Pasaulyje kuriasi ir sparčiai savo veiklą plečia virtualieji universitetai, suteikiantys galimybę gauti elektroninio mokymo(si) paslaugas, mažinant gyvenamosios (darbo) vietos bei laiko ribojimų keliamas problemas. Šių universitetų veikla nesiriboja konkrečia šalimi – jau formuojasi pasaulinė e. mokymo(si) paslaugų rinka. (Rutkauskienė ir kt.). Tačiau ilgą laiką Lietuvoje tokio universiteto nebuvo, nes nebuvo sudarytos universiteto veiklai būtinos prielaidos: pakankamai pralaidūs kompiuterių tinklai, sukurta e. mokymo(si) infrastruktūra, kompiuterinį raštingumą įgiję gyventojai, sukaupta virtuali mokslo ir studijų literatūra, yra virtualaus administravimo priemonės. Bet situacija keičiasi, „Lietuvos virtualus universitetas (2007–2012)“ programoje pažymima, kad Lietuva šiuos reikalavimus tenkina, arba padėtis sparčiai gerėja ir reikalavimai bus patenkinti jau artimiausiu metu.
Bet pradėkime nuo pradžios – Lietuvos virtualus universitetas yra kuriamas ir plėtojamas pagal LR Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą programą „Lietuvos virtualus universitetas (2007–2012)“ (toliau – Programa), kuri tęsia bei išplečia ankstesniojoje programoje „Informacinės technologijos mokslui ir studijoms (2001 – 2006)“ vykdytas veiklas bei į jų įgyvendinimą įtraukia naujas institucijas. Pagrindinis LVU programos tikslas – panaudojant jau turimus išteklius, plėsti Lietuvos mokslo ir studijų informacinę infrastruktūrą.
Programą įgyvendina mokslo ir studijų institucijos bei švietimo įstaigos, raštu pareiškusios Lietuvos virtualaus universiteto 2007–2012 metų programos tarybai pageidavimą dalyvauti vykdant Programą ar įgyvendinant atskirą jos uždavinį.
Programa sudaro 4 paprogrames, kurios yra gan skirtingai veikiančios:
- E. mokymosi procesų skatinimas virtualioje erdvėje (EMSaS), kuriuo pagrindinis tikslas – plėtoti ir palaikyti institucijų bendrus veiklos procesus virtualioje erdvėje, sudaryti prielaidas studijų kokybės gerinimui, Lietuvos akademinio sektoriaus tarptautinio konkurencingumo didinimui ir glaudesnei integracijai į Europos aukštojo mokslo erdvę.
- Lietuvos e. mokymosi infrastruktūros plėtra (LieDM), kuriuo pagrindinis tikslas –plėtoti ir koordinuoti informacijos ir komunikacijos technologijomis pagrįstą aukštojo mokslo studijų ir tęstinio mokymosi sistemą, skatinant informacinės visuomenės formavimąsi Lietuvoje.
- Lietuvos mokslo ir studijų integruotos informacinės erdvės plėtra (LABT), kuriuo pagrindinis tikslas – sukurti integruotą, informacinėmis technologijomis grįstą informacinę Lietuvos mokslo ir studijų erdvę, apimančią tradicines ir e. bibliotekas, e. leidybą, informacijos paiešką ir pateikimą vartotojams, teikiančią virtualias paslaugas Lietuvos mokslo ir studijų, švietimo institucijų darbuotojams, studentams, mokiniams, gyventojams ir kitiems e. sistemos vartotojams.
- Lietuvos mokslo ir studijų planavimo, valdymo ir savitarnos infrastruktūros plėtra (LieMSIS), kuriuo pagrindinis tikslas – teikti institucijoms, jų atstovams (administratoriams, dėstytojams, studentams) paslaugas planuojant ir valdant finansų, žmogiškuosius, studijų, mokslinių tyrimų ir tęstinio bei profesinio mokymosi išteklius, sukurti tam būtinas savitarnos priemones.
Paprogramės (uždaviniai) buvo sujungtos į vieną programą, tikriausiai, nes Lietuvoje sunku gauti finansavimą, jei nepasiūlai ką nors globalaus ir visa apimančio.
LVU programos valdymo organai: LVU taryba ir kiekvieno uždavinio tarybos. LVU Tarybos personalinę sudėtį, Tarybos pirmininką, Tarybos pirmininko pavaduotoją ir Programos koordinatorių (Tarybos narį) tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Uždavinių tarybų personalinę sudėtį, tarybų pirmininkus ir Programos uždavinio koordinatorius (tarybos narius) taip pat tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
Būtina pabrėžti, jog Lietuvos virtualus universitetas neregistruotas juridinių asmenų registre bei neįsteigtas kaip atskiras juridinis asmuo. Už skambaus pavadinimo Lietuvos virtualus universitetas slepiasi tik programa, apimanti nuotolinių priemonių rinkinį, bet ne „tradicinis universitetas virtualioje erdvėje“. Negaliu nepaminėti, kad praktiniai sprendimai LVU rėmuose atitinka keliamus tikslus, tačiau antraštės ganėtinai populistinės. Bendrai, programos pavadinimas yra klaidinantis. Atsižvelgiant į programos turinį, ji turėtų vadintis – virtuali tarpuniversitetinė terpė arba virtualios paslaugos aukštoms mokykloms. Mano manymu, šios Programos rėmuose iš tiesų nekuriama nieko naujo, nes tai ta pati ITMiS programa kitu pavadinimu.
Programos pradžioje buvo norima kurti LVU kaip atskirą juridinį subjektą, tačiau dėl teisinės bazės nebuvimo bei struktūrinių fondų lėšų panaudojimo ypatumų, tokios minties buvo atsisakyta. Taip pat, atskiro juridinio asmens nebuvo kuriama dėl potencialios konkurencijos iš naujo universiteto baimės.
Ateityje taip pat nėra planuojama įkurti atskiro subjekto dėl tarybos sudarymo problemos (beveik neįmanoma sudaryti valdymo organą, kuris atstovautų visiems dalyviams), turto nebuvimo bei jau minėtos konkurencijos sudarymo. Pasibaigus programai Lietuvos virtualaus universiteto gyvavimas neturėtų baigtis. LVU gyvens toliau, tačiau iki šiol išlieka atviras klausimas – koks bus veiklos intensyvumas. Intensyvumas priklauso nuo 4 pagrindinių faktorių:
- dalyvių suinteresuotumo ir motyvacijos;
- finansavimo;
- vadybos strategijos;
- konkurencijos;
Reziumuojant, Lietuvos virtualus universiteto programos idėją vertinu visgi labiau teigiamai nei neigiamai, tačiau būtina spręsti problemas ir pašalinti daug barjerų.