All Posts in saugumas

2010-12-10 - 2 comments

Apie e. komercijos saugumą (II dublis)

Prieš pusmetį rašiau apie e. komercijos saugumą. Tą kartą gavau komentarą, kad sergu paranoja, todėl dabar, po pastarųjų įvykių, norisi parašyti standartinį „juk sakiau“, bet tai problemos neišspręs, reikėtų galvoti kaip šią situaciją keisti į gerąją pusę, nes ko toliau to dažniau pasitaikys tokių dalykų.
Mano manymu, pagrindiniai veiksniai, kurie išgelbėtų nuo šios ligos – viešinimas, profilaktinė edukacija bei rinkos dalyvių solidarumas. Leidimas apmokėti per kurjerius geras tik tada, jei pardavėjai turi savo sandėlius, tokių e. parduotuvių nemanau kad daugiau nei 50 proc. Be to, tada padaugėtų kiekis žmonių neapmokėjusių pristatymą arba užsakymų su netikrais adresais. Read more

2010-03-19 - No Comments!

Apie e. komercijos saugumą

Ar tikite e. komercijos saugumu? Ar baimė dėl e. komercijos saugumo – išpūsta? Mūsų spauda bando išsklaidyti abejones dėl sandorių internete saugumo, tačiau aš jais netikiu. Nenoriu rašyti, kad apgavysčių internete patirtis yra gerokai neįvertinta ar pasirodyti paranojiku, tačiau, manau, kad Lietuvoje ir pasaulyje e. komercijos saugumo problema vis dar išlieka opi. Egzistuoja dvi pagrindinės problemos dėl saugumo: prarasti pinigai dėl e. parduotuvių apgavikių ir pavogta asmeninė informacija, kurios pagalba įvykdytas apsipirkimas arba pavogtos prekės.

ComputerBild yra rašę, kad „saugotis šiais laikais reikėtų ne e. parduotuvių apgavikių, o aplinkui esančių žmonių, kuriems apsipirkti, naudojantis mūsų sąskaita, yra labai lengva“. Drįstu nesutikti, saugotis reikia tiek e. parduotuvių apgavikių, tiek aplinkui esančių žmonių. Pvz. niekas netrukdo sukčiams sukurti fiktyvią parduotuvę su mažesnėmis nei rinkos kainomis, pasisavinti už užsakymus sumokėtus pinigus, o prekių nepristatyti. Mano chaotiškai veikianti smegeninė sugalvoja dar n mulkinimo būdų ir schemų, kaip galima apgauti e. parduotuvės pirkėjus.

Be abejo, saugoti nuo duomenų vagysčių yra būtina (nepalikite interneto bankininkystės kortelės matomoje vietoje, svetimose vietose nesijunkite prie interneto bankininkystės sistemos, saugokite prisijungimo prie e. parduotuvės duomenis ir t. t.), tačiau negalima pamiršti apie e. parduotuves apgavikes. E. parduotuves apgavikes išsiaiškinti pakankamai sunku, tačiau prisilaikant paprasčiausių saugumo taisyklių, galima sumažinti apgavystės galimybę. Read more

2010-02-22 - 1 comment.

Mobilaus ryšio operatorių socialinė atsakomybė

Per 2009 m. policijos duomenimis užregistruota 4540 sukčiavimų arba 47,6 proc. daugiau nei per 2008 m. (3076). Policijos departamentas prie VRM yra parengęs labiausiai paplitusių Lietuvoje sukčiavimo būdų atmintinę, tačiau su sukčiavimu asmeniškai susidūrę žmonės dažniausiai sutrinka. Juo labiau kad būdai ir metodai nuolatos tobulinami. Paskutiniu metu vis dažniau žmonės nukenčia nuo sukčių, kurie pinigus išvilioja naudodamiesi mobiliojo ryšio telefonais. Mobilaus ryšio operatoriai, mano manymu, galėtų prisiimti socialinę atsakomybę ir padėti savo klientams kovoti su sukčiavimu.

Įmonių socialinė atsakomybė – tai įmonių ideologija, politika bei praktika, atspindinti tokią įmonių elgseną, kai jos į savo veiklą savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosaugos klausimus bei santykiuose su visais suinteresuotais visuomenės, verslo ir valdžios atstovais vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - Apie įmonių socialinę atsakomybę

Mobilaus ryšio operatoriai turi visas galimybes mažinti sukčiavimo atvejus: pradedant nuo savo klientų informavimo apie naujausius sukčiavimo būdus (pvz. SMS žinute, e. laišku, socialiniuose tinkluose, oficialioje svetainėje arba atskiroje mikro svetainėje, pvz. Rusijos operatoriaus Beeline svetainė - http://safe.beeline.ru) iki baudų trumpųjų numerių perpardavėjams, nuo bendravimo su teisėsaugos struktūromis iki sukčiavimo išlaidų dalinio ar visiško kompensavimo. Be to, pvz. UAB Omnitel yra Įmonių socialinės atsakomybės Pasaulinio susitarimo naris Lietuvoje.

Be to, vartotojus operatoriai galėtų atsiųsti patvirtinimo SMS žinutę, kad jis bandė užsakyti tam tikrą paslaugą ir dėl šios priežasties jis turi patvirtinti, kad sutinka, jog nuo jo sąskaitos bus nuimti pinigai. Pvz. taip daro Rusijos MTS bendrovė.

2009-11-05 - 6 comments

Paprastesnis klubinis gyvenimas

Nesu užkietėjęs klubinėtojas, bet naktiniuose klubuose kartais apsilankau. Erzina vienas dalykas - nėra galimybės kur nors saugiai pasidėti daiktus. Tikrai, su mielu noru kur nors palikčiau kišenių turinį (raktai, mobilus telefonas, smulkus pinigai, piniginė ir t. t.) ir linksminčiausi negalvodamas nei apie mano kišenių turinio saugumą, nei apie kišenių svorį. Aišku, atsirastų problemos: jei aš palikčiau laikymo kameroje piniginę, kaip sumokėčiau už gerimus arba koks turėtų būti raktas nuo kameros, kad jo nepamesčiau ir t. t.

Problemos sprendžiamos gan banaliai. Tikriausiai, kiekvienas yra matęs vienkartinio naudojimo apyrankes, kurias plačiai naudojamos daugelyje vietų. Ant jų būti galima spausdinti brūkšninius kodus, kurie identifikuotų lankytoją. T.y. įeinant į klubą, ant rankos būtų uždedama apyrankė, kurį tarnautų ir kaip kreditinė kortelė, ir kaip raktas nuo daiktų laikymo kameros. BAR kodų sistemos puikiai veikia bibliotekose, parduotuvėse, renginiuose ir t. t.

Pavyzdžiui, kiekvieną kartą kai nori nusipirkti gerimą, nereikėtų ieškoti pinigų, užtektų leisti barmenui nuskaityti  brūkšninį kodą, o sumokėti galėtum prieš išeinant. Apsaugai nuo sūkčiavimo, kiekvienas vartotojas turėtų kažkokią kredito ribą, kurį kartu būtų bauda už „pamesta“ apyrankę. Panašiai būtų ir su laikymo kameromis: nuskaito apyrankę, padeda daktus į kamerą bei susieja apyrankės kodą su kameros kodu. Kai ateini pasiimti daiktų, nuskaito apyrankę ir kompiuteris parodo, kurį kamera tau priskirta.

Be to, tokios apyrankės padėtų rinkti papildomą informaciją: kiek vartotojų ateina į klubą, bet nieko neperka prie baro, kada daugiausia ateina/išeina žmonių ir t. t.

Ką manote? Ar toks variantas pavyktų Lietuvos klubuose?