All Posts in rašyba

2010-03-16 - 2 comments

Šypsenėlių naudojimas :)

Žmogus, kuris sugalvojo šypsenėles, buvo genijus. Jos iš tiesų naudingas dalykas. Tiems kas nežino, o tokių turbūt beveik nėra, šypsenėlė (kartais siūlomi pakaitalai – emotikonas, emograma, jausmaženklis) – specifinis emocijų žymėjimas, naudojamas rašytiniame, dažniausiai – kompiuterių ir trumpųjų žinučių tekstuose. Realybėje viskas paprasta – mimika, emocijos, intonacija ir t. t. Bet kaip perduoti savo nuotaiką tekstu? Neturėdami vizualinio ar garsinio kontakto sunku nuspėti kokios nuotaikos yra „pašnekovas“, todėl reikalingos kokios nors kitos priemonės nuotaikai atvaizduoti. O tokių priemonių pasirinkimas gan skurdus. Rašytinėje lietuvių kalboje emocijas ar nuotaika galima išreikšti jaustukais, šauktuku, klaustuku ar daugtaškiu. Pvz. šauktukas dedamas po šaukiamai pasakomų ir ryškią emocinę reikšmę turinčių sakinių ar žodžių. Be abejo, pats tekstas gali reikšti emocijas, tačiau retas moka raštu perduoti emocijas.  Be to, internetinis bendravimas (o taip pat ir bendravimas mobiliu telefonu) pagrįstas trumpom frazėmis ir net sutrumpinimais. Mano manymu, laiku panaudota šypsenėlė vienareikšmiškai parodys autoriaus nuotaiką ir apsaugos pvz. nuo potencialaus barnio. Tačiau negalima pamiršti, kad joks šypsenėles naudojimas nepakeis proto aštrumo ir gebėjimo perduoti prasmę.

Aišku, kiekvieną idėją galima privesti prie absurdo ribos. Geras pavyzdys – per dažnas šypsenėlių naudojimas (turiu ir aš šią nuodemę). Jei šypsenėlė laikoma rašytine tikros šypsenos alternatyva, tada po 20 min. pokalbio, kurį būtų galima užrašyti maždaug  „Labas :) Kaip sekasi? :)) Kas geresnio? :)“, pašnekovui skaudėtų visi veido raumenys. Nepamirškite – kas per daug, tas nesveika.

O dar labiau mane erzina kai šypsenėlės naudojamos rašytiniame (supraskite literatūriniame) tekste. Bendravimas internetu ar SMS žinutėmis nors ir yra rašytinis, tačiau jis atitinka bendravimo realybėje formatą (pagal naudojama leksiką, kalbos struktūrą ir t. t.), t.y. dažniausiai mes bendraujame internete taip pat kaip ir realybėje. Tačiau literatūrinė rašytinė kalba tuo ir yra žavi, kad nenaudojamos „pigios“ kalbos priemonės. Prisiminkite amerikietiškas komedijas, kai po juokingos frazė už kadro pasigirstas juokas. Panašiai reaguoju į šypsenėles rašytiniame tekste, todėl nesutinku su A. Lebedevu, kuris mano, kad šypsenėles galima ir būtina naudoti.

Tačiau grįžtam prie internetinio bendravimo. Šypsenėlių rašybos taisyklių nėra ir tikriausiai dar ilgai nebus, todėl kiekvienas deda šypsenėles kaip jam patogu. Aš prisilaikau nuomonės, kad šypsenėles geriausia naudoti vietoje skyrybos ženklų, tačiau prieš jas paliekant tarpą :) Jei sakinis baigiasi klaustuku ar šauktuku, tada šypsenėlę dedu po ženklo išlaikant tarpą. O kaip rašote jūs? :)

2009-10-10 - 2 comments

3 taisyklės apie kabučių naudojimą įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimuose

  1. Pavadinimai su įmonės bendrinį vardą reiškiančiais žodžiais yra tiesioginės reikšmės, ne simboliniai, ir rašomi be kabučių, pvz., UAB Šiuolaikinio meno centras (ne UAB „Šiuolaikinio meno centras“). Kitais atvėjais būtina naudoti kabutes.
  2. Jeigu įmonės pavadinimas, sudarytas tik iš didžiųjų raidžių, tai jis rašomas su kabutėmis, be tarpų ir skyrybos ženklų. Tačiau, jei pavadinimas yra neoficialus, tai kabučių nereikia, plg.: Sveikatos apsaugos ministerija.
  3. Autobusų parkų, komunalinių ūkių ir pan. pavadinimų rašyba kartais ne visai aiški, nes žodžiai keliareikšmiai. Vis dėlto pamažu nusistovi jų rašymas be kabučių, t. y. jie suvokiami kaip gimininiai žodžiai, reiškiantys įmonės rūšį, plg.: VĮ Valstybės turto fondas (ne VĮ „Valstybės turto fondas“).

2009-07-23 - 6 comments

Kova prieš rašymą šveplai ar iškreiptai

Skaityti tekstą, parašytą šveplai - tai kaip skaityti užrašytą šūdu ant sienos: lyg ir suprantama viskas, ir vis tiek nemalonu.

Nežinau, kas šios citatos autorius, bet man jį patinka. Jį atskleidžia mano vidinį jausmą, kai skaitau pvz. delfi.lt ar alfa.lt komentarus. Be abejo, didelė pagarba delfi.lt už tai, kad jie prašo saugoti kalbą ir rašyti komentarus lietuviškomis raidėmis, bet tai neveikia. Todėl siūlau filtruoti ir nepraleisti šveplai ar iškreiptai parašytus komentarus. Aišku, problema yra filtravimas. Bet, šioje vietoje, manau, programuotojai pasakytų, kad nėra nieko neįmanoma. Pradžiai, pvz. galima būtų filtruoti pagal paprasčiausius šveplai parašytus žodžius: ka (ką), as (aš), stai (štai), kodel (kodėl) ir t. t. Tai pat, reikėtų filtruoti pagal nelietuviškas raidės - w ir x.
Papildomai galima būtų pabraukinėti neteisingai parašytus žodžius (panašiai kaip kalbos tikrinimas teksto redaktoriuose) ir rašyti patarimus iš kalbos kultūros.
Idėja lieka idėja. Netikiu, kad kada nors pamatysime ją įgyvendintą ir kad kažkas išdrįs komentaruose blokuoti komentarus ar mokyti vartotojus, kurie parašė šveplai.

2009-06-14 - No Comments!

Kaip trumpinti būdvardį „elektroninis“ junginiuose?

Šiuolaikiniame pasaulyje gan dažnai tenka naudoti žodžių junginius, kurių pirmasis žodis yra elektroninis, -ė: elektroninė komercija, elektroninis verslas, elektroninis bankas ir t.t. Dažnai klystama rašant „e-bankas“, „e-komercija“, „e-verslas“ (panašu į angl. „e-commerce“, „e-business“), tačiau būdvardžio elektroninis, -ė taip trumpinti negalima. Žodžių junginiai, kurių trumpinamas tik pirmas žodis, reikalauja taško, todėl brūkšnelis nerašomas. Taigi ne e-verslas, o e. verslas, ne e-parašas, o e. parašas, ne e-bankas, o e. bankas.

Junginį elektroninis paštas siūloma trumpinti el. paštas arba el. p., tačiau derinant prie sistemos galimi ir tokie sutrumpinimai: e. paštas arba e. p.

Šaltinis: www.vlkk.lt