Igor Gubaidulin

Šiandien skaičiau Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV direktoriaus įsakymą „Dėl neįgaliųjų pritaikytų interneto tinklapių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (2004-03-31, Nr.T-40) ir pačias rekomendacijas. Be to, peržiūrėjau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės institucijų interneto svetainėms patvirtinimo“ (2003-04-18, Nr.480, Žin., 2003-04-24, Nr.38), nauja nutarimo redakcija paskelbta: Žin., 2006-10-28, Nr. 115-4376.

Beveik kiekvieną kartą, kai skaitau Lietuvoje priimtus įstatymus, metodikas ar kitus dokumentus, norisi rėkti ir keiktis. Ar rašantys supranta ką jie rašo?.. Šis kartas buvo kitoks. Neatsižvelgiant į tai, kad rekomendacijos yra gan pasenusios ir tikriausiai verstos pažodžiui iš anglų kalbos, man jos patiko. Pritariu siekiui sudaryti žmonėms su negalia lygias teises ir galimybes naudotis priemonėmis jų socialinei ir ekonominei integracijai, dalyvavimui visuomenės gyvenime, mažinti neįgaliųjų skaitmeninę atskirtį. Tuo tikslu net Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl bendrųjų reikalavimų valstybės institucijų interneto svetainėms patvirtinimo“ priėmė nuostatą, kad valstybės institucijų interneto svetainės turi atitikti interneto pritaikymo neįgaliesiems rekomendacijas. Bet Lietuva nebūtų Lietuva, jei viskas vyktų kaip parašyta. Lietuvoje interneto svetainė pritaikyta neįgaliesiems tai svetainė, kurioje užrašyta, kad jį pritaikyta neįgaliesiems. Protu nesuprantamas reiškinys, kaip gali rekomendacijas išleidusi institucija nepaisyti savo rekomendacijų. Seimo, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV, beveik visų apskričių svetainės yra nepritaikytos arba beveik nepritaikytos neįgaliesiems. Įdomu, ar nors vieną valstybinę svetainę, testavo kartu su neįgaliesiais. Tikriausiai, kad ne. Liūdna.