All Posts in etiketo taisyklės

2010-03-20 - 2 comments

Apie vėlavimą

Pastaruoju metu pastebiu, kad vėlavimas tampa beveik norma. Vėluoja visi – draugai į vakarėlį, merginos į pasimatymus, verslo klientai ir partneriai – į susitikimus ir t. t. Aišku, kartais vėlavimas būna neišvengiamas, bet kadangi gyvename mobiliuoju telefonu eroje ir visi turi mobilius telefonus, turėtų būti nesunku paskambinti ir apie tai pranešti.

Man laikas, o kartu ir punktualumas, yra vertybė, todėl mane labai erzina vėlavimas. Manau, kad tai negražus ir arogantiškas įprotis.

Yra toks senas anekdotas:

Mergina: – Susitinkam 7 vakaro, toj pačioj vietoj. Jei kuris iš mūsų vėluotų... Vaikinas: – ... tai aš palauksiu.

Aišku, nereikia kaltinti tik merginas, vaikinai irgi dažnai vėluoja. Niekur tai neparašyta, bet, mano nuomone, vaikinas į pasimatymą su mergina neturi vėluoti išvis. Mergina šiek tiek gali vėluoti (juk visi žinome kiek joms reikia laiko, kad jaustųsi graži), tačiau jei nuolat mergina vėluoja, taip lyg jį sakytų vaikinui, kad jis nevertas, kad jį ateitų laiku.

Pagal etiketo normas, į iš anksčiau suderintą susitikimą ar pasimatymą vėluoti negalima. Yra rekomenduojama ateiti kelėta minučių anksčiau arba laiku, tačiau nederėtų labai pikti, jei vėlavimas neviršija 5-10 minučių.

Bendrai, egzistuoja žmonių rūsys, kurie vėluoja visur ir visada nepriklausomai nuo oro sąlygų, atstumo, transporto problemų, sutarto laiko ir t. t. Turbūt kiekvieno gyvenime bent kartą pasitaikė toks žmogus. Nors mane erzina vėlavimas, bet aš negaliu atsisakyti malonumo matytis ir bendrauti su man patinkančiais nepunktualiais žmonėmis, todėl vadovaujuosi paprastomis taisyklėmis:

  • neskirkite susitikimo ten kur laukti būtų nepatogu;
  • sugalvokite ką veiksite, jei žmogus vėluos;
  • paprašykite, kad žmogus perspėtų, jei jis vėluos;
  • jei įmanoma neprisiriškite prie laiko ir neskirkite susitikimų vėliau;
  • papasakokite kitam žmogui apie savo planus ir apie tai kiek laiko turėsite (kiek laiko lauksite sutartoje vietoje). Tokiu būdu žmogus turėtų suprasti, kad vėluodamas, jis mažina susitikimui skirtą laiką.

2010-01-11 - 1 comment.

Čiaudulys ir etiketas

Rodos, čiaudulys – įprastas reiškinys, tačiau mandagiam žmogui dažnai iškyla dilema kaip elgtis: palinkėti žmogui, kuris nusičiaudėjo, geros sveikatos ar ignoruoti šį faktą.
Etiketo istorija byloja, kad anksčiau buvo tikima, jog, jei žmogus nusičiaudėjo, jis būtinai pasveiks arba bus sveikas. Be to, buvo tikima, kad čiaudulio metu išsakytos mintis yra tiesa, o sugalvoti norai išsipildys. Dėl šių priežasčių atsirado paprotys linkėti sveikatos, kuris vėliau tapo etiketo norma.

Sakoma, kad po kiekvieno čiaudulio neprilinkėsi sveikatos, tačiau sveikatos palinkėjimo tradicija yra žinoma ne tik Europoje, bet ir Azijos ar kitose šalyse. Pvz. musulmonai nusičiaudėjus turi pasakyti Alachą garbinančius žodžius.

Tačiau laikas nestovi vietoje, o etiketo normos keičiasi ir yra pritaikomos prie laikmečio. Šiuolaikinis etiketas nurodo, kad nėra būtina atsiprašyti, o aplinkiniams sakyti „Į sveikatą“. Teko sutikti netgi griežtą rekomendaciją, kad reikia ignoruoti čiaudulį, nes, atkreipdami dėmesį į sveikatos problemą, mes galime įžeisti žmogų.

Bendrai, pagal šiuolaikinio etiketo normas, esant negalavimams, pvz. čiauduliui, geriausia nesirodyti viešumoje, o pasirodžius – rekomenduojama pabandyti susilaikyti nuo čiaudulio. Jei susilaikyti nesigauna, būtina pridengti burną nosinę, servetėlę arba kairią ranką (pagal naujausius patarimus, vietoje rankos naudoti rankos sulenkimą prie alkūnės, tačiau etikete tokios normos neradau), nusisukti nuo žmonių bei kiek įmanoma tyliau nusičiaudėti. Sėdint prie stalo, būtina čiaudėti nusisukus nuo stalo.

Aš prisilaikau nuomonės, kad nusičiaudėjus, reikia atsiprašyti tik pirmąjį kartą, o aplinkiniai turi palinkėti sveikatos taip pat tik pirmąjį kartą. Be to, priklausomai nuo situacijos, pvz. vykstant pokalbiui, mano manymu, geriausia – yra neatsiprašinėti, nes patirtis rodo, kad atsiprašymas iššaukia sveikatos palinkėjimus bei atsakomąjį „ačiū“, o tai tuo pačiu nutraukia diskusiją.

Beje, jei vis dėlto norite žmogui palinkėti sveikatos, reikia nepamiršti ir apie žodžių prasmę. Kai nusičiaudime, dažnas lietuvis palinki – „į sveikatą“. Toks palinkėjimas netinkamas, nes tuomet rezultatas bus atvirkštinis, juk mes iščiaudome ją. Patarčiau naudoti „Linkiu sveikatos“ ar panašiai.

2009-11-30 - 1 comment.

Arbatpinigiai

Kaip ir bet kokioje kitoje gyvenimo srityje, paslaugų sferoje yra prisilaikoma tam tikro etiketo. Vienas iš paslaugų sferos elementų yra arbatpinigiai. Lankantis bare, restorane ar viešbutyje, naudojantis taksi paslaugomis ar apsilankius kirpykloje – visur susiduriama su neprivalomu mokesčiu už teikiamas paslaugas. Senosiose Europos valstybėse arbatpinigiai egzistuoja gana ilgą laiką ir dažniausiai egzistuoja istoriškai nustovėję arbatpinigių dydžiai.

Kai kuriuose Azijos ir Artimųjų Rytų šalyse arbatpinigiai suprantami kaip dovana ir todėl yra nesigėdijant prašomi iš klientų. Toks elgesys yra nepriimtinas Europos ar Šiaurės Amerikos šalyse. Čia arbatpinigiai nėra privalomi ir negali būti prašomi ar reikalaujami. Nors daugelyje šalių egzistuoja nerašyta taisyklė – pinigais pamaloninti mus aptarnavusį asmenį, tačiau yra ir tokių šalių, kur arbatpinigiai bus suprasti visai kitaip. Pvz. Japonijoje, Islandijoje ar Švedijoje arbatpinigių davimas nėra priimtas reiškinys. Read more

2009-10-01 - 2 comments

Etiketas teatre ir kino teatre

Kada paskutinį kartą buvote teatre? O kino teatre? Tikriausiai, beveik visi dažniau lankosi kino teatre nei teatre. Dėl šios priežasties dažnai teatro etiketas yra pamirštamas, teatre elgiamasi lyg kino teatre.

Prieš einant į teatrą, rekomenduojama susipažinti su pjese, sužinoti apie autorių. Tokiu būdu galėsite susiformuoti savo pjesės įsivaizdavimą ir palyginti jį su režisieriaus.

Jei nepavyko nupirkti bilietų arčiau scenos, su savimi rekomenduojama pasiimti teatro žiūronus. Nedera spoksoti į žmones per žiūronus, skolintis žiūronus iš kaimynu ar pasakoti pjesės siužeto dar neprasidėjus spektakliui. Svarbiausia, atsiminti, kad spektaklio, pjesės metu nedera klausti aplinkinių apie įvykius scenoje. Bendrai, bet koks triukšmas yra nepriimtinas (išimtis - ovacijos operos teatre). Todėl, jeigu prieš ėjimą į teatrą jaučiate negalavimą, geriausia pasilikti namuose ir netrukdyti kitiems. Mobilius telefonus taip pat galima palikti namuose arba nepamirškite juos išjungti dar prieš įeinant į teatrą. Read more

2009-08-18 - No Comments!

Biliardas ir etiketas

Pasirodo, net biliardas turi savo etiketą. Biliardo etiketas tai rinkinys rašytų ir nerašytų taisyklių bei normų. Aišku, čia galioja bendrosios etiketo taisyklės, tačiau yra ir taisyklių, kurios naudojamos tik žaidžiant biliardą.

Būtina gerbti priešininką ar/ir kitus žaidėjus

Biliardas – tai žaidimas, net varžybos, tačiau kartu tai ir bendravimas. Šis bendravimas turėtų vykti taip, kad netrukdytų kitiems, todėl nepriimtina garsiai kalbėti, komentuoti ir kitaip pernelyg karštai reikšti emocijas. Kiti žaidėjai, kaip ir jūs, nori apmąstyti situaciją ir nekliudant padaryti smūgį. Todėl, kai eilė smūgiuoti perėjo priešininkui, patartina prisėsti ir ramiai stebėti įvykius ant stalo bei laukti savo eilės. Geriausia, jei neskleistumėte erzinančių garsų (pvz. švilpimas, burbimas, mušinėjimas pirštais į stalą ir t. t.), nebūtumėte prie stalo priešininko tiesioginio matymo zonoje ar už nugaros. Read more