Igor Gubaidulin

Kaip ir bet kokioje kitoje gyvenimo srityje, paslaugų sferoje yra prisilaikoma tam tikro etiketo. Vienas iš paslaugų sferos elementų yra arbatpinigiai. Lankantis bare, restorane ar viešbutyje, naudojantis taksi paslaugomis ar apsilankius kirpykloje – visur susiduriama su neprivalomu mokesčiu už teikiamas paslaugas. Senosiose Europos valstybėse arbatpinigiai egzistuoja gana ilgą laiką ir dažniausiai egzistuoja istoriškai nustovėję arbatpinigių dydžiai.

Kai kuriuose Azijos ir Artimųjų Rytų šalyse arbatpinigiai suprantami kaip dovana ir todėl yra nesigėdijant prašomi iš klientų. Toks elgesys yra nepriimtinas Europos ar Šiaurės Amerikos šalyse. Čia arbatpinigiai nėra privalomi ir negali būti prašomi ar reikalaujami. Nors daugelyje šalių egzistuoja nerašyta taisyklė – pinigais pamaloninti mus aptarnavusį asmenį, tačiau yra ir tokių šalių, kur arbatpinigiai bus suprasti visai kitaip. Pvz. Japonijoje, Islandijoje ar Švedijoje arbatpinigių davimas nėra priimtas reiškinys.
Taigi, kaip sužinoti ar arbatpinigiai yra privalomi?

Paprasčiausias patarimas – prieš važiuojant į kitą šalį, praleiskite 10 min. internete ir sužinokite kaip teisingai elgtis su arbatpinigiais toje šalyje.

Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Graikijoje ir Danijoje ir kitose Europos šalyse arbatpinigių davimas yra priimamas gana palankiai. Tiek restoranuose, tiek kavinėse, tiek baruose barmenams ir padavėjams tenka maždaug 5–15 procentų nuo sąskaitos sumos. Prieš duodant arbatpinigius, būtina pažiūrėti į sąskaitą, nes šiuose šalyse yra įprasta arbatpinigius įskaičiuoti į sąskaitą. Jei sąskaitoje pamatėte „tip“ (anglakalbės šalys) arba „servise compris“ (prancūzakalbės šalys) reiškia pinigai jau įskaičiuoti , tačiau aptarnaujantis personalas būtų patenkintas, jei papildomai paliktumėte keletą monetų iš grąžos.

Egzistuoja nuomonė, kad, jei apmokėjus sąskaitą, pasakote „Ačiū“, likę pinigai turi būti suprantami kaip arbatpinigiai. Ši nuomonė yra klaidinga. Oficiantui arbatpinigiai paliekami tik apmokėjus sąskaitą. Todėl oficiantas bet kuriuo atveju turi atnešti grąžą. Jei buvo duota lygiai tiek kiek buvo parašyta sąskaitoje, oficiantas turi grąžinti sąskaitą jums ant stalo (pvz. lėkštutėje arba tam specialiai skirtoje dėžutėje).

Jei nepatiko aptarnavimas, arbatpinigiai yra nepaliekami arba paliekamos smulkūs pinigai. Taip Jūs parodote, kad žinote taisykles, tačiau aptarnavimas nepatiko.

Jei aptarnavimas patiko, tačiau neturite smulkiųjų pinigų, būtina padėkoti padavėjui bei pagirti jo darbą.

Barmenui kaip ir oficiantui paliekama maždaug 5–15 procentų nuo išleistos sumos, tačiau galima apsiriboti grąžos dalimi.

Greito maisto aptarnavimo vietose arbatpinigiai dažniausiai nepaliekami. Akivaizdu, kad greitas konvejerinis aptarnavimas niekuomet nebus aukštos kokybės.

Taksistams galima palikti apie 10 procentų nuo išleistos sumos, tačiau dažniausiai priimta suapvalinti sumą iki sveikųjų dalių.

Pastaruoju metu gana dažnai klientai, atvykę į prabangesnį viešbutį, yra informuojami, kiek ir kam reikėtų duoti arbatpinigių. Viešbutyje arbatpinigiai duodami visiems. Nešėjui ar šveicarui pinigai paduodami į ranką ir padėkojama, kambarinei – paliekami peleninėje arba po ją, taip pat galima palikti ant lovos arba prispausti stikline. Kai kur egzistuoja specialus vokai skirti šiam tikslui. Jei pinigai paliekami kitoje vietoje, kambarinės jų nelies, manydamos, kad klientas tuos pinigus tiesiog pamiršo.

Keliaujantiems į Italiją, Ispaniją, Graikiją ir Portugaliją, derėtų žinoti, kad apsistojus bet kokiame viešbutyje (išskyrus viešbučius, kuriuose nakvojama tik vieną naktį) arbatpinigiai yra privalomi.

Ekskursijos gidui ar vairuotojui taip pat yra priimta palikti arbatpinigius, tačiau tai nėra kažkaip normuota.

Tačiau verta prisiminti – ypač didelė pinigų suma, paliekama aptarnaujančiam personalui, nėra gero tono ženklas. Be to, arbatpinigių nederėtų palikti smulkiomis monetomis.

Pabaigai, norėčiau pabrėžti, kad arbatpinigiai lieka arbatpinigiais, bet niekada nepamirškite padėkoti, jei jums patiko.