All Posts in Lietuva
Žmogus, kuris sugalvojo šypsenėles, buvo genijus. Jos iš tiesų naudingas dalykas. Tiems kas nežino, o tokių turbūt beveik nėra, šypsenėlė (kartais siūlomi pakaitalai – emotikonas, emograma, jausmaženklis) – specifinis emocijų žymėjimas, naudojamas rašytiniame, dažniausiai – kompiuterių ir trumpųjų žinučių tekstuose. Realybėje viskas paprasta – mimika, emocijos, intonacija ir t. t. Bet kaip perduoti savo nuotaiką tekstu? Neturėdami vizualinio ar garsinio kontakto sunku nuspėti kokios nuotaikos yra „pašnekovas“, todėl reikalingos kokios nors kitos priemonės nuotaikai atvaizduoti. O tokių priemonių pasirinkimas gan skurdus. Rašytinėje lietuvių kalboje emocijas ar nuotaika galima išreikšti jaustukais, šauktuku, klaustuku ar daugtaškiu. Pvz. šauktukas dedamas po šaukiamai pasakomų ir ryškią emocinę reikšmę turinčių sakinių ar žodžių. Be abejo, pats tekstas gali reikšti emocijas, tačiau retas moka raštu perduoti emocijas. Be to, internetinis bendravimas (o taip pat ir bendravimas mobiliu telefonu) pagrįstas trumpom frazėmis ir net sutrumpinimais. Mano manymu, laiku panaudota šypsenėlė vienareikšmiškai parodys autoriaus nuotaiką ir apsaugos pvz. nuo potencialaus barnio. Tačiau negalima pamiršti, kad joks šypsenėles naudojimas nepakeis proto aštrumo ir gebėjimo perduoti prasmę.
Aišku, kiekvieną idėją galima privesti prie absurdo ribos. Geras pavyzdys – per dažnas šypsenėlių naudojimas (turiu ir aš šią nuodemę). Jei šypsenėlė laikoma rašytine tikros šypsenos alternatyva, tada po 20 min. pokalbio, kurį būtų galima užrašyti maždaug „Labas :) Kaip sekasi? :)) Kas geresnio? :)“, pašnekovui skaudėtų visi veido raumenys. Nepamirškite – kas per daug, tas nesveika.
O dar labiau mane erzina kai šypsenėlės naudojamos rašytiniame (supraskite literatūriniame) tekste. Bendravimas internetu ar SMS žinutėmis nors ir yra rašytinis, tačiau jis atitinka bendravimo realybėje formatą (pagal naudojama leksiką, kalbos struktūrą ir t. t.), t.y. dažniausiai mes bendraujame internete taip pat kaip ir realybėje. Tačiau literatūrinė rašytinė kalba tuo ir yra žavi, kad nenaudojamos „pigios“ kalbos priemonės. Prisiminkite amerikietiškas komedijas, kai po juokingos frazė už kadro pasigirstas juokas. Panašiai reaguoju į šypsenėles rašytiniame tekste, todėl nesutinku su A. Lebedevu, kuris mano, kad šypsenėles galima ir būtina naudoti.
Tačiau grįžtam prie internetinio bendravimo. Šypsenėlių rašybos taisyklių nėra ir tikriausiai dar ilgai nebus, todėl kiekvienas deda šypsenėles kaip jam patogu. Aš prisilaikau nuomonės, kad šypsenėles geriausia naudoti vietoje skyrybos ženklų, tačiau prieš jas paliekant tarpą :) Jei sakinis baigiasi klaustuku ar šauktuku, tada šypsenėlę dedu po ženklo išlaikant tarpą. O kaip rašote jūs? :)
- Pavadinimai su įmonės bendrinį vardą reiškiančiais žodžiais yra tiesioginės reikšmės, ne simboliniai, ir rašomi be kabučių, pvz., UAB Šiuolaikinio meno centras (ne UAB „Šiuolaikinio meno centras“). Kitais atvėjais būtina naudoti kabutes.
- Jeigu įmonės pavadinimas, sudarytas tik iš didžiųjų raidžių, tai jis rašomas su kabutėmis, be tarpų ir skyrybos ženklų. Tačiau, jei pavadinimas yra neoficialus, tai kabučių nereikia, plg.: Sveikatos apsaugos ministerija.
- Autobusų parkų, komunalinių ūkių ir pan. pavadinimų rašyba kartais ne visai aiški, nes žodžiai keliareikšmiai. Vis dėlto pamažu nusistovi jų rašymas be kabučių, t. y. jie suvokiami kaip gimininiai žodžiai, reiškiantys įmonės rūšį, plg.: VĮ Valstybės turto fondas (ne VĮ „Valstybės turto fondas“).
Kada paskutinį kartą buvote teatre? O kino teatre? Tikriausiai, beveik visi dažniau lankosi kino teatre nei teatre. Dėl šios priežasties dažnai teatro etiketas yra pamirštamas, teatre elgiamasi lyg kino teatre.
Prieš einant į teatrą, rekomenduojama susipažinti su pjese, sužinoti apie autorių. Tokiu būdu galėsite susiformuoti savo pjesės įsivaizdavimą ir palyginti jį su režisieriaus.
Jei nepavyko nupirkti bilietų arčiau scenos, su savimi rekomenduojama pasiimti teatro žiūronus. Nedera spoksoti į žmones per žiūronus, skolintis žiūronus iš kaimynu ar pasakoti pjesės siužeto dar neprasidėjus spektakliui. Svarbiausia, atsiminti, kad spektaklio, pjesės metu nedera klausti aplinkinių apie įvykius scenoje. Bendrai, bet koks triukšmas yra nepriimtinas (išimtis - ovacijos operos teatre). Todėl, jeigu prieš ėjimą į teatrą jaučiate negalavimą, geriausia pasilikti namuose ir netrukdyti kitiems. Mobilius telefonus taip pat galima palikti namuose arba nepamirškite juos išjungti dar prieš įeinant į teatrą. Read more
Kadangi mane domina lietuvių kalbos kultūra, todėl aplinkiniai mėgsta priminti vieną ar kitą taisyklę. Dažniausios mano klaidos yra dalyvio „sekantis (sekanti)“ vartojimo klaidos, todėl užsukau į VLKK svetainę ir paskaičiau kaip teisingai šis dalyvis vartojamas.
Dalyvis sekantis, sekanti nevartotinas reikšmėmis: 1. „šis, ši, šitoks, šitokia, toks, tokia“ (prieš išvardijimą), pvz.: Vilniuje šiuo metu veikia sekančios (taisoma: šios, tokios) parodos: [...]; 2. „štai kas; štai kodėl“ (prieš aiškinimą), pvz.: Atsakydamas į jūsų raštą pranešu sekantį (taisoma štai ką): [...].
Dalyvis sekantis, sekanti taip pat nevartotinas reikšmėmis „kitas, tolesnis, ateinantis, artimiausias“, pvz.: Statybas numatoma pradėti sekančiais metais (taisoma kitais, ateinančiais metais). Krepšininkai jau pateko į sekantį lygos etapą (taisoma į kitą, tolesnį lygos etapą). Apie sekantį (taisoma kitą, artimiausią) renginį išsamiai bus papasakota internete.
Skaityti tekstą, parašytą šveplai - tai kaip skaityti užrašytą šūdu ant sienos: lyg ir suprantama viskas, ir vis tiek nemalonu.
Nežinau, kas šios citatos autorius, bet man jį patinka. Jį atskleidžia mano vidinį jausmą, kai skaitau pvz. delfi.lt ar alfa.lt komentarus. Be abejo, didelė pagarba delfi.lt už tai, kad jie prašo saugoti kalbą ir rašyti komentarus lietuviškomis raidėmis, bet tai neveikia. Todėl siūlau filtruoti ir nepraleisti šveplai ar iškreiptai parašytus komentarus. Aišku, problema yra filtravimas. Bet, šioje vietoje, manau, programuotojai pasakytų, kad nėra nieko neįmanoma. Pradžiai, pvz. galima būtų filtruoti pagal paprasčiausius šveplai parašytus žodžius: ka (ką), as (aš), stai (štai), kodel (kodėl) ir t. t. Tai pat, reikėtų filtruoti pagal nelietuviškas raidės - w ir x.
Papildomai galima būtų pabraukinėti neteisingai parašytus žodžius (panašiai kaip kalbos tikrinimas teksto redaktoriuose) ir rašyti patarimus iš kalbos kultūros.
Idėja lieka idėja. Netikiu, kad kada nors pamatysime ją įgyvendintą ir kad kažkas išdrįs komentaruose blokuoti komentarus ar mokyti vartotojus, kurie parašė šveplai.
Nesu geras etiketo žinovas, tačiau, mano manymu, bent paprasčiausius dalykus būtina žinoti, todėl kartais nuo karto savo dienoraštyje su minkštomis sienomis rašysiu apie etiketą. Tai bus naudinga ir man, ir tiems kas skaito. Taigi pirmas įrašas apie saulės akinius. Kodėl? Visgi vasara... O vienas iš svarbiausių vasaros aksesuarų - akiniai nuo saulės. 3 taisyklės...
Read more
Šiuolaikiniame pasaulyje gan dažnai tenka naudoti žodžių junginius, kurių pirmasis žodis yra elektroninis, -ė: elektroninė komercija, elektroninis verslas, elektroninis bankas ir t.t. Dažnai klystama rašant „e-bankas“, „e-komercija“, „e-verslas“ (panašu į angl. „e-commerce“, „e-business“), tačiau būdvardžio elektroninis, -ė taip trumpinti negalima. Žodžių junginiai, kurių trumpinamas tik pirmas žodis, reikalauja taško, todėl brūkšnelis nerašomas. Taigi ne e-verslas, o e. verslas, ne e-parašas, o e. parašas, ne e-bankas, o e. bankas.
Junginį elektroninis paštas siūloma trumpinti el. paštas arba el. p., tačiau derinant prie sistemos galimi ir tokie sutrumpinimai: e. paštas arba e. p.
Šaltinis: www.vlkk.lt
Su kompiuterio atėjimu į mūsų kasdienybę (o gal tai pasireiškė dar anksčiau – atsiradus spausdinimo mašinėlėms) vis rečiau galima pamatyti teisingai surinktą tekstą. Šiame įraše aptarsiu kabučių rašymą. Tikiuosi tai bus naudinga.
Skirtingose kalbose vartojamos skirtingos kabutės. Lietuviškos kabutės yra savitos ir skiriasi nuo vartojamų kitose kalbose (anglų kalboje vartojamos tokios kabutės – “ABC”, rusų – «ABC», kitos kalbos – „ABC”). Lietuvių kalboje vartojamos atidaromosios ( „ ) ir uždaromosios ( “ ) kabutės. Atidarančios kabutės — du kableliai žemai, o uždarančios — du apversti kableliai aukštai. Aš išsimeniau sekančiu būdu: apačioje – devynetukai, viršuje – šešetukai.
Verta žinoti: HTML kalboje atidaromosios kabutės - „, o uždaromosios - “
Verta žinoti: Kodai pagal „Windows’us“ (renkami laikant nuspaustą klavišą Alt): atidaromųjų — 0132, o uždaromųjų — 0147
Plačiau: http://www.vlkk.lt/lit/9983
Be reikalo bijomasi pasirašyti „su pagarba“. Prielinksnio su junginiai gali reikšti veikimo būdą. Pasakymai „su pagarba“ ir „pagarbiai“ yra lygiaverčiai normos variantai. Taigi jokios klaidos nėra pasirašyti „su pagarba“. Oficialiuosiuose stiliuose šis pasirašymo būdas yra netgi teiktinesnis (žr. Kalbos komisijos kronika // Lietuvos rytas, 1997 m. kovo 28 d.; Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 2. Prielinksnių ir polinksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 95).
Taip pat nereikia pamiršti, kad po „Pagarbiai“ ar „su pagarba“ kablelio jokiu būdu nereikia, tai angliškos skyrybos įtaka. Lietuviškame tekste po žodžių „su pagarba“, „pagarbiai“ nededama jokio skyrybos ženklo. Pateisinamas čia galėtų būti tik brūkšnys, rašomas dėl didesnės ekspresijos.