Igor Gubaidulin

Tvarkydamas savo dokumentus, radau šį, prieš 3 metus rašytą darbą. Kadangi leido darbo atsiskaitymo formatas, informacija pagrinde buvo kopijuota iš skirtingų šaltinių, tačiau dabar neprisiminsiu kokius šaltinius naudojau. Jei žinote kas autorius ar esate autorius, prašome kreiptis, būtinai nurodysiu autorystę ar pašalinsiu informaciją.

Užsiminus apie elektroninę komerciją, daugelis ima galvoti apie internetą, bet e. komerciją neapsiriboja vien jo. Jį apima visas ir bet kokias komercines veiklas, atliekamas elektroninių priemonių pagalba – telefono, fakso ir pan. Nėra unifikuoto ir visuotinai pripažinto e. komercijos apibrėžimo. Įvairių šaltinių pateikiami elektroninės komercijos apibrėžimai labai skiriasi. Vieni į sąvoką įtraukia visas finansinės ir komercines transakcijas, kurios yra atliekamos elektroniniu būdų, antri – elektroninę komerciją apriboja mažmenine prekyba vartotojams, kurių atžvilgiu sandoris ir mokėjimas vyksta atviruosiuose tinkluose, pvz. internete, treti – elektroninę komerciją linkę sutapatinti su elektroniniu verslu.

Elektroninė komercija ir verslas

Elektroninis verslas – tai verslas, kuris siekdamas naudos sau ir vartotojams, naudodamasi informacine valdymo ir kita verslo infrastruktūra, kuria, platina ar sudaro sąlygas naudoti produktus ir paslaugas, pirmiausiai tam pasitelkiant elektronines ryšio ir kitas priemones.
Kaip jau buvo minėta, daugeliu atveju elektroninė komercija sutapatina su elektroniniu verslu ir naudojamos šios sąvokos kaip sinonimai. Tai iš dalies galima aiškinti pačios elektroninės komercijos esme, jos taikymo sričių įvairove ir turinio sudėtimi. Priklausomai nuo to, kaip plačiai suvokiama veikla, vykdoma elektroniniu būdu, ir nuo to, kokios srities atstovas bando susieti „verslo“ ir „komercijos“ sąvokas, priklausys „elektroninio verslo“ ir „elektroninės komercijos“ tapatumų suvokimas.
Galima sutikti su požiūriu, kad komercija (taip pat ir elektroninė komercija) plačiąja prasme priartėja prie verslo, jei ji suvokiama kaip savarankiškas verslo objektas, turintis visą verslui būdingas valdymo struktūrą ir priemones. Tačiau, jei įmonė specializuojasi tarpininkaujant ar pardavinėjant prekes, tai bus prekybos įmonė, kitais atvejais, komercija bus vertės kūrimo dalis: apsirūpinant prekėmis ir žaliavomis, gaunant paslaugas bei parduodant savo produkciją ir teikiant paslaugas. Jei turima omenyje elektroninę komerciją, tai komercija vyks pasitelkiant elektronines pardavimo, pardavimo rėmimo, klientų ryšių valdymo, atsiskaitymo ir kitas priemones.
E. komercija – pasaulinis reiškinys. Jos infrastruktūra kuriama atsižvelgiant į konkurenciją ir jos palaikymą, privačias investicijas, valstybines ir tarptautines skatinimo programas, atvirą ir pigų priėjimą prie interneto.
Komercija internetu pradėta plėtoti palyginti neseniai, tačiau jau daug žmonių kasdien renkasi kelionių, draudimo, informacinėms ir kitoms paslaugoms ir pirkdami knygas, drabužius, kompiuterinę, programinę įrangą bei kitas prekes, nes tai ir patogus, ir gana greitas pirkimo būdas.

Elektroninės komercijos apibrėžimai

Kalbant apie elektroninę komerciją, ją analizuojant, mažai skiriama dėmesio jos sąvokos tiksliam suformulavimui. Todėl tikslinga pateikti bent kelis elektroninės komercijos apibrėžimus. Nepaisant to, kad įvairių autorių elektronines komercijos apibrėžimai yra skirtingi, tikslinga juos tarpusavyje palyginti ir praplėsti elektroninės komercijos suvokimo ribas.

Dažniausiai e. komercija suprantama kaip komercinės veiklos vykdymas pasitelkiant elektronines priemones. Toks apibrėžimas neatskleidžia e. komercijos esmės. Europos sąjungos (ES) teisiniuose dokumentuose susijusiuose su e. komercija randami tokie apibrėžimai kaip :

Elektroninė komercija – tai komercinės veiklos vykdymas pasitelkiant elektronines priemones. Tai pagrįsta elektroniniu informacijos (teksto, vaizdo, garso) apdorojimu ir persiuntimu. E. komercija apima daug veiklų – elektroninę prekybą prekėmis ir paslaugomis, skaitmeninės informacijos pristatymas elektroninio ryšio priemonėmis, elektroninė prekyba akcijomis, elektroniniai aukcionai, tiesioginis marketingas nukreiptas į vartotojus, garantinės konsultacijos elektroninių priemonių pagalba ir kt.

E. komercija apima komercinius sandorius telekomunikacijų tinklais, pasinaudojant elektroninėmis priemonėmis. Išskiriama netiesioginė e. komercija, kai užsakomos materialios prekės ir tiesioginė e. komercija, kai nematerialios prekės užsakomos ir pristatomos tiesiogiai telekomunikacijų tinklais, naudojantis tomis pačiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Elektroninė komercija apibūdinama kaip prekybinių santykių forma. Elektroninės komercijos objektas – visų ūkinių komercinių, finansinių ir atsiskaitymo santykių, sandorių sudarymų, vykdymų ir kontrolės visuma, palaikoma moderniomis ryšio priemonėmis. Elektroninė komercija pakeitė prekybos sampratą:

• elektroninė komercija gerina įmonių organizacinę ir vadybos kokybę;
• lengvina transakcijų sudarymą, mažina jų vykdymo išlaidas;
• plečia rinką, didina pasirinkimo galimybę;
• teikia išsamią informaciją vartotojui, gerina paslaugų teikimą ir kt.

Kiti autoriai e. komerciją dažnai aiškina siaurąja prasme ir yra tapatinama su internetine komercija, pavyzdžiui apibrėžimas, pateikiamas Patricia Burcley:

Elektroninė komercija (i.e., verslo operacijos, kurios sandorių sudarymą perkelia į internetą ar kokį kitą globalų atvirą tinklą). Elektroninė komercija – sandorio sudarymo ir vykdymo priemonė, kurie iki 1995 m. būtų adekvati tokioms komercijos formoms, kaip verslas telefonu, faksu, EDI ar face-to-face ryšiai.

Akivaizdu, kad šis apibrėžimas – tik internetinės komercijos apibrėžimas.
Platu elektroninės komercijos apibrėžimą pateiktas Olandijos vyriausybės e. komercijos veiksmų plane „Actieplan Electronic Commerce“:

Elektroninė komercija - visos ir bet kokias verslo transakcijos, kurios vykdomos elektroniniu būdu turint tikslą padidinti rinkos funkcionavimo efektyvumą.

Žymus austrų teoretikas Roger Clarke pateikia paprastą apibrėžimą:

Verslo, prekybos prekėmis ir paslaugomis vykdymas, pasitelkiant telekomunikacijas ir telekomunikacijomis pagrįstas priemones, instrumentus.

JAV ITFA elektroninę komercija apibrėžia kaip bet kokią transakciją, atliktą internete arba priėjimo prie interneto pagalba, apimančią pirkimą-pardavimą, nuomą, licenciją, pasiūlymą, turto prekių/paslaugų ar informacijos atlygintiną ar neatlygintiną pristatymą ir taipogi suteikimą priėjimo prie interneto.
Kalakota ir Winston (1997) elektroninę komerciją apibrėžė kaip reiškinį, turintį daugybę aspektų – komunikacijos, verslas, paslaugos ir t. t. E. komercija gali būti apibrėžta kaip bet kokie veiksmai, atlikti ūkio subjektų, kurie reikalauja, kad finansinės transakcijos būtų atliktos globaliuose tinkluose, kaip internetas.

Rusų mokslininkas I. Balabanov pateikė tokį apibrėžimą:

Elektroninė komercija - tai naujos formos prekyba prekėmis ir paslaugomis, vykdoma internetu, bendraujant su pirkėju ar klientu ir pardavėju ar paslaugų teikėju kompiuteriais.

Panašus EK apibrėžimas yra pateikimas Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme:

Elektroninė komercija - informacinės visuomenės paslaugų teikimas ir kita su informacinės visuomenės paslaugų teikimu susijusi veikla.

Kitas rusų mokslininkas I. Evod pateikė plačiausią sudėtinį elektroninės komercijos apibrėžimą:

• ryšys (angl. communication) – prekių, paslaugų, informacijos ir mokėjimų per interneto tinklą galimybė;
• sąveika (angl. interface) – tai komercinių įmonių ir vartotojų, o taip pat komercinių įmonių ir vartotojų skirtingų formų sąveika;
• verslo  procesas (angl. business process) – tai veikla, susijusi su komercija, elektroninių įrenginių ir tinklų palaikymu. Procesų (gamybos, logistikos, pardavimų, ry ių su vartotojais) reguliavimas ir valdymas, naudojant tuos pačius įmonių ir vartotojų  procesų palaikymo ir reguliavimo tinklus;
• kaip tiesioginis darbo režimas (angl. online) – tai elektroninė aplinka, leidžianti įsigyti ir parduoti prekes bei paslaugas;
• būdas surasti dominančią informaciją apie prekes ir paslaugas, jų savybes, klientų ir specialistų atsiliepimus, naujoves;
• struktūra (angl. structure) – tai pačių įvairiausių informacijos nešiotojų naudojimas: duomenų, teksto, tinklalapių, interneto-telefonijos bei interneto namų vaizdo;
• kaip globalinio tinklo siūloma rinka (angl. market).

Elektroninė komercija ir elektroninė prekyba

Elektroninė komercija sutampa arba yra daug platesnė už elektroninę prekybą ir apima:

• elektroninę parduotuvę: parduotuvės „vitriną“, elektroninius kioskus, knygynus,  prekių pardavimo posistemę, taip pat užsakymų organizavimą, elektroninį tarpininkavimą ir prekių pristatymą, elektroninius sandorius, apmokėjimo posistemę, statistikos modulį ir kt.;
• elektronines paslaugas: konsultavimą, draudimo, finansinių, finansinės nuomos, informacinių, turizmo ir kitų paslaugų teikimą ir platinimą, operacijas su nekilnojamuoju turtu;
• konferencijas ir forumus;
• elektroninius skelbimus ir reklamines antraštes (užsklandas);
• elektroninę leidybą ir elektronines žiniasklaidos priemones;
• elektronines parodas, muziejus ir kitus vizualius ir garsinius renginius;
• elektroninį paštą;
• internetinę telefoniją;
• elektroninę biržą;
• elektroninį aukcioną;
• elektroninę bankininkystę ir atsiskaitymo sistemas: magnetines ar mikroprocesorines, optines korteles, skaitmeninius pinigus;
• įvairias kitas elektroninio bendravimo ir bendradarbiavimo, valdymo formas.

Elektroninė komercija pakeitė pačios prekybos sampratą:

• elektroninė komercija gerina įmonių organizacinę ir valdymo struktūrą;
• lengvina transakcijų sudarymą, mažina tiekėjams ir vartotojams jų vykdymo išlaidas;
• plečia vartotojų rinkas suteikiant jiems didesnę pasirinkimo galimybę;
• teikia išsamią informaciją vartotojams, gerina paslaugų kokybę, didina jų teikiamą naudą ir kita.

Internetas tiesiogiai veikia gyvenimą, žmones, daugelį verslo sričių. Paslaugų mastai per internetą nuolat ir sparčiai didėja, nes internetas vis labiau skverbiasi į seniai veikiančių ir naujų įmonių veiklą ir ateityje elektroninė komercija taps kasdienio gyvenimo dalimi.

Šaltiniai

• Buckley, P., Montes, S., Henry, D., Dalton, D., Gill, G., Dumagan, J., LaPorte, S., Cooke, S., Pastor, D.,and L. Price. 2000. Digital Economy 2000. Economics and Statistics Administration. Washington, D.C.:U.S. Department of Commerce. Available on the World Wide Web: www.ecommerce.gov
  Electronic Data Interchange
• http://www.anu.edu.au/people/Roger.Clarke/EC/ECDefns.html
• Балабанов И.Т., Электронная коммерция: Учебник для ВУЗов. СПб: Питер, 2001. - 336 с.
  Nr. X-614, 2006 m. gegužės 25 d.
• Эвод И., Электронная коммерция: Планирование, создание, эксплуатация Web-сайтов электронной коммерции, Изд-во: СПб: ДиаСофт, 2002 г.; ISBN: 5-93772-033-4