All Posts in taisyklės

2010-03-20 - 2 comments

Apie vėlavimą

Pastaruoju metu pastebiu, kad vėlavimas tampa beveik norma. Vėluoja visi – draugai į vakarėlį, merginos į pasimatymus, verslo klientai ir partneriai – į susitikimus ir t. t. Aišku, kartais vėlavimas būna neišvengiamas, bet kadangi gyvename mobiliuoju telefonu eroje ir visi turi mobilius telefonus, turėtų būti nesunku paskambinti ir apie tai pranešti.

Man laikas, o kartu ir punktualumas, yra vertybė, todėl mane labai erzina vėlavimas. Manau, kad tai negražus ir arogantiškas įprotis.

Yra toks senas anekdotas:

Mergina: – Susitinkam 7 vakaro, toj pačioj vietoj. Jei kuris iš mūsų vėluotų... Vaikinas: – ... tai aš palauksiu.

Aišku, nereikia kaltinti tik merginas, vaikinai irgi dažnai vėluoja. Niekur tai neparašyta, bet, mano nuomone, vaikinas į pasimatymą su mergina neturi vėluoti išvis. Mergina šiek tiek gali vėluoti (juk visi žinome kiek joms reikia laiko, kad jaustųsi graži), tačiau jei nuolat mergina vėluoja, taip lyg jį sakytų vaikinui, kad jis nevertas, kad jį ateitų laiku.

Pagal etiketo normas, į iš anksčiau suderintą susitikimą ar pasimatymą vėluoti negalima. Yra rekomenduojama ateiti kelėta minučių anksčiau arba laiku, tačiau nederėtų labai pikti, jei vėlavimas neviršija 5-10 minučių.

Bendrai, egzistuoja žmonių rūsys, kurie vėluoja visur ir visada nepriklausomai nuo oro sąlygų, atstumo, transporto problemų, sutarto laiko ir t. t. Turbūt kiekvieno gyvenime bent kartą pasitaikė toks žmogus. Nors mane erzina vėlavimas, bet aš negaliu atsisakyti malonumo matytis ir bendrauti su man patinkančiais nepunktualiais žmonėmis, todėl vadovaujuosi paprastomis taisyklėmis:

  • neskirkite susitikimo ten kur laukti būtų nepatogu;
  • sugalvokite ką veiksite, jei žmogus vėluos;
  • paprašykite, kad žmogus perspėtų, jei jis vėluos;
  • jei įmanoma neprisiriškite prie laiko ir neskirkite susitikimų vėliau;
  • papasakokite kitam žmogui apie savo planus ir apie tai kiek laiko turėsite (kiek laiko lauksite sutartoje vietoje). Tokiu būdu žmogus turėtų suprasti, kad vėluodamas, jis mažina susitikimui skirtą laiką.

2010-02-02 - No Comments!

10 auksinių mobilaus etiketo įsakymų

Pirmosios mobilaus etiketo taisyklės pasirodė 2000 m. kai žurnalistas Danas Briodis (angl. Dan Briody) viename iš savo straipsnių aprašė dešimt mobilaus etiketo įsakymų (angl. The Ten Commandments of Cell Phone Etiquette). Vėliau buvo išleista daug skirtingų mobilaus etiketo taisyklių rinkinių, tačiau Dano Briodžio etiketo taisyklės vis tiek išlieka aktualios ir dažnai cituojamos. Be abejo, šios taisyklės nėra visaapimančiuos (bent jau dėl tos priežasties, kad tobulėjant technologijoms, atsiranda vis nauji erzinantys veiksmai), tačiau jos buvo pirmosios.

10 auksinių mobilaus etiketo įsakymų:

  1. Neverskite aplinkinius klausytis Jūsų pokalbio. Jei šalia yra žmonių, kurie girdės jūsų pokalbį (pvz. autobuse, taksi, prie pietų stalo ir t. t.), venkite ilgų pokalbių (ypač asmeninių). Galite trumpais sakiniais atsakinėti, tačiau patariama paprašyti perskambinti arba pasakyti, kad perskambinsite vėliau.
  2. Neverskite aplinkinius klausytis jūsų erzinančios telefono skambučio melodijos.
  3. Nepamirškite išjungti telefoną renginių metu. Šią taisyklę tiek dažnai pažeidžiama, kad autorius negalėjo jos neįtraukti į sąrašą. Atvykus į renginį, nepamirškite išjungti ar, jei matote, kad išjungtus, patikrinti savo mobilųjį telefoną.
  4. Neturėkite su savimi daugiau nei 2 telefonus.
  5. Nesinaudokite telefonu vairuodami.
  6. Ištraukite ausines iš ausų, jei nekalbate telefonų.
  7. Nekalbėkite mobiliuoju telefonu garsiau nei kalbate įprastai.
  8. Netapkite savo mobilaus telefono vergu. Dėl suprantamų priežasčių, priklausomybė nuo telefono yra pavojinga: darbe trukdo vykdyti savo tiesiogines pareigas, o namie – būtina sau leisti pailsėti.
  9. Nebandykite nustebinti aplinkinių savo mobiliuoju.
  10. Nedėkite telefono ant stalo net jei laukiate skambučio. Pagalvokite, ar tikrai tai būtina? Ar neišgirsite skambučio, jei jis yra kišinėje ar rankinukę?

Tikiuosi, šios taisyklės Jums pravers. Man, tikiuosi ir Jums, jos atrodo natūraliomis ir logiškomis, tačiau problema, kad jos pastoviai pažeidžiamos, todėl priminimas apie jas, manau, yra reikalingas.

2009-10-10 - 2 comments

3 taisyklės apie kabučių naudojimą įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimuose

  1. Pavadinimai su įmonės bendrinį vardą reiškiančiais žodžiais yra tiesioginės reikšmės, ne simboliniai, ir rašomi be kabučių, pvz., UAB Šiuolaikinio meno centras (ne UAB „Šiuolaikinio meno centras“). Kitais atvėjais būtina naudoti kabutes.
  2. Jeigu įmonės pavadinimas, sudarytas tik iš didžiųjų raidžių, tai jis rašomas su kabutėmis, be tarpų ir skyrybos ženklų. Tačiau, jei pavadinimas yra neoficialus, tai kabučių nereikia, plg.: Sveikatos apsaugos ministerija.
  3. Autobusų parkų, komunalinių ūkių ir pan. pavadinimų rašyba kartais ne visai aiški, nes žodžiai keliareikšmiai. Vis dėlto pamažu nusistovi jų rašymas be kabučių, t. y. jie suvokiami kaip gimininiai žodžiai, reiškiantys įmonės rūšį, plg.: VĮ Valstybės turto fondas (ne VĮ „Valstybės turto fondas“).

2009-07-16 - 2 comments

Akiniai nuo saulės: 3 etiketo taisyklės

Nesu geras etiketo žinovas, tačiau, mano manymu, bent paprasčiausius dalykus būtina žinoti, todėl kartais nuo karto savo dienoraštyje su minkštomis sienomis rašysiu apie etiketą. Tai bus naudinga ir man, ir tiems kas skaito. Taigi pirmas įrašas apie saulės akinius. Kodėl? Visgi vasara... O vienas iš svarbiausių vasaros aksesuarų - akiniai nuo saulės. 3 taisyklės...
Read more