All Posts in Subjektyvūs pastebėjimai
Nežinau dėl kokios priežasties, bet šiandien man iškilo klausimas: Ar nebylieji ar kurtieji gali prisišaukti pagalbą 112 pagalbos telefonu? Pasirodo, į žinutes Lietuvoje specialiosios tarnybos nereaguoja. Įsigilinus į šią temą, sužinojau, kad ši problema iš tiesų yra labai opi. Prieš savaitę, Tarptautinę kurčiųjų dieną, šią negalę turintys Lietuvos gyventojai sostinėje surengė eitynes. Daugybė jose dalyvavusių žmonių siekė atkreipti dėmesį į kurčiųjų problemas. Jie norėtų galimybės pagalbos prašyti internetu. Nežinau, ar tai geras sumanymas bei ar jis išspręstų problemą. Man atrodo nelogiška, įjungti kompiuterį ir prašyti pagalbos internete, jei ištiko bedą. Juk laikas tokiom akimirkom skaičiuojamas sekundėmis. Geriausia, jei pagalbos centrai priimtų tekstines žinutes. Be to, reikėtų neįgaliųjų namuose įrengti SOS mygtuką (mygtukus). Toks būdas neišspręstų problemos iki galo, bet ženkliai padėtų gerinant situaciją. Pvz. kurčiųjų Lietuvoje – apie 9 tūkstančius. Tai nėra didelis skaičius, todėl valstybė net galėtų kompensuoti šių prietaisių įrengimą.
Taip pat, būtų gerai grąžinti gerąją Tarybų Sąjungos praktiką, kai kiekvienas miesto rajonas ar net namas turėjo priskirtą atsakingą policininką. Šis policininkas pažinojo beveik visus rajono gyventojus ir esant reikalui į jį buvo galima kreiptis pagalbos, nes visi žinojo jo telefono numerį. Kiek iš jūsų žino savo rajono atsakingojo policininko numerį? Turbūt ne daugiau 5 proc.
Apibendrinant, noriu parašyti, kad nepriklausomai nuo nieko (krizės, politinės situacijos ar kt.) negalime toleruoti besitęsiančių ir nesprendžiamų neįgaliųjų problemų.
Updated: Gavau laišką iš policijos.
Didesnėje Lietuvos teritorijos dalyje skambučius tel. 112 priima Bendrasis pagalbos centras. Policija šiuo metu tiek tel.112, tiek kitais trumpaisiais tel. nr. SMS žinučių priimti neturi galimybių. Kadangi artimiausiu metu visus pagalbos skambučius priims tik Bendrasis pagalbos centras, kiek žinoma, Bendrasis pagalbos centras dirba šia linkme. Informaciją apie tel. 112 galima surasti http://www.sos112.lt/.
Policija šiuo metu pagalbos prašymus galėtų priimti e. paštu. Policijos įstaigų budėtojų e. pašto adresus galima rasti http://www.policija.lt/index.php?id=3607
Prieš savaitę skelbiau kovą archyvams e. laiškuose, o šiandien – tekstiniams dokumentams, prisegtiems prie e. laiško. Pasikartosiu, galbūt aš – egoistas ir pernelyg susireikšminu, bet tikrai nesuprantu, kodėl reikia siųsti tekstinę informaciją atskirame faile? Suprantama, kai failas didesnės apimties arba jame yra grafiniai elementai, lentelės ar kt., bet kai pvz. gaunu laišką su tekstu: „Sveiki. Motyvacinį laišką, CV ir rekomendacijas prisegiau prie laiško. Pagarbiai Vardas Pavardenis“ ir prisegtais 3 failais (nuleiskime faktą, kad visi failai viename archyve), darosi pikta ir sutikite, kad tai tikra nesąmonė – bent motyvacinį laišką (juk jis laiškas!) ir rekomendacijas būtina iškart įrašyti į e. laišką. Kodėl? Dvi paprastos priežastis:
- Informacija iškart įrašyta laiške greičiau perskaitoma. Tokiu būdu taupomas jūsų laikas.
- Nereikalinga papildoma programinė įranga, todėl galima perskaityti net per mobilaus telefono pašto klientą.
Pabaigoje, norėčiau pabrėžti, kad mano įrašo nereikia suprasti kaip labai kategoriško – prisegti prie e. laiškų failai yra naudingi ir aš neskatinu jų atsakyti, bet prieš siunčiant tekstinį dokumentą siūlau visiems susimąstyti dėl jo būtinumo ir išreikšti „pagarbą“, taupant adresato laiką.
Beveik visada, kai gaunu archyvą prisegtą prie laiško, priimu tai kaip savotišką nepagarbą. Galbūt aš – egoistas, bet man toks būdas nepatogus, be to, yra gaišinamas mano laikas. Praėjo dial-up laikai, nebūtina skaičiuoti (atskira kalba apie mobilųjį internetą) išsiųstus/gautus kilobaitus. Pateisinu, tik kai archyvas naudojamas dideliems kiekiams failų sujungti į vieną failą, bet tikrai nesuprantu, kai atsiunčiamas vienas word dokumentas, įdėtas į archyvą. Kodėl aš toks kategoriškas? Viskas paprasta:
- E. pašto paslaugų tiekėjų (Gmail, Yahoo ir t.t.) svetainės bei šiuolaikinės e. pašto programos leidžia peržiūrėti daugelį failus (bet ne archyvus!), neparsiunčiant jos į kompiuterį ar nereikalaujant papildomos programinės įrangos. Laiko skirtumas tarp greitos dokumento peržiūros ir išarchyvuoto dokumento peržiūros yra ženklus. Be to, iš kitos pusės, įkeliant failą į archyvą, taip pat gaišinamas laikas.
- Dokumentai archyve reikalauja turėti 2 programas vietoje vienos, t.y. reikalinga ne tik dokumento peržiūrai skirtą programinę įrangą, bet ir archyvavimo programa.
- Vartotojai, kurie naudojasi mobiliais telefonais pašto peržiūrai, negali peržiūrėti dokumentų archyve. Pvz. iPhone vartotojai.
- Siųsdamas archyvą, siuntėjas labai retai pagalvoja ar gavėjas mokės atidaryti archyvą. Negalima pamiršti, kad yra nepatyrusių vartotojų, kurie gali turėti sunkumų atliekant veiksmus su archyvais.
Reziumuojant, noriu dar kartą parašyti – „Archyvams e. laiškuose - NE!“ bei įmesti puntuką į Omnitel, kurie siunčia suarchyvuotas sąskaitas, daržą.
Pasaulis keičiasi, o kartu keičiamės ir mes. E. bankininkystę dabar naudojasi (arba priversti naudotis) beveik visi. Ji kaip mobilus telefonas ar e. paštas tapo kasdienio naudojimo dalykas. Tačiau, ne veltui liaudies išmintis sako, kad kas per daug – tas nesveika. Būtent toks „nesveikas“ atvejis šiandien įvyko MRU bibliotekoje. Mane paprašė apmokėti delspinigius už laiku neatiduotas knygas. Tai normalu ir visiškai suprantama, tačiau, kai paklausiau kur reikėtų sumokėti, gavau netikėtą atsakymą: „Įmokos pervedamos į Mykolo Romerio universiteto sąskaitą, o mokėjimo kvitą būtina atnešti į bibliotekos abonementą“.
Kodėl tai „nesveika“?
- Nėra galimybės atsiskaityti grynais.
- Pervedimo per e. bankininkystę kaina (iš Swedbank sąskaitos į Swedbank sąskaita – 0,80 Lt) gali būti didesnė už delspinigių sumą. Mano atveju, buvo 2,50 Lt, tačiau net šiai sumai 0,80 yra 32 proc. Man negaila tų 80 ct, bet kodėl man nepaliekama teisė pačiam apsispręsti?
- Aš nesinešioju su savimi kodų lentelės. Aišku, galėčiau padaryti su M-parašu, bet ką daryti tiems kas nepasirašęs M-parašo sutarties?
- Bibliotekoje galima pasinaudoti kompiuteriu nemokamai, tačiau spausdinimas yra mokamas. Būtina įsigyti spausdinimo kortelę, kurios minimali kaina – 5 Lt
Blogiausia, kad viskas sprendžiama neatsižvelgiant į studentų patogumą.
Šiandien man pykta. Kodėl šiuolaikinių technologijų bei besirūpinančiame dėl ekologijos pasaulyje aš privalau į universitetą pateikti 2 baigiamojo magistro darbo popierinius egzempliorius (~130 lapų)?
2007 m. (neradau kitos statistikos) 21,4 tūkst. universitetų absolventų įgijo bakalauro, 9,4 tūkst. – magistro kvalifikacinį laipsnį ar profesinę kvalifikaciją ir 314 – daktaro mokslo ar meno licenciato laipsnį. Kiek iš jų rašė baigiamąjį darbą? Kiek buvo išnaudota popieriaus?
Nesuprantu, ar sunku universitetams susimesti ir padaryti bendrąją baigiamųjų darbų įkėlimo sistemą? Pvz. gal net per Lietuvos virtualaus universiteto programą. Apie šią programą kažkada dar parašysiu.
Nereikėtų gadinti popieriaus, būtų geresnė bei skaidresnė įkeltų darbų kontrolė, nebūtų leidžiami pinigai (pvz. savo darbo spausdinimui išleidau bemaž 100 Lt), galiausiai nereikėtų važiuoti į universitetą ir ieškoti darbo vadovo, kad jis pasirašytų.
Tokia sistema būtų galima sujungti su bendra plagiavimo sistemą bei su bibliotekų informacine sistema (pvz. MRU galioja tvarka, pagal kurią magistrantai, kurių baigiamieji darbai įvertinti „labai gerai“ ir „puikiai“, per 3 darbo dienas po gynimo, savo darbą turi pateikti į Lietuvos ETD dokumentų duomenų bazės talpyklą).
Esu vienas iš nedaugelio žmonių su malonumu skaitantis teisės aktų projektus. Mane domina kur link keliauja Lietuva, o būtent teisės aktai iš dalies nusako kryptį. Šiandien skaičiau LRV nutarimo „Dėl elektroninio verslo plėtros skatinimo 2010-2012 metų programos patvirtinimo“ projektą. E. verslo vadybos studentui tai turėtų būti įdomus dokumentas, tačiau, deja, skaičiau su nusivylimu. Kažkodėl susidarė toks įspūdis, kad milijonai vėl bus leidžiami vėjams. Kodėl? Kokia turėtų būti informacinė svetainė, kad ji kainuotų 1 milijoną litų?
Man, kaip paprastam piliečiui, normaliai nepaiškino siekiamos naudos, o ir programos uždaviniai - e. informacinių sistemų kūrimas, man atrodo abejotinas. Vienintelis programos tikslas - gauti pinigus iš ES.
Bet pradėkime nuo pat pradžių. Programoje teigiama, kad smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje liečiau savo veikloje pritaiko IRT, ir todėl reikia jį skatinti. Mano manymu, tai yra nesąmonė. Bendra situacija yra tokia, kad virš 90 proc. Lietuvos įmonių naudoja savo darbe kompiuterius ir internetą (programoje pateikti šiek tiek kitokie, bet labai nesiskyriantys duomenys), tačiau beveik visos inovatyvios įmonės (ar reikia turgaus bobutes irgi priversti naudotis IRT?) turi beveik 100 proc. rodyklius. Ar tuo maža? Mano manymu, valstybė turėtų sudaryti sąlygas vystytis verslui, t.y. šalinti teisinius, organizacinius ir administracinius barjerus, o naujųjų technologijų panaudojimas taps neatsiejamų plėtros bruožų. Tada ir atsirastų e. verslas.
Bendrai, man nepatinka terminas elektroninis verslas. Verslas yra verslas, nepriklausomai kokioje aplinkoje jis yra vykdomas. Mano manymu, nereikėtų sureikšminti žodžio elektroninis.
Esu Coca-Cola mėgėjas. Jei neturiu gerimo pasirinkimo laisvės, geriu tik Coca-Cola. Šiandien 5 subjektyvus pastebėjimai apie Coca-Cola:
- Coca-Cola iš stiklinių buteliukų yra skanesnė nei iš skardinės, o iš skardinės skanesnė nei iš plastikinių butelių;
- Kuo mažesnis Coca-Cola buteliukas, tuo skanesnis gerimas jame;
- Coca-Cola Zero yra skanesnė kai geriama atšaldyta;
- Coca-Cola skanesnė, kai geriama su citrina, o dar geriau su žaliąja citrina (laimu);
- Coca-Cola skanesnė už Pepsi Cola;