrantai, kurių baigiamieji darbai įvertinti „labai gerai“ ir „puikiai“, per 3 darbo dienas po gynimo, savo darbą turi pateikti į Lietuvos ETD dokumentų duomenų bazės talpyklą).

2009-10-21 - No Comments!

Sumanusis čiaupas

Vandens yra visuose gyvuosiuose organizmuose ir jis būtinas gyvybei palaikyti. Gėlo vandens atsargos Žemėje nedidelės. Tuo tarpu didėjant žmonių skaičiui ir plėtojantis pramonei, vis daugiau vandens suvartojama ir kartu užkrečiama.
Šiandien prausdamasis iš ryto, pagalvojau, kad vandens čiaupo mechanizmas nesikeičia jau daug metų. Be to, visai neseniai kažkurioje iš ES ataskaitų skačiau, jog net iš blogai uždaryto vandens čiaupo gali prilašėti virš litro vandens per parą, t.y. per dieną veltui sunaudojamas litras gėlo vandens. Jei lašai gali padaryti tokią žalą, tai galima įsivaizduoti kiek vandens nubega kol mes pasirenkame tinkamos temperatūros vandenį.
Kodėl gi nepasinaudojus dabartinėmis technologijomis ir neišsprendus šios problemos? Žmogui galima iškart leisti pasirinkti norimą vandens temperatūrą, o vandens atidarymo mechanizmą reikėtų sujungti su 2 termodavikliais. Žinant vandens temperatūrą vamzdziuose, būtų galima iškart apskačiuoti ir paleisti norimos temperatūros vandenį. Čiaupo maitinimui nereikėtų papildomo elektros šaltinio, jis galėtų būti maitinamas begančio vandens sukuriamos energijos pagalba.