Igor Gubaidulin

Pastaruoju metu pastebiu, kad vėlavimas tampa beveik norma. Vėluoja visi – draugai į vakarėlį, merginos į pasimatymus, verslo klientai ir partneriai – į susitikimus ir t. t. Aišku, kartais vėlavimas būna neišvengiamas, bet kadangi gyvename mobiliuoju telefonu eroje ir visi turi mobilius telefonus, turėtų būti nesunku paskambinti ir apie tai pranešti.

Man laikas, o kartu ir punktualumas, yra vertybė, todėl mane labai erzina vėlavimas. Manau, kad tai negražus ir arogantiškas įprotis.

Yra toks senas anekdotas:

Mergina: – Susitinkam 7 vakaro, toj pačioj vietoj. Jei kuris iš mūsų vėluotų... Vaikinas: – ... tai aš palauksiu.

Aišku, nereikia kaltinti tik merginas, vaikinai irgi dažnai vėluoja. Niekur tai neparašyta, bet, mano nuomone, vaikinas į pasimatymą su mergina neturi vėluoti išvis. Mergina šiek tiek gali vėluoti (juk visi žinome kiek joms reikia laiko, kad jaustųsi graži), tačiau jei nuolat mergina vėluoja, taip lyg jį sakytų vaikinui, kad jis nevertas, kad jį ateitų laiku.

Pagal etiketo normas, į iš anksčiau suderintą susitikimą ar pasimatymą vėluoti negalima. Yra rekomenduojama ateiti kelėta minučių anksčiau arba laiku, tačiau nederėtų labai pikti, jei vėlavimas neviršija 5-10 minučių.

Bendrai, egzistuoja žmonių rūsys, kurie vėluoja visur ir visada nepriklausomai nuo oro sąlygų, atstumo, transporto problemų, sutarto laiko ir t. t. Turbūt kiekvieno gyvenime bent kartą pasitaikė toks žmogus. Nors mane erzina vėlavimas, bet aš negaliu atsisakyti malonumo matytis ir bendrauti su man patinkančiais nepunktualiais žmonėmis, todėl vadovaujuosi paprastomis taisyklėmis:

• neskirkite susitikimo ten kur laukti būtų nepatogu;
• sugalvokite ką veiksite, jei žmogus vėluos;
• paprašykite, kad žmogus perspėtų, jei jis vėluos;
• jei įmanoma neprisiriškite prie laiko ir neskirkite susitikimų vėliau;
• papasakokite kitam žmogui apie savo planus ir apie tai kiek laiko turėsite (kiek laiko lauksite sutartoje vietoje). Tokiu būdu žmogus turėtų suprasti, kad vėluodamas, jis mažina susitikimui skirtą laiką.