All Posts in Lietuva

2016-02-18 - 1 comment.

Alkoholis kaip atlygis ar dovana

Kaip žinoma, Lietuva – daugiausia pasaulyje gerianti valstybė, o alkoholį vartojantys piliečiai valstybei atneša milžiniškų nuostolių. Tyrimai rodo, kad situacija vis prastėja, todėl džiaugiuosi, kad pastaruoju metu vis daugiau žmonių pasisako prieš alkoholio vartojimą. Savo ruožtu, nemoralizuosiu, bet norėčiau atkreipti dėmesį į vieną detalę – alkoholis kaip dovana ar atlygis.

Per 2015 m. įvairiomis progomis dovanu gavau vieną tekilos ir 11 vyno butelių. Jei skaičiuosime, kad viename vyno butelyje yra apytiksliai 8 standartiniai alkoholio vienetai, o tekiloje – 20, tai gaunasi, kad vien dovanu gavau 1080 g grynojo alkoholio. Aišku, palyginus su 14 litrų vienam žmogui tai yra lašas jūroje, tačiau tai yra pakankamas kiekis, kad susimąstytume.

Alkoholis dovanu ar kaip atlygis yra tiek įsišaknijęs mūsų visuomenėje, kad suprantamas kaip norma: alkoholiu atsilyginame gydytojams ar statybininkams, dovanojame viršininkui ar geram draugui (iš tikrųjų, toks jis ir geras, jei nesugalvojame geresnės dovanos), pasiimame eidami į svečius.

Mes net nesusimąstome, kad, kai tauta turi rimtų problemų su alkoholiu, alkoholio dovanojimas ar atsilyginimas tampa makabriška tradicija. Dovanodami ar atsilygindami alkoholiu mes beveik nepaliekame kitam žmogui pasirinkimo ir net pastūmėjime į alkoholio vartojimą. Aišku, sakysite, visada yra galimybė rinktis, bet tokiu atveju reikėtų įvertinti ir socialinių ryšių įtaką.

Dėl šios priežasties, geriau šį sprendimą palikime sau ir nedovanokime ar neatsilyginkime alkoholiu. Šias dovanas galite pakeisti į vaisius, bilietus į renginius, knygas, ir t. t. Jei nesugalvojate, atsilyginkite ar padovanokite pinigus ir leiskite pačiam žmogui nuspręsti kur tuos pinigus panaudoti.

Galiausiai, užuot dovanodami ar atsilyginandami alkoholiu, tuos pinigus skirkite kovai prieš alkoholizmą.

Nedovanokime ir neatsilyginkime alkoholiu!

2014-05-06 - 3 comments

Ei, brolau, kas su mumis atsitiko? Būtent šiuo klausimu norisi pradėti įrašą, skirtą Gegužės 9 d. paminėti. Iš tiesų, man skaudu, matant tai kas pastaruoju metu darosi Lietuvoje: žmonės yra tendencingai kiršiname tarpusavy, „vardant tos Lietuvos“ paminami principai, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, sveikos tautiškumo idėjos perauga į kraštutinę nacionalistinę psichozę.

Aš visada didžiavausi, kad Lietuva yra mano Tėvynė. Ir visada maniau, kad Lietuva yra geriausias skirtingų žmonių bendruomeniškumo pavyzdys.  Bet, aišku, turi būti BET... šiuo metu mūsų visuomenė traška per visus galus. Tai ką ilgus metus mes nekentėme kituose šalyse po truputį tampa mums norma. Šiandien aš nesu tikras dėl laisvės mūsų Laisvoje Lietuvoje: mes skelbiame žmogaus įsitikinimų laisvę, o  „okupantais“ pakrikštijame tuos, kas gegužės 9 d. mini II Pasaulinio karo pabaigą, esame įtvirtinę įsitikinimų raiškos laisvę, o daužome stiklus tiems, kas pakabino Georgo juostelę ant savo mašinos, mes turime žodžio laisvę, o spausdiname straipsnius tik į „vienus vartus“.

Suprantu, kad okupacija ir po to sekusi represijų banga yra kraujojantį žaizdą Lietuvai ir, stebint pastaruosius įvykius Ukrainoje, visas tas skausmas paaštrėja, tačiau II pasaulinis karas yra daugiau nei Lietuva, Rusija ar Vokietija. Tai nėra mano, tavo ar kieno nors kito diena, tai yra minėjimas, skirtas kiekvienam ką palietė II pasaulinis karas. Kiekvienais metais gegužės 9 d. aš dėkuoju Dievui, kad karas (kuriame nėra nei laimėtojų, nei pralaimėtojų, nes visi pralošė) pasibaigė, džiaugiuosi, kad man brangūs žmonės liko gyvi, ir prisimenu žuvusius. Ir tai neturi jokios sąsajos su tautybe ar per karą pasirinktą pusę: mano mamos teta per II Pasaulinį karą su Tarybų kariuomene nuėjo iki pat Berlino, jos vyras – karo metu buvo Lietuvos partizanas. Jie kartu nugyveno beveik 50 metų ir tai yra puikus pavyzdys ir priminimas – karus pradeda vadovai, o kariauti tenka paprastiems žmonėms, kurie kaip niekas kitas nenori kariauti. Lietuviai, rusai, baltarusai, ukrainiečiai, lenkai, ir kt. tautybių žmonės ilgus metus gyvena šalia vienas kito, todėl turime liūdėti ir džiaugtits kartu, nepriklausomai, kad esame skirtingi. Minėkime gegužės 9 d., prisiminkime ištremtus ir tremtyje žuvusius lietuvius birželio 14 d., stovėkime kartu susikibę – rugpjūčio 23 d., atminkime Holokausto aukas – sausio 27 d. Ir būkime tiesiog broliais.

P.S. Jei mano žodžiai įžeidė kieno nors jausmus, atleiskite, aš tikrai nesiekiau to.

2011-08-30 - 8 comments

EuroBasket 2011 tvarkaraštis (v2)


Pakeitimai

  • Pakeisti atstumai tarp miestų. Nuo šiol atstumai yra nuo vienos arenos iki kitos. Šaltinis: Google. Ačiū, Mindaugai
  • Pašalinti nereikalingi skliaustai, pvz. Team (D/1) tapo Team D/1. Ačiū, Egle
  • Įdėjau Suomiją ir Portugaliją, kurios pateko į čempionatą po atkrentamųjų.
  • Įdėti rungtynių laikai. Dar kartą dėkui Eglei.

Turite daugiau pasiūlymų, rašykite.

Jei kas nors turi noro ir laiko surašyti visus rungtynių rezultatus, parašykite prašau i@igor.lt 

2011-02-26 - 1 comment.

Septintasis TED įsakymas

Viena iš priežasčių, kodėl TED pristatymai yra geri (ne visi, bet vidutinis lygis yra labai aukštas) – 10 TED įsakymų arba patarimai pranešėjams. Aišku, ne visi prisilaiko šių įstatymų (patarimų), tačiau net jei pranešėjas prisilaiko bent pusės iš jų, gaunasi gero lygio pristatymas. Aš pilnai suprantu skirtumą tarp TED konferencijų pristatymų ir kitų prezentacijų, tačiau manau, kad visi šie patarimai yra pritaikomi visada arba beveik visada.
Nemėgstu dalyvauti seminaruose, konferencijose ir panašiuose renginiuose Lietuvoje, ne čia dažna nuodėmė – septintojo įsakymo (šeštojo patarimo) pažeidimas.

Nepardavinėk nuo scenos nei savo įmonės, nei savo produkto, nei savo raštų, nei savo beviltiško finansavimo poreikio, nes nusidėjėliai prasmeks tamsoje.

Viskas paprasta jokių pardavimų nuo scenos, jei apie tai nebuvo iš anksčiau paprašyta. Mūsų Lietuvėleje bandoma ką nors pardavinėti net per mokamas konferencijas.
Žmonės mėgsta pirkti, tačiau nenori, kad jiems kas nors ką nors bandytų įpiršti. Mano manymu, pagrindinė pardavėjo užduotis – kontakto užmezgimas, kliento edukacija, apsisprendimo palengvinimas, sąlygų patogiam apsipirkimui (ar sandoriui) sudarymas.

P.S. Kas iš lietuvaičių gerai pristatinėja? Kieno seminarą ar pristatymą verta aplankyti?

2010-04-30 - No Comments!

Prezentacijos menas

Prezentacijos rengimas yra menas. Vakar, sėdėdamas seminare  „E. verslas šiandien: Kokie procesai būtini norint išlikti rinkoje?“, skaičiau U.S. Army discovers PowerPoint makes you stupid apie puikų NY Times straipsnį We Have Met the Enemy and He Is PowerPoint . Skaičiau straipsnius, nes pats seminaras buvo nuobodokas. Nekaltinčiau dėl to PowerPoint naudojimo. Paprasčiausia, manau, kad Lietuvoje labai mažai kas moka rengti įdomias prezentacijas bei sudominti auditoriją. Jei rašyti atvirai, mano atmintyje išliko daugmaž dešimt pranešėjų iš Lietuvoje, kurie tikrai sudomino, kiti - paliko blankų arba visai neigiamą įspūdį. Gal aš ne į tas konferencijas ar seminarus vaikštau? Kieno prezentaciją iš lietuvių patartumėte išgirsti?

Šiame įraše nerašysiu apie prezentacijų dizainą. Grožis yra subjektyvus dalykas, tačiau, mano manymu, yra nepriimtina, kai į prezentaciją įdedamas visas pranešimo tekstas ar jo fragmentas. Tik mažas procentas žmonių sugeba apdoroti skaitomą ir girdimą informacija vienu metu. Jei norima, kad pranešimas būtų vėliau naudojamas kaip priemonė gauti žinias, geriausia būtų išplatinti atskirą pranešimo tekstą. Ar teko skaityti kokio nors žymaus politiko ar mokslininko kalbą iš Powerpoint prezentacijos (aišku, Lietuvoje gali būti visko)? Ar galite įsivaizduoti, kad koks nors steve jobs į prezentaciją įrašytų visą pranešimo tekstą ar jo fragmentą? Sutikite, būtų juokinga ir nesolidu, bet Lietuvoje tai dažna praktika. Kas keisčiausia, Lietuvoje žmonės už tokias PowerPoint prezentacijas moka pinigus. Pikta.

Prezentacija turi padėti suvokti informaciją, bet nekonkuruoti su pranešimu, t.y. prezentacija turėtų būti pagalbinių įrankių perteikti informaciją, kurį geriau suprantama, kai yra matoma (pvz. grafikai, paveiksliukai ir panašiai) bei fokusuoti klausytojų dėmesį ties svarbiausias aspektais (tam pilnai užtenka 1-2 žodžių). Bendrai, didžioje daugumoje prezentacijų nereikalingos net „pagrindinės tezės“, ką jau kalbėti apie daug teksto.

2009-10-11 - 6 comments

Apple Lietuvos internete

Jaučiu simpatiją Apple gaminiams, todėl nutariau į vieną vietą surinkti lietuviškas svetaines, kurių tematika būtų susijusi su Apple kompanija arba jų gaminiais. Nustebau, pamatęs, kad Lietuvoje nėra ką paskaityti. Neradau nei vienos nuolat atnaujinamos svetainės.

Parašykite į komentarus svetaines, kurias būtų galima paskaityti lietuvių kalba. Žemiau, svetainių sąrašas, kurį man pavyko surinkti iš atminties arba pasinaudojus paieška:

Svetainės, kurių viena iš tematikų yra Apple gaminiai:

Norėčiau, kad Lietuvoje atsirastų bent vienas padorus puslapis apie Apple tematiką. Prisidėsiu prie betkokios iniciatyvos.

2009-10-05 - 5 comments

Kitos 5 e. parduotuvių problemos Lietuvoje

Neseniai rašiau apie 5 e. parduotuvių problemas. Šiandien pratęsių šią temą ir apžvelgsiu kitas 5 e. parduotuvių problemas:

  1. Prekių grąžinimas. Beveik visos e. parduotuvės skelbia, kad prekių gražinimas vyksta pagal LR įstatymus, t.y. daiktų trūkumai šalinami, daiktai keičiami, grąžinami vadovaujantis ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr.58-2105) patvirtintomis Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėmis. Tačiau, kai tenka grąžinti, e. parduotuvės labai vengia grąžinimo ir bando kiek įmanoma išsisukti, nes tiekėjai prekių atgal dažniausiai nepriima, o savų sandėlių e. parduotuvės dažniausiai neturi.
  2. Žemas asmens duomenų saugumo lygis. Gerai, kad Lietuvėlė yra maža ir mes neturime didelių problemų su internetiniais nusikaltimais, o tai būtų kraupus vaizdas. Per pusvalandį radau 10 e. parduotuvių administratoriaus puslapius, dar turbūt kažkiek laiko užimtų banalį grubios jėgos (angl. brute force) ataka ir pirkėjų asmens duomenys kaip ant delno. Aišku, nepažeidžiamą sistemą sukurti sunku, tačiau paprasčiausius saugumo reikalavimus reikėtų atitikti. Be to, dažnai pamirštama pasitikrinti pirkėjo tapatybės (neseniai apie tai rašė Computer Bild), o ir kas antrą e. parduotuvė neregistruota Asmens duomenų valdytojų registre, nors tai privaloma padaryti pagal LR teisės aktus. Ką jau kalbėti apie SSL sertifikatų naudojimą.
  3. Orientacija į lietuviškai kalbančius žmones. Lietuvoje gyvena virš 100 tautybių. Didžioji dauguma (kažkur virš 95%) kalba lietuviškai, tačiau lieka šiek tiek mažiau nei 5%, kurie lietuviškai nekalba. Taip pat reikėtų įskaičiuoti žmones atvykstančius į Lietuvą dirbti, ir gauname, kad vienas rinkos segmentas yra neužimtas. Svetainės lokalizavimas nekainuoja brangiai ir ilgalaikėje perspektyvoje turėtų atsipirkti. Be to, bent vienas iš konsultantų turėtų šnekėti populiariomis Lietuvoje kalbomis.
  4. Informacijos trūkumas. Beveik visos e. parduotuvės tvarkingai paima tiekėjų skelbiamą informaciją, tačiau trūksta papildomos informacijos iš bendruomenės ( komentarai, apžvalgos, patarimai), tiek iš pačios parduotuvės (geriausiųjų sąrašai, naujienos iš tiekėjų ir t. t.). Bendrai, stipria bendruomene negalėtų pasigirti beveik nei viena Lietuvos parduotuvė.
  5. 3 šalių paslaugų reklama. Mano manymu, e. parduotuvė turi gyventi iš savo pardavimų, o ne iš 3 šalių reklamos.

Visos šios ir anksčiau aprašytos problemos yra lengvai sutvarkomos, tačiau dėl kažkokių priežaščių parduotuvės nenori investuoti į paslaugų kokybės gerinimą.

UPD: Computer Bild straipsnis apie e. parduotuves Lietuvoje (nuoroda į pigu.lt svetainę)

2009-10-01 - 4 comments

5 e. parduotuvių problemos Lietuvoje

Kaip jau kažkada minėjau, dėl darbo specifikos dažnai tenka nagrinėti e. parduotuves Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvoje situacija nėra bloga, bet neturime ko didžiuotis. Iš atminties pasakyčiau virš 20 e. parduotuvių, tačiau nei vienoje iš jų man nebuvo noro pirkti dar kartą. Kodėl?  Nei vienos iš e. parduotuvių kūrėjams nepavyko perduoti man žinutės dėl ko aš turėčiau į ją grįžti. Svetainėse randu daug informacijos, siūlomų prekių su kainų nuolaidomis ir t. t. Tačiau nieko kito, ko negalima pamatyti kitur.  Jos neskatina lojalumo.

Bendrai, išskiriau 5 dažniausiai sutinkamų e. parduotuvių problemų Lietuvoje:

  1. Tos pačios prekės iš tų pačių tiekėjų. Mūsų e. parduotuvės negali pasiūlyti unikalaus turinio, todėl dažniausiai radęs prekę vienoje parduotuvėje, pasižiūri kitoje ir, jei randi kur nors pigiau, į pirmą jau negrįžti.
  2. E. parduotuvės neturi savo kurjerių. Dažniausiai e. parduotuvės neturi savo kurjerių ir naudojasi viena iš kurjerių tarnybų. Pirkdamas prekę, norėčiau pasirinkti pristatymo būdą ir laiką. Tačiau dėl 3 šalies paslaugų naudojimo, negalėčiau to padaryti, nes neturėčiau galimybės:
    • pasirinkti pristatymo būdo ir vežėjo;
    • atsiimti prekę ir sumokėti kitur;
    • sumokėti pinigus už prekę kurjeriui.
  3. Žema pagalbos ir aptarnavimo kokybė. Dažnai e. parduotuvių svetainės yra nepatogios, bet čia pusė bedos, tačiau kai nėra svetainėje normalaus pagalbos skyrelio, tai jau problema. Ar matėte Apple ar Amazon pagalbos skyrelius? Aptarnavimo kokybė irgi dažniausiai nieko gero: pardavėjai nežino savo parduodamų prekių.
  4. Paieška ir filtravimas svetainėje. Kolkas nemačiau nei vienos parduotuvės Lietuvoje, kurioje būtų patogu ieškotis prekes. Nesuprantu, ar sunku padaryti, kad pasiūlytų teisingą rašybos variantą ar ieškotų pagal raktažodžius? Filtravimo išvis dažniausiai nebūna arba būna padarytas taip, kad nesinori juo naudotis.
  5. Pirkimas be registracijos. Kodėl turėčiau registruotis, jei noriu tik nusipirkti prekę? Registracija neturi būti privaloma, reikia pozicionuoti ją kaip pridetinę vertę kuriančią galimybę.