Igor Gubaidulin

Esu vienas iš nedaugelio žmonių su malonumu skaitantis teisės aktų projektus. Mane domina kur link keliauja Lietuva, o būtent teisės aktai iš dalies nusako kryptį. Šiandien skaičiau LRV nutarimo „Dėl elektroninio verslo plėtros skatinimo 2010-2012 metų programos patvirtinimo“ projektą. E. verslo vadybos studentui tai turėtų būti įdomus dokumentas, tačiau, deja, skaičiau su nusivylimu. Kažkodėl susidarė toks įspūdis, kad milijonai vėl bus leidžiami vėjams. Kodėl? Kokia turėtų būti informacinė svetainė, kad ji kainuotų 1 milijoną litų?

Man, kaip paprastam piliečiui, normaliai nepaiškino siekiamos naudos, o ir programos uždaviniai - e. informacinių sistemų kūrimas, man atrodo abejotinas. Vienintelis programos tikslas - gauti pinigus iš ES.

Bet pradėkime nuo pat pradžių. Programoje teigiama, kad smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje liečiau savo veikloje pritaiko IRT, ir todėl reikia jį skatinti. Mano manymu, tai yra nesąmonė. Bendra situacija yra tokia, kad virš 90 proc. Lietuvos įmonių naudoja savo darbe kompiuterius ir internetą (programoje pateikti šiek tiek kitokie, bet labai nesiskyriantys duomenys), tačiau beveik visos inovatyvios įmonės (ar reikia turgaus bobutes irgi priversti naudotis IRT?) turi beveik 100 proc. rodyklius. Ar tuo maža? Mano manymu, valstybė turėtų sudaryti sąlygas vystytis verslui, t.y. šalinti teisinius, organizacinius ir administracinius barjerus, o naujųjų technologijų panaudojimas taps neatsiejamų plėtros bruožų. Tada ir atsirastų e. verslas.

Bendrai, man nepatinka terminas elektroninis verslas. Verslas yra verslas, nepriklausomai kokioje aplinkoje jis yra vykdomas. Mano manymu, nereikėtų sureikšminti žodžio elektroninis.