All Posts in usability

2011-04-29 - No Comments!

Tinkamumo ekspertai ar vartotojai?

... arba dar kartą apie amžiną temą: kas geriau – tinkamumo ekspertų nuomonė ar realių vartotojų testas.

Šiuo klausimu tenka diskutuoti stebėtinai dažnai ir daug. Jis yra vienas dažniausiai užduodamų klausimų mūsų vartotojų testavimo mokymų metu, todėl nusprendėme dar kartą apžvelgti už ir prieš argumentus.

Viena nuomonių stovykla teigia, kad tinkamumo testavimas (angl. usability testing) yra nereikalingas, jei svetainę, programą ar kitą sistemą įvertino ir parašė rekomendacijas tinkamumo srities specialistas. Šią nuomonę bandoma pagrįsti tuo, kad žmonės yra pakankamai lengvai nuspėjami, todėl savo srities specialistas turėtų pastebėti ir įvertinti tinkamumo problemas. Tai tiesa, bet tik iš dalies.

Alternatyvios nuomonės gynėjai teigia, kad ekspertas, atsižvelgiant į savo patirtį, gerąsias praktikas ar tinkamumo rekomendacijas, pastebės pagrindines tinkamumo problemas. Tačiau praktika rodo, kad beveik visada vartotojų testavimų metu randamos problemos, kurios sukelia nuostabą net patyrusiems specialistams. Tai vyksta dėl paprastos priežasties. Kokie nuspėjami mes beatrodytume iš pirmo žvilgsnio, iš prigimties esame iracionalūs (iš Dan Ariely ir Jonah Lehrer knygų) ir dažnai net nežinome koks bus mūsų elgesys tam tikroje situacijoje (Malcolm Gladwell) kol joje neatsiduriame. Dažniausiai ekspertai nėra tikrieji svetainės vartotojai ir vartotojų elgesį prognozuoja remdamiesi tuo, kaip patys suvoka tiriamos sistemos veikimo modelį. Todėl realybė ir specialistų įsivaizdavimas, kaip vartotojai naudojasi sistema, gali stipriai skirtis.
Read more

2011-02-01 - 2 comments

Ančiuko sindromas

... arba dar kartą apie tai, kodėl vartotojai nemėgsta naujų naudotojo sąsajų.

Šį įrašą pradėkime nuo istorijos. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas Konrad Lorenz tyrinėdamas pilkąsias žąsis aprašė imprintingo (angl. imprint – įspaudas, žymė, pėdsakas) reiškinį. Mokslininkas parašė daug etologijos ir filosofijos knygų. Vienoje iš jų, kuri vadinasi „Karaliaus Saliamono žiedas“ (angl. King Solomon's Ring, vok. Er redete mit dem Vieh, den Vögeln und den Fischen), ir prasidėjo ančiuko sindromo (angl. Baby-Duck-Syndrome) arba ančiuko efekto istorija. Būtent ančiuko, nes dėl vertėjo kaltės „žąsiukai“ išverstame tekste tapo „ančiukais“. Sindromo esmė – ką tik išsiritęs žąsiukas pirmą pamatytą judantį objektą (net jei tas objektas yra ne žąsis) pripažįsta kaip mamą, seka jį ir bando atkartoti visus jo judesius.

Stop. O prie ko čia naudotojo sąsajos? Ančiuko sindromas pasireiškia, kai tik žmogus pradeda susipažinti su pirmąja kompiuterine sistema, programine įranga ar svetaine. Anot psichologų, kompiuterinių sistemų vartotojai elgiasi labai panašiai. Mes prisirišame prie pirmos mūsų išmoktos naudotojo sąsajos ir naujas sąsajas vertiname lygindami su pirmąja.  O tai reiškia, kad teikiame pirmenybę toms sistemoms, kurios yra panašios į sistemas, naudotas anksčiau. Dėl šios priežasties po naudotojo sąsajos pakeitimo, vartotojai, kurie buvo įpratę prie senosios versijos, naudodami naują versiją jaučia diskomfortą.  Pvz., aš kasdieniam naršymui naudoju Opera naršyklę, nes jį buvo mano pirmojo naršyklė. Ir dabar, nors ir suprantu, kad yra galbūt daug patogesnių ir greitesnių naršyklių, aš vis tiek lieku prie Opera, nes ji man labai gerai pažįstama. Arba kitas pavyzdys – klaviatūros išdėstymo pasirinkimas. Lietuvoje dažniausiai naudojami ĄŽERTY (LST 1205-92 ir LST 1582 standartai) ir QWERTY (pvz. Lithuanian Baltic) klaviatūros išdėstymai. Labai retas vartotojas ryžtasi pakeisti klaviatūros išdėstymą į kitą ir dažniausiai tai nepraeina be sunkumų.

Pastebėta, kad, jei vartotojas nėra susipažinęs su galimomis alternatyvomis (t.y. neturi pakankamos naudojimosi patirties), pirmosios naudotojo sąsajos patogumas nevaidina didelės reikšmės. Daugeliui teko ne kartą girdėti pasakymą:  „Patogiausias lietuviškas puslapis – Delfi.lt“. Turbūt niekas neprieštaraus, kad tai nėra pats patogiausias puslapis, bet daugeliui mūsų istoriškai tai viena pirmųjų aplankytų lietuviškų svetainių ir išnagrinėta tiek, kad naršant nejausdavome jokio nepatogumo.

Reziumuojant, paprastas patarimas – prieš kuriant naują naudotojo sąsają, įvertinkite savo vartotojų patyrimą, peržiūrėkite rinkoje lyderiaujančių sistemų dizaino šablonus (angl. UI design patterns) ir nenuvertinkite net jūsų manymu pačių blogiausių naudotojo sąsajų. Kuriant naują sąsajos versiją svarbu ne tik vadovėlinės tiesos apie informacijos architektūrą ar dizaino patogumą, bet ir supratimas kokią naudojimosi patirtį turi žmonės, kuriems skirta sistema.

P.S. Norėčiau pasiūlyti eksperimentą – savaitei pakeiskite kokią nors savo dažnai naudojamą programinę įrangą į alternatyvą ir stebėkite save. Ar bandote naudoti naują programą taip pat, kaip buvote įpratę naudoti ankstesnę? Ar nervinatės, kad mygtukas yra ne toje vietoje, kur įprasta?

2010-10-22 - 2 comments

Patarimai programuotojams, kuriems tenka projektuoti vartotojo sąsajas

Lietuvoje pastebima tendencija, kad programuotojui dažnai tenka užsiimti vartotojo sąsajų (angl. user interface) projektavimu. Nesiginčysiu ar tai gerai ar blogai, tačiau tokios yra Lietuvos realijos – dizaineris nupiešia gražų dizainą, pagrindinių elementų stilių ir galbūt aprašo elementų naudojimo atvejus, o programuotojui tenka pačiam dėlioti formas, užsiimti informacijos architektūra ir t. t.

Šiaip, aš tikiu, kad programuotojas gali sukurti patogią ir suprantamą vartotojo sąsają (toliau – UI), bet tam jam reikia pasinerti į vartotojų iracionalaus mąstymo pasaulį. Paprastam vidutiniam vartotojui nesvarbu kas yra vartotojo sąsają ar kaip ji realizuota, jam nusispjauti kiek žmonių ir kiek laiko praleido projektuodami ją. Vartotojas naudojasi UI tik dėl to, kad jam reikia atlikti kažkokią užduotį, t. y. UI naudojimas yra „būtina sąlyga“ užduoties atlikimui. Dėl šios priežasties vartotojas nori, kad „sąlyga“ kaip ir realiame pasaulyje (pvz. sutarties sąlygos) būtų paprasta ir suprantama. Read more

2010-07-19 - 2 comments

Mokames galvoti apie vartotoją

Šiandien naršiau vieno tiekėjo vidinėje sistemoje ir susidūriau su 2 nemaloniais dalykais, kurių patarčiau vengti visiems.

Pirmiausia, neleiskite vartotojui be tam tikrų teisių matyti puslapius ar pabandyti atlikti veiksmus, kurių jam nepriklauso.  Pvz. vartotojas perkeliamas į užsakymo formą, užpildo ją ir tik paspaudęs patvirtinimo mygtuką gauna pranešimą, kad neužtenka teisių atlikti šį veiksmą. Banalu? Galbūt, bet ši klaida yra dažnai sutinkama. Jei vartotojas neturi teisių vykdyti tam tikrus veiksmus, tiesiog paslėpkite nereikalinga turinį ir praneškite vartotojui, kad jis neturiu tam teisių.

Antras dalykas, kuris užkliuvo, yra neaktyvūs mygtukai. Jei nusprendėte naudoti neaktyvių mygtukų paradigma (t.y. kol vartotojas neįvykdo visų reikalavimui, jis negali tęsti), nepamirškite paaiškinti vartotojui dėl kokių priežasčių mygtukas yra neaktyvus ir kokius veiksmus reikia atlikti, kad galėtų tęsti. Pvz. šiandien praleidau prie užsakymo formos pusvalandį, nes mygtukas buvo neaktyvus, o aš negalėjau suprasti kas yra blogai ir ką aš turėčiau atlikti.

Šiam kartui tiek. Nepamirškite apie savo vartotojus.

2010-05-30 - No Comments!

Blogo vartotojiškumo kalendorius 2010

Šiandien benaršydamas internete, užėjau į Bad Usability Calendar. Negaliu perteikti savo nustebimo, kai pamačiau, kad kažkada šį kalendorių išverčiau į lietuvių kalbą. Tikrai neprisimenu kada aš tai padariau. Taigi 12 blogo vartotojiškumo kalendoriaus patarimai:

  • Sausis. Jūs žinote tik 10 proc. savo svetainės. Palaikykite kontrolę.
  • Vasaris. Vartotojai ne tokie lojalūs kaip Jūs manote. Patikrinkite statistiką!
  • Kovas. Peržiūrėkite 100 populiariausių Jūsų svetainės paieškos užklausų. Įsitikinkite, kad gaunamas geras rezultatas.
  • Balandis. Įdėkite raginimus veikti į visus aktualiausius puslapius. Pradžioje pasirūpinkite 5 svarbiausiais puslapiais.
  • Gegužė. Ar reikalingi visi šie meniu punktai? Įdėkite daugiau navigacijos prie turinio.
  • Birželis. Nuorodų pavadinimai turi būti prasmingi. Pašalinkite „Plačiau“ nuorodas.
  • Liepa. Neleiskite vartotojams gauti naujienas taip kaip jie nori. Sutrumpinkite jas.
  • Rugpjūtis. Svarbiausi dalykai pradžioje. Naudodami atvirkščios piramidės metodą, perrašykite tekstus.
  • Rugsėjis. Priveskite savo svetainę laikytis dietos. Ji gali numesti 50-90 proc. svorio.
  • Spalis. Kadangi pradėjote, prasidėjo ir darbas. Norėdami padidinti kokybę, kartokite.
  • Lapkritis. Patikrinkite savo interneto svetainę su bent 5 vartotojais. Jie ras klaidų, apie kurias pamiršote.
  • Gruodis. Jei viską padarėte teisingai, įdėkite į svetainę kažką papildomo.

Nesu tikras ar teisingai viską išverčiau, todėl jei manote, kad būtų galima kokį nors punktą išversti geriau, parašykite komentarą. Surinkęs komentarus, susisieksiu su kalendoriaus autoriais ir viską ištaisysime.

2010-04-04 - No Comments!

Geresnis klaidos puslapis

Kompiuterininkai šiandien švenčia Lankomiausio puslapio diena. Jie juokauja, kad pats lankomiausias interneto puslapis – 404 klaidos puslapis. O kadangi šis puslapis yra pats populiariausias, pakalbėkime apie jo patogumą. Jau rašiau apie tai (Ups… padariau klaidą arba dar kartą apie 404), kad Lietuvos „geriausieji iš geriausiųjų“ nesinaudoja viena iš kūrybos erdvių. 404 klaidos puslapis nėra tik kūrybos erdvė. Jo pagalba galima pagerinti visos svetainės vartotojiškumo ir optimizavimo paieškos varikliams lygius. Kaip tai padaryti?

  1. Nenaudokite standartinio klaidos puslapio. Standartinis paieškos puslapis nėra naudingas ar patogus.
  2. Nenaudokite nukreipimo į kitą puslapį. Nukreipdami vartotoją į kitą puslapį (pvz. titulinį svetainės puslapį), Jūs nuvilsite vartotojo lūkesčius: jis norėjo vieno puslapio, o gavo kitą.
  3. Atsiprašykite vartotojo ir paaiškinkite jam kas įvyko. Vidutiniškas interneto vartotojas neturi žalio supratimo apie 404 klaidą, todėl nėra priežasties kodėl reikėtų puslapį užvadinti – 404 klaidos puslapis ar panašiai. Paprasčiausiai, paaiškinkite dėl kokių priežasčių jis mato kitokį puslapį ir ką reikėtų daryti, kad ateityje tai nepasikartotų.
  4. Nukreipkite vartotoją tinkamą linkmę. Vartotojas visada turi aiškiai matyti kur jis toliau gali judėti, todėl klaidos puslapyje rekomenduotina, kad be paaiškinimo dar būtų nuorodos į titulinį ir kitus populiariausius puslapius (arba tiesiog svetainės žemėlapis), paieškos laukas, pasiūlymas kur ieškoti užklaustą puslapį (pvz. Galbūt jūs norėjote apsilankyti ... ).
  5. Fiksuokite iš kur į klaidos puslapį atėjo vartotojas. Dažniausiai vartotojas į klaidos puslapį patenka neteisingas suvedęs adresą, iš paieškos puslapio, kuriame buvo neaktuali informacija, iš vidinio svetainės puslapio, kuriame buvo neteisinga nuoroda. Žinant priežastį, dėl kurios vartotojas pateko į svetainę, galima tobulinti pačią sistemą.
  6. Leiskite vartotojui išsakyti ką jis galvoja. Taip, taip, taip... Jei fiksuojate iš kur į klaidos puslapį atėjo vartotojas, jūs ir taip žinosite, kad pvz. kažkurį nuoroda veda į neegzistuojantį puslapį. Bet tegul vartotojas vistiek išsako, ką galvoja (nesvarbu ar tai bus pyktis ar pranešimas, kad neveikia nuoroda). Bent vienas iš 1000 tikrai parašys naudingą patarimą.
  7. Nepersistenkite su puslapio dizainu. Vartotojas atėjęs į klaidos puslapį ir taip atsiduria savotiškoje stresinėje situacijoje. Vartotojui turi būti aiškiai suprantama, kad jis atsidūrė norimoje svetainėje, tik dėl kažkokios priežasties norimo puslapio joje nėra. Nevadinkite vartotojo kvailiu ar kitaip nežeminkite joje.

Ar žinote, kad...
Šiandien, 2010 m. balandžio 4 d., visas krikščioniškas pasaulis švenčia Velykas. Bet mažai kas žino, jog šiandien šv. Izidoriaus iš Sivilijos – interneto šventojo globėjo (kitais duomenimis, oficialaus patvirtinimo dar nėra, – žr. vydija.lt) – diena. Galbūt oficialaus patvirtinimo ir nėra, bet, mano manymu, ši diena ir šis šventasis labai tinkami.

Naudingos nuorodos

2010-03-01 - 10 comments

Apie vartotojo vardus ir slaptažodžius (100 tinklaraščio įrašas)

Ar kada nors bandėte paaiškinti vartotojo vardo ir slaptažodžio sąvokas apie internetą ir kompiuterius mažai išmanančiam žmogui? Vakar apturėjau tokią laimę, nes teko mamai aiškinti kaip užsiregistruoti viename iš puslapių. Norėjau, kad išmoktų, todėl leidau jai užsiregistruoti pačiai. Mano mama nėra apie kompiuterius ir internetą nieko nenutuokiantis žmogus. Ji bendrauja Skype, moka rasti reikiamą informaciją Google, žiūri filmus tokiose svetainėse kaip intv.ru ir t. t. Iki šiol, jai nereikėjo niekur pačiai registruotis, nes Skype vartotoją, e. pašto adresą ir kitus būtinus internetinio žmogaus atributus sukuriau aš.  Tačiau atėjo diena, kai jai prireikė užsiregistruoti vienoje svetainėje apie maisto gaminimą.

Vakar man paaiškėjo kokios nepatogios yra registracijos formos.

Bendrai, registracijos forma, mano manymu, yra pakankamai paprasta: vardas, pavardė, prisijungimo vardas, slaptažodis (2 kartus), e. pašto adresas (2 kartus), svetainė, miestas ir gimimo metai ir captcha.

Vardo ir pavardės laukai nesukėlė kažkokių sunkumų, nors iš esmės nesuprantu jo būtinybės registracijos formoje.  Priėjus prie lauko prisijungimo vardas neradau logiško paaiškinimo dėl kokios priežasties po vardo ir pavardė įvedimo reikia sugalvoti dar kažkokį prisijungimo vardą. Be abejo, aš žinau ir suprantu, kad kiekvienas vartotojas turi būti unikalus ir tai bandžiau paaiškinti, tačiau gavau logišką klausimą: „O kodėl e. pašto adresas netinka? Jis gi unikalus.“. Iš tiesų, o kam reikalingas vartotojo vardas?

Kai galiausiai paaiškinau ir perėjom prie slaptažodžio, gavau porciją klausimų:

  • Kodėl nematau ką rašau į slaptažodžio lauką? Paaiškinus apie saugumą, sulaukiau atsakymo: „Aš gi čia vieną ir neturiu ką slėpti.“. Logiškas atsakymas, ar ne? Mano manymu, naršyklėje turėtų būti galimybė vienu paspaudimu įjungti arba išjungti slaptažodžio slėpimą įvedimo laukuose.
  • Kodėl reikia kartoti slaptažodį du kartus? Paaiškinus apie klaidos galimybę, sulaukiau klausimo: „Ar slaptažodį man atsiųs į e. paštą?“. Kai gavo teigiamą atsakymą, dar kartą sužybėjo logiką: „Taigi, jei suklysiu įvedinėdama slaptažodį, vistiek žinosiu koks jis, nes gausiu e. laišku“. Neturiu argumentų prieš šį pasisakymą. Mama teisi.
  • Kodėl man rašo, kad slaptažodis per trumpas? Dar kartą paaiškinau apie saugumą ir vėl sulaukiau kontrargumentų: „Man jokio skirtumo ar parinks slaptažodį ir pavogs mano prisijungimo vardą. Dar kartą užsiregistruosiu.“. Mama eilinį kartą buvo teisi. Jei vartotojui nesvarbu, kad pavogs jo vartotojo vardą ir jis nori tiesiog naudotis paslauga ir turėti lengvai įsimenamą slaptažodį, kodėl puslapio kūrėjai turėtų jam uždrausti tai daryti?
  • Kodėl man rašo, kad slaptažodyje naudojami neleistini simboliai? Paklausiau kokį slaptažodį jį panaudojo. Pasirodo mama buvo įrašiusi slaptažodį rusiškomis raidėmis ir vienoje vietoje buvo tarpas. Vėlgi pritrūkau logiškų argumentų. Kodėl beveik visuose puslapiuose negalima naudoti nelotyniškų raidžiu ir tarpų? Mano manymu, slaptažodis „Myliu mamą“ yra patogesnis už „das754dAs7daswe“, o šių slaptažodžių saugumo lygiai yra daugmaž vienodi. Gal laikas keisti slaptažodžius į slaptas frazes?

Kitus laukus mes gan greitai užpildėm ir be jokių kazusų. Reikėjo pabaigoje paaiškinti kas yra captcha kodas ir kodėl sistemai reikia įrodinėti, kad nesi kupranugaris robotas.

Iš mano patirties, galiu pasakyti, kad registracijai užtektų tik e. pašto ir slaptažodžio laukų. Visą kitą vartotojas turėtų supildyti jau užsiregistravęs, o captcha kodai išvis, mano manymu, nereikalingi. Sistema turi atpažinti žmogų, jam nedalyvaujant.

Straipsniai

2010-02-22 - 4 comments

10 dalykų, kurių galbūt nežinojote apie savo „e“ pirkėjus

Lietuvoje tikiuosi nėra nei vieno e. parduotuvės vadovo, kuris galvoja, kad vien dizainas ir vartotojiškumas (angl. usability) atneš parduotuvei pelną. Negalima pamiršti, jog be teisingos logistikos, kainodaros, buhalterijos, marketingo, atitinkamo parduotuvės asortimento bei informacijos apie jį, lojalumo skaitinimo ir kitų dalykų jokia, net labai graži ir patogi parduotuvė neatneš pelno. Tačiau, kaip bebūtų, dizaino ir vartotojiškumo negalima pamiršti, todėl šiame įraše aš pabandysiu apžvelgti, mano manymu, svarbius momentus, kurių galbūt nežinojote apie savo pirkėjus. Read more

2008-07-10 - No Comments!

Interneto svetainių kūrimo klaidų raida

Keičiasi laikai, keičiasi interneto koncepcijos, keičiasi ir technologijos, tačiau problemos lieka tos pačios. Aišku, interneto svetainių kūrime neegzistuoja 100% taisyklių, kiekvienas parašytas straipsnis yra daugiau ar mažiau subjektyvus. Priklausomai nuo svetainei keliamų tikslų, nauja svetaine galima apversti visas šias taisykles aukštyn kojomis, padaryti iš jos meno kūrinį ar atvirkščiai šokiroti lankytojus. Tačiau egzistuoja keli BET:

  • naudotojui nieko nėra geriau už pastovumą - t.y. naudotojas yra įpratęs prie tam veiksmų, kurios jis atlieka naršant Internete, todėl, jei svetainėje nebus arba bus kitaip įgyvendintos naudotojui įprastos funkcijos, galimas variantas, kad naudotojas tiesiog paliks puslapį;
  • savotiškas “formatas” - t.y. naudotojas naujienų portale turi atpažinti naujienų portalą.

Dr. Jakob Nielsen yra vienas žinomiausių naudotojiškumo (angl. web usability) konsultantų pasaulyje.  Jis nuo 1996 metų sudaro interneto svetainių kūrimo klaidų dešimtukus. Šios klaidos atspindi laikmetį ir naudojamas technologijas.
Visos žemiau išvardintos klaidos yra gerai žinomos ir dažnam skaitytojui bus kažkur matytos, tačiau jų vis dar iki šiol pasitaiko net pirmaujančių web kūrėjų darbuose. Read more