Jau 3 kartus rašiau apie e. parduotuvių problemas Lietuvoje. Turėtų susidaryti įspūdis, kad viskas yra tragiška. Iš tiesų taip nėra, pažadu, kitas įrašas apie e. parduotuves bus pozityvus. Bet šiame įraše dar kartą apžvelgsiu e. parduotuvių problemas Lietuvoje. Galbūt kai kurios mintys jau buvo aprašytos, labai nepykite. Šį kartą pabandysiu aprašyti šiek tiek kitokių kampų:
- E. komercija visų pirma yra komercija. Didžiausia, mano manymu, problema - e. komercija užsiima bet kas, t.y. žmonės be atitinkamų komercijos žinių, nes tai gan lengvas būdas atidaryti verslą, nes madinga (=visi daro), nes žada gerą pelną ir t. t. ir panašiai. Pagalvokite patys, Lietuvoje virš 700 e. parduotuvių, ar visiems gali užtekti šios srities specialistų? Man susidarė toks įspūdis, kad Lietuvos e. komercijoje dominuoja IT specialistai, o turėtų verslo žmonės.
- Kainos kaip realioje parduotuvėje. Didžioji dauguma žmonių mano, kad prekės internete yra pigesnės nei realioje parduotuvėje. Bet realybėje gaunasi šiek tiek kitaip: prekių kaina arba tokia pati arba didesnė nei realioje parduotuvėje.
- Rūpesčių užkrovimas ant vartotojo pečių. Ganėtinai retai pasitaiko, kad sistema ir aptarnavimas būtų orientuoti į klientą. Pvz. pašto indeksas gali būti užpildomas automatiškai. Ar būtina versti pirkėją tai daryti? Arba kurjerio laukimas. Ar klientas turėtų derintis prie kurjerio ar kurjeris prie kliento?
- „Didmenininko kaina+ 5% antkainio“. Daugumoje e. parduotuvių nėra papildomo darbo su prekių informacija. Paimama informacija iš tiekėjų, uždedamas antkainis ir laukiama kol ateis klientai ir pirks.
- Gražios nuotraukos. Prekių nuotraukos dažniausiai būna „skanios“, bet realybėje prekė atrodo visiškai kitaip. Mano subjektyvia nuomone, reikėtų rodyti gražias nuotraukas plius vartotojų, kurie nusipirko šias prekes, įkeltas nuotraukas (kaip priversti žmones tai padaryti kitas klausimas).
- Trūksta gyvo bendravimo. Taip, žinau, kad tai e. komercija ir viskas vyksta internetu. Aš traktuoju prekyba internetu kaip dar vieną pardavimo kanalą, todėl, iš santykių tarp pirkėjo ir pardavėjo perspektyvos, jis nieko neturėtų skirtis nuo kitų prekybos būdų.
Turbūt viskas apie lietuviškų e. parduotuvių problemas. Pasistengsiu prie šios temos negrįžti iki tol, kol rinkoje įvyks kokie nors pasikeitimai.
Published by: Igor in E. verslas
Dali.us
2010-04-07 at 18:28
Taip. Lietuviški e-šopai turi problemu. Ir daug. Prie nepaminėtų galiu pridėti ir garantijos/gražinimo problemą (asmeninė patirtis),
daugiapakopę užsakymo sistemą (kai užsakai prekę.. po to lauki 1-2 dienas kol vadybininkas paskambins ir suderinsit visas detales. telefonu),
realaus laiko inventoriaus informacija klaidinga (irgi buvo… užsisakai, ant rytojaus skambina ir sako oops nebeturim. gal norit toki pati bet brangesnį daigtą ?)
Paminėta bendravimo problema irgi: dažnas reiškinys kai e-šopai nereguoja į užklausas apie produktus (tech. charakteristikos, ar turi sandėlyje ir pan). Statistiškai daugiau nei pusė neatsako į e-mail’us. Be to stipriai nervuoja kai nusiperki ką nors e-šope, pervedi pinigus per banką… ir jie dingsta savaitei (nereaguoja į e-mailus, o tel. nenurodyta).
Iš šiaip, susidaro įspūdis, kad daugelis Lietuviškų e-šopų tai tik pigūs sandėlių „front-end” su klaikiomis maržoms.