Igor Gubaidulin

Lapkričio mėnesį 44 pasaulio šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, įvyko daugiau nei 150 World Usability Day renginių, kurių metu buvo pristatyta daug įdomios medžiagos. Šią savaitę peržiūrinėjau Maskvoje vykusio WUD renginio įrašus. Renginys pasirodė ganėtinai įdomus, buvo maždaug 15 pranešimų ir dar keletas praktinių užsiėmimų. Man labiausiai patiko Mail.ru atstovės Ksenijos Sterninos (rus. Ксения Стернина) pranešimas apie co-discovery - kaip vartotojo patyrimo testavimo metodą. Tiesą pasakius, iki šiol apie šį metodą ir jo pritaikymą vartotojo patyrimo testavime girdėjau labai mažai. Įsivaizdavau jį kaip mokymosi metodą, kai besimokantieji suskirstomi į poras arba mažas grupeles ir, atlikdami tam tikras užduotis, mokosi vienas iš kito.Manau, kad neverta versti visą Ksenijos pranešimą į lietuvių kalbą, pabandysiu geriau apibendrinti gautas ir turėtas žinias apie co-discovery metodą.

Taigi, co-discovery (liet. bendro atradimo), kartais dar vadinamo constructive interaction (liet. konstruktyvi sąveika), metodo esmė. Moderatoriaus pasiūlytą užduotį prie kompiuterio vienu metu atlieka du vartotojai: vienas naudojasi tik pele, kitas – tik klaviatūra. Užduoties vykdymo metu vartotojai natūraliai bendrauja, dalinasi pastebėjimais ir bando padėti vienas kitam siekdami bendro užduoties tikslo. Tiesa, vartotojai prieš testavimą turi būti perspėti, kad, bandant padėti ar paaiškinti, negalima rodyti pirštu į ekrane esantį objektą.

Privalumai

Trūkumai

Moderatorius beveik neįtakoja testavimo proceso, todėl susidaro natūralesnė atmosfera ir klausimais nepertraukiamas vartotojų darbas. Testuojami iškart du vartotojai, todėl probleminės vietos išaiškinamos greičiau. Natūralus bendravimas tarp vartotojų, nes vartotojas turi paaiškinti kitam ką daryti, o ne dirbtinai reikšti mintis kaip pvz. taikant think aloud (liet. mąstymo garsiai) metodą. Tad iškart matomi vartotojo sąsajos suvokimo, lūkesčių bei naudojimosi strategijų skirtumai tarp skirtingų vartotojų. Gaunama informacija iškart iš dviejų vartotojų. Tikėtina, kad vienas iš dviejų žmonių šio tyrimo metu tampa lyderiu – daugiau kalba, reiškia savo nuomonę, vadovauja kito vartotojo veiksmams (anot Ksenijos, dažniausiai, tai būna arba vyras, arba tas/ta, kas turi pelę), todėl bendrai moderatorius gauna daugiau informacijos iš abiejų vartotojų, negu iš vieno (ypač jei vartotojas labai kuklus ir santūrus).

Sunku apskaičiuoti kiekybinius usability rodiklius (klaidų skaičių, užduoties įvykdymo laiką). Sukuriamas nestandartinis naudojimosi scenarijus, nes dažniausiai žmogus prie kompiuterio dirba vienas. Vartotojui sunkiau pasinerti į atliekamos užduoties vykdymą, nes reikia dar bendrauti ir su testavimo kolega. Vartotojui sunkiau išreikšti savo individualią nuomonę. Turbūt suprasite mane, jei kada nors teko rinktis kartu su grupe kitų žmonių į kokį filmą nueiti. Jei lyderiu tapęs vartotojas iš tikro yra gan aktyvus, tylesnio vartotojo mintys gali likti neišsakytos arba užgožtos. Testavimas užtrunka ilgiau nei su vienu vartotoju.

Sakoma, kad dvi galvos yra geriau nei viena, tačiau šiame metode tai gali ir trukdyti, nes dviejų vartotojų patirtis yra „sujungiama“ į vieną. Jei vienas iš vartotojų stipriai dominuoja, gali būti neišsakomos kai kurios mintys ir neišsiaiškintos kai kurios problemos. Todėl co-discovery metodas neturėtų būti taikomas kaip vienintelis vartotojų tyrimo metodas – įprastas usability testavimas vis dėlto atrodo patikimesnis jei dar tik pradedate savo usability praktiką. Tačiau jei ieškote metodinių naujovių kuriomis galėtumėte papildyti savo vartotojų patirties tyrimų arsenalą, arba jei pastebite, kad jūsų vartotojams sunku savarankiškai reikšti mintis atliekant think aloud testo užduotis, šis metodas gali būti kaip tik jums.

Kam įdomu, šiek tiek užklasinių skaitinių:

• Co-discovery как метод UX-исследований
• J.Nielsen «Usability Engineering» p.198, Academic Press, 1993.
• Dumas and Redish, A Practical Guide to Usability Testing, Ablex Publishing. p. 31, «Co-discovery».
• Rubin, J. Handbook of Usability Testing. John Wiley & Sons. p. 240, «Testing two participants at a time.»
• Co-discovery Learning
• AMBUSH USABILITY (part 3) – Co-Discovery Method