2010-03-16 - 2 comments

Šypsenėlių naudojimas :)

Žmogus, kuris sugalvojo šypsenėles, buvo genijus. Jos iš tiesų naudingas dalykas. Tiems kas nežino, o tokių turbūt beveik nėra, šypsenėlė (kartais siūlomi pakaitalai – emotikonas, emograma, jausmaženklis) – specifinis emocijų žymėjimas, naudojamas rašytiniame, dažniausiai – kompiuterių ir trumpųjų žinučių tekstuose. Realybėje viskas paprasta – mimika, emocijos, intonacija ir t. t. Bet kaip perduoti savo nuotaiką tekstu? Neturėdami vizualinio ar garsinio kontakto sunku nuspėti kokios nuotaikos yra „pašnekovas“, todėl reikalingos kokios nors kitos priemonės nuotaikai atvaizduoti. O tokių priemonių pasirinkimas gan skurdus. Rašytinėje lietuvių kalboje emocijas ar nuotaika galima išreikšti jaustukais, šauktuku, klaustuku ar daugtaškiu. Pvz. šauktukas dedamas po šaukiamai pasakomų ir ryškią emocinę reikšmę turinčių sakinių ar žodžių. Be abejo, pats tekstas gali reikšti emocijas, tačiau retas moka raštu perduoti emocijas.  Be to, internetinis bendravimas (o taip pat ir bendravimas mobiliu telefonu) pagrįstas trumpom frazėmis ir net sutrumpinimais. Mano manymu, laiku panaudota šypsenėlė vienareikšmiškai parodys autoriaus nuotaiką ir apsaugos pvz. nuo potencialaus barnio. Tačiau negalima pamiršti, kad joks šypsenėles naudojimas nepakeis proto aštrumo ir gebėjimo perduoti prasmę.

Aišku, kiekvieną idėją galima privesti prie absurdo ribos. Geras pavyzdys – per dažnas šypsenėlių naudojimas (turiu ir aš šią nuodemę). Jei šypsenėlė laikoma rašytine tikros šypsenos alternatyva, tada po 20 min. pokalbio, kurį būtų galima užrašyti maždaug  „Labas :) Kaip sekasi? :)) Kas geresnio? :)“, pašnekovui skaudėtų visi veido raumenys. Nepamirškite – kas per daug, tas nesveika.

O dar labiau mane erzina kai šypsenėlės naudojamos rašytiniame (supraskite literatūriniame) tekste. Bendravimas internetu ar SMS žinutėmis nors ir yra rašytinis, tačiau jis atitinka bendravimo realybėje formatą (pagal naudojama leksiką, kalbos struktūrą ir t. t.), t.y. dažniausiai mes bendraujame internete taip pat kaip ir realybėje. Tačiau literatūrinė rašytinė kalba tuo ir yra žavi, kad nenaudojamos „pigios“ kalbos priemonės. Prisiminkite amerikietiškas komedijas, kai po juokingos frazė už kadro pasigirstas juokas. Panašiai reaguoju į šypsenėles rašytiniame tekste, todėl nesutinku su A. Lebedevu, kuris mano, kad šypsenėles galima ir būtina naudoti.

Tačiau grįžtam prie internetinio bendravimo. Šypsenėlių rašybos taisyklių nėra ir tikriausiai dar ilgai nebus, todėl kiekvienas deda šypsenėles kaip jam patogu. Aš prisilaikau nuomonės, kad šypsenėles geriausia naudoti vietoje skyrybos ženklų, tačiau prieš jas paliekant tarpą :) Jei sakinis baigiasi klaustuku ar šauktuku, tada šypsenėlę dedu po ženklo išlaikant tarpą. O kaip rašote jūs? :)

Published by: Igor in Kalba ir jos kultūra

Comments

bim_bam
2010-03-17 at 16:55

    Igor
    2010-03-17 at 22:53

    Matytas, bet buvo faina prisiminti ir peržiūrėti dar kartą. Ačiū.

Leave a Reply to bim_bamCancel reply

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.