All Posts in Dizainas

2011-08-09 - 1 comment.

Žodžiai turi prasmę: problemos projektuojant vartotojo sąsają

Sunku įsivaizduoti  žmogaus ir kompiuterio sąveikos procesą, kuriame visiškai nebūtų teksto.  Mygtukų tekstas, instrukcijos, iššokantys patarimai, pagalbos blokai – visa tai yra tekstinė informacija. Jei ši informacija yra nesuprantama (perkrauta, parašyta naudojant neaiškią terminologiją, su stilistinėmis klaidomis ir pan.), tai ar galima kalbėti apie tinkamumą (angl. usability)? Kažkada A. Mamontovas kartu su grupe Foje dainavo: „Žodžiai neturi prasmės jei tu juos tari tik šiaip sau...“.  Projektuojant naudotojo sąsają - priešingai, kiekvienas šiaip sau parašytas žodis įgauna prasmę, ir dažnai kuria neigiamą įspūdį apie sistemos kokybę. Read more

2011-05-02 - 2 komentarai

Naudotojų testavimas vakarėlyje

Laikas nuo laiko vis išgirstu nuomonę, kad naudotojų testavimas yra brangus malonumas, todėl nusprendžiau šią nuomonę paneigti. Besiruošdamas dalyvavimui UsabilityLab organizuotame Sberbank naujo dizaino idėjų konkurse atlikau 2 naudotojų testavimus po 24 žmones. Kaip manote kiek kainavo šis testavimas?

Atsakymas gali kai ką nustebinti. Read more

2011-04-29 - No Comments!

Tinkamumo ekspertai ar vartotojai?

... arba dar kartą apie amžiną temą: kas geriau – tinkamumo ekspertų nuomonė ar realių vartotojų testas.

Šiuo klausimu tenka diskutuoti stebėtinai dažnai ir daug. Jis yra vienas dažniausiai užduodamų klausimų mūsų vartotojų testavimo mokymų metu, todėl nusprendėme dar kartą apžvelgti už ir prieš argumentus.

Viena nuomonių stovykla teigia, kad tinkamumo testavimas (angl. usability testing) yra nereikalingas, jei svetainę, programą ar kitą sistemą įvertino ir parašė rekomendacijas tinkamumo srities specialistas. Šią nuomonę bandoma pagrįsti tuo, kad žmonės yra pakankamai lengvai nuspėjami, todėl savo srities specialistas turėtų pastebėti ir įvertinti tinkamumo problemas. Tai tiesa, bet tik iš dalies.

Alternatyvios nuomonės gynėjai teigia, kad ekspertas, atsižvelgiant į savo patirtį, gerąsias praktikas ar tinkamumo rekomendacijas, pastebės pagrindines tinkamumo problemas. Tačiau praktika rodo, kad beveik visada vartotojų testavimų metu randamos problemos, kurios sukelia nuostabą net patyrusiems specialistams. Tai vyksta dėl paprastos priežasties. Kokie nuspėjami mes beatrodytume iš pirmo žvilgsnio, iš prigimties esame iracionalūs (iš Dan Ariely ir Jonah Lehrer knygų) ir dažnai net nežinome koks bus mūsų elgesys tam tikroje situacijoje (Malcolm Gladwell) kol joje neatsiduriame. Dažniausiai ekspertai nėra tikrieji svetainės vartotojai ir vartotojų elgesį prognozuoja remdamiesi tuo, kaip patys suvoka tiriamos sistemos veikimo modelį. Todėl realybė ir specialistų įsivaizdavimas, kaip vartotojai naudojasi sistema, gali stipriai skirtis.
Read more

2011-02-01 - 2 komentarai

Ančiuko sindromas

... arba dar kartą apie tai, kodėl vartotojai nemėgsta naujų naudotojo sąsajų.

Šį įrašą pradėkime nuo istorijos. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas Konrad Lorenz tyrinėdamas pilkąsias žąsis aprašė imprintingo (angl. imprint – įspaudas, žymė, pėdsakas) reiškinį. Mokslininkas parašė daug etologijos ir filosofijos knygų. Vienoje iš jų, kuri vadinasi „Karaliaus Saliamono žiedas“ (angl. King Solomon's Ring, vok. Er redete mit dem Vieh, den Vögeln und den Fischen), ir prasidėjo ančiuko sindromo (angl. Baby-Duck-Syndrome) arba ančiuko efekto istorija. Būtent ančiuko, nes dėl vertėjo kaltės „žąsiukai“ išverstame tekste tapo „ančiukais“. Sindromo esmė – ką tik išsiritęs žąsiukas pirmą pamatytą judantį objektą (net jei tas objektas yra ne žąsis) pripažįsta kaip mamą, seka jį ir bando atkartoti visus jo judesius.

Stop. O prie ko čia naudotojo sąsajos? Ančiuko sindromas pasireiškia, kai tik žmogus pradeda susipažinti su pirmąja kompiuterine sistema, programine įranga ar svetaine. Anot psichologų, kompiuterinių sistemų vartotojai elgiasi labai panašiai. Mes prisirišame prie pirmos mūsų išmoktos naudotojo sąsajos ir naujas sąsajas vertiname lygindami su pirmąja.  O tai reiškia, kad teikiame pirmenybę toms sistemoms, kurios yra panašios į sistemas, naudotas anksčiau. Dėl šios priežasties po naudotojo sąsajos pakeitimo, vartotojai, kurie buvo įpratę prie senosios versijos, naudodami naują versiją jaučia diskomfortą.  Pvz., aš kasdieniam naršymui naudoju Opera naršyklę, nes jį buvo mano pirmojo naršyklė. Ir dabar, nors ir suprantu, kad yra galbūt daug patogesnių ir greitesnių naršyklių, aš vis tiek lieku prie Opera, nes ji man labai gerai pažįstama. Arba kitas pavyzdys – klaviatūros išdėstymo pasirinkimas. Lietuvoje dažniausiai naudojami ĄŽERTY (LST 1205-92 ir LST 1582 standartai) ir QWERTY (pvz. Lithuanian Baltic) klaviatūros išdėstymai. Labai retas vartotojas ryžtasi pakeisti klaviatūros išdėstymą į kitą ir dažniausiai tai nepraeina be sunkumų.

Pastebėta, kad, jei vartotojas nėra susipažinęs su galimomis alternatyvomis (t.y. neturi pakankamos naudojimosi patirties), pirmosios naudotojo sąsajos patogumas nevaidina didelės reikšmės. Daugeliui teko ne kartą girdėti pasakymą:  „Patogiausias lietuviškas puslapis – Delfi.lt“. Turbūt niekas neprieštaraus, kad tai nėra pats patogiausias puslapis, bet daugeliui mūsų istoriškai tai viena pirmųjų aplankytų lietuviškų svetainių ir išnagrinėta tiek, kad naršant nejausdavome jokio nepatogumo.

Reziumuojant, paprastas patarimas – prieš kuriant naują naudotojo sąsają, įvertinkite savo vartotojų patyrimą, peržiūrėkite rinkoje lyderiaujančių sistemų dizaino šablonus (angl. UI design patterns) ir nenuvertinkite net jūsų manymu pačių blogiausių naudotojo sąsajų. Kuriant naują sąsajos versiją svarbu ne tik vadovėlinės tiesos apie informacijos architektūrą ar dizaino patogumą, bet ir supratimas kokią naudojimosi patirtį turi žmonės, kuriems skirta sistema.

P.S. Norėčiau pasiūlyti eksperimentą – savaitei pakeiskite kokią nors savo dažnai naudojamą programinę įrangą į alternatyvą ir stebėkite save. Ar bandote naudoti naują programą taip pat, kaip buvote įpratę naudoti ankstesnę? Ar nervinatės, kad mygtukas yra ne toje vietoje, kur įprasta?

2010-12-13 - 1 comment.

Co-discovery – vartotojo patyrimo testavimo metodas

Lapkričio mėnesį 44 pasaulio šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, įvyko daugiau nei 150 World Usability Day renginių, kurių metu buvo pristatyta daug įdomios medžiagos. Šią savaitę peržiūrinėjau Maskvoje vykusio WUD renginio įrašus. Renginys pasirodė ganėtinai įdomus, buvo maždaug 15 pranešimų ir dar keletas praktinių užsiėmimų. Man labiausiai patiko Mail.ru atstovės Ksenijos Sterninos (rus. Ксения Стернина) pranešimas apie co-discovery - kaip vartotojo patyrimo testavimo metodą. Tiesą pasakius, iki šiol apie šį metodą ir jo pritaikymą vartotojo patyrimo testavime girdėjau labai mažai. Įsivaizdavau jį kaip mokymosi metodą, kai besimokantieji suskirstomi į poras arba mažas grupeles ir, atlikdami tam tikras užduotis, mokosi vienas iš kito. Read more

2010-12-09 - 2 komentarai

Ar atnaujinote savo Facebook profilį?

... arba naudotojų sąsajos pakeitimas (II dublis).

Šią savaitę vieni aptarinėja Wikileaks kūrėjo areštą, antri – Marketer.lt įrašą apie socialinę žiniasklaidą ir reakciją į ją, treti – naują Google telefoną ir kitas kompanijos naujienas ir t.t. Bet viena naujiena taip pat patraukė daugelio akis  – Facebook vartotojų profilio atnaujinimas. Būtent apie jį ir bus šis įrašas, tačiau neaprašinėsiu naujovių (jūs ir taip, turbūt, su jomis susipažinę) ir nebandysiu vaidinti pranašo, kuris išpranašautų naujovių sėkmę ar nesėkmę. Šiame straipsnyje norėčiau pratęsti Naudotojų sąsajos pakeitimas straipsnį, kuriame buvo rašoma kaip daryti pakeitimus, kad vartotojai teigiamai jos įvertintų.

Prisiminkime istoriją, po kiekvieno pakeitimo Facebook atsiranda banga nepatenkintų ir nesuprantančių kaip naudoti naują naudotojo sąsają. Savaime suprantama, kad tokios situacijos nepatinka socialinio tinklo vadovams, todėl, atliekant pastarąjį atnaujinimą, buvo išanalizuota ankstesnė patirtis bei padarytos, mano manymu, teisingos išvados. Pabandykime kartu išanalizuoti kaip ir kas buvo padaryta bei pasisemkime gerosios patirties iš tokių grandų kaip Facebook.

Pirmiausia, pakeitimai nebuvo įjungti visiems, t.y. vartotojas tiesiog užsukęs į Facebook nieko naujo greičiausiai nepastebės – pakeitimus reikia įjungti, bet įjungimo laiką galima pasirinkti patiems (uždedame pirmą pliusiuką Facebook naudai). Tam pačiame puslapyje, kuriame įjungiami pakeitimai, yra malonus ir akį traukiantis video klipas, kuris nenuobodžiai parodo naujus pakeitimus, be to, pačiame puslapyje išvardinami svarbiausi pakeitimai bei suprantamai paaiškinama kūrėjo motyvacija padaryti tam tikrus pakeitimus (uždedame antrą pliusiuką). Vis tame pačiame puslapyje galima rasti draugus, kurie įjungė naują profilį, t.y. suveikia rekomendacijos principas („jei 25 mano draugai naudojasi, tai gal tikrai vertas dėmesio pakeitimas“), kuris kaip žinote yra vienas iš efektyviausių paskatinimo ir reklamos būdu. Tas pats principas pakartojamas ir sienoje (angl. wall) (uždedame dar vieną pliusiuką?).

Facebook naujojo profilio prezentacijos pirmasis žingsnis

Bet ir tai dar ne viskas – vartotojas, kuris nusprendė įjungti pakeitimus, nėra įmetamas į „naują nepažįstamą pasaulį“, nes Facebook kūrėjai pasirūpino, kad viskas būtų paaiškinta ture po naująjį profilį (ir dar vienas pliusiukas).

Šiek tiek nuostabų darbą su pakeitimų įvedimu sugadino tai, kad nėra galimybės (bent laikinos) grįžti prie senojo profilio (uždedame mažą minusiuką).

Reziumuojant, bendras mano įspūdis po pakeitimų yra labai geras.  Kaip aš tai įvertinau? Taip pat kaip vertina paprasti vartotojai:

  1. šiai dienai nei vienas iš Facebook draugų nepasiskundė ar blogu žodžiu nepaminėjo paskutinių pakeitimų;
  2. daugiau nei 50 proc. (virš 100 žmonių) mano draugų pakeitė savo profilį į naująjį dar savaitės pradžioje (t.y. per 2 dienas).

Teisybės dėlei turiu parašyti, kad vis dėlto atsirado nauja grupė, kurį yra prieš paskutinius pakeitimus, bet turbūt tokios grupės atsiranda nepriklausomai nuo nieko; tiesiog, yra grupė žmonių, kurie visada viskuo nepatenkinti.

P.S. Šiek tiek redaguotas įrašas Idea Code tinklaraštyje.

2010-11-19 - No Comments!

Naudotojų sąsajos pakeitimas

World Usability Day 2010 Lietuvoje renginio metu kilo diskusija, ar reikia daryti pakeitimus sistemose, prie kurių žmonės jau priprato. Pabandykime išsiaiškinti kartu.

Keičiasi technologijos bei požiūris į jas, atsiranda naujos mados tendencijos, pasiūlomi nauji inovatoriški sprendimai ir t.t. Keičiasi ir pačios naudotojo sąsajos, tačiau dažniausiai naudotojo sąsajų pakeitimai nepavyksta lengvai. Žmonės būna įpratę naudotis sistema vienaip, o po pakeitimų jie dažnai verčiami naudotis sistema kitaip nei yra įpratę. Todėl natūraliai kyla nepasitenkinimo bangos. Vartotojai prašo grąžinti seną svetainės versiją. O naujos sistemos iniciatoriams susidaro įspūdis, kad vartotojai nenori pakeitimų.

Bring back the old last.fm group

Bring back the old last.fm group

Pavyzdžiui po 2008 m. muzikiniame socialiniame tinkle last.fm atliktų svetainės pasikeitimų, atsirado grupė "Bring back the old last.fm" ir daug panašaus pobūdžio grupių.

Read more