Blog Archives

Latest Posts

Monthly

Categories

All Posts in Me, Myself And I

2011-05-17 - 6 comments

iTunes ir žymos

Everyone who's competing with Apple in hardware or software should be using "No need for iTunes" as their lead competitive advantage.

Aš, kaip turbūt ir daugelis Apple kompiuterius naudojančių žmonių, beveik kasdien susiduriu su iTunes. Jos pagalba siunčiuosi ir klausaus muziką ar podcast, žiūriu lekcijas iš iTunes U, atsisiunčiu iPhone programų atnaujinimus ir t.t. ir panašiai. Kas kartą kai tenka naudotis šią programą jaučiu visą jausmų spektrą: pyktį dėl apkrautos vartotojo sąsajos, savotišką pagarbą, nes būtent iTunes pagalba išmokau patogiai sutvarkyti muzikos biblioteką, meilę dėl fantastiškų lekcijų ir podcast ir t.t. Iš esmės, jei kas leistų, jau senai sunaikinčiau iTunes tokiame pavidale kaip yra dabar ir išskirčiau svarbiausias funkcijas į keletą smulkesnių programų, bet, deja, tenka naudotis būtent tuo kas yra. Bet kuriuo atveju, šiek tiek nuklydau į laukus, šis įrašas ne apie tai.

Dabartiniame iTunes variante man labai trūksta paprasto dalyko - žymų. Vietoje, mano manymu, nereikalingo Grouping lauko, įdėčiau Žymų lauką (Grouping pavadinimas galėtų net išlikti), kuris leistų sudaryti tokį dalyką kaip Žymų debesis. Pvz., kaip Stereomood. Ką manote?

Featured Image

2011-02-26 - 1 comment.

Septintasis TED įsakymas

Viena iš priežasčių, kodėl TED pristatymai yra geri (ne visi, bet vidutinis lygis yra labai aukštas) – 10 TED įsakymų arba patarimai pranešėjams. Aišku, ne visi prisilaiko šių įstatymų (patarimų), tačiau net jei pranešėjas prisilaiko bent pusės iš jų, gaunasi gero lygio pristatymas. Aš pilnai suprantu skirtumą tarp TED konferencijų pristatymų ir kitų prezentacijų, tačiau manau, kad visi šie patarimai yra pritaikomi visada arba beveik visada.
Nemėgstu dalyvauti seminaruose, konferencijose ir panašiuose renginiuose Lietuvoje, ne čia dažna nuodėmė – septintojo įsakymo (šeštojo patarimo) pažeidimas.

Nepardavinėk nuo scenos nei savo įmonės, nei savo produkto, nei savo raštų, nei savo beviltiško finansavimo poreikio, nes nusidėjėliai prasmeks tamsoje.

Viskas paprasta jokių pardavimų nuo scenos, jei apie tai nebuvo iš anksčiau paprašyta. Mūsų Lietuvėleje bandoma ką nors pardavinėti net per mokamas konferencijas.
Žmonės mėgsta pirkti, tačiau nenori, kad jiems kas nors ką nors bandytų įpiršti. Mano manymu, pagrindinė pardavėjo užduotis – kontakto užmezgimas, kliento edukacija, apsisprendimo palengvinimas, sąlygų patogiam apsipirkimui (ar sandoriui) sudarymas.

P.S. Kas iš lietuvaičių gerai pristatinėja? Kieno seminarą ar pristatymą verta aplankyti?

2011-02-08 - 4 comments

Dropbox nestandartinis naudojimas

Dropbox – failų talpykla internete su sinchronizacija. Talpykla yra skirta atsarginių kopijų išsaugojimui ir failų dalinimuisi su draugais (apie standartinį naudojimą rašė radiocool.lt), tačiau, šiek tiek pagalvojus, galima išnaudoti Dropbox galimybes žymiai plačiau.  Aš Dropbox išnaudoju šiems tikslams (galbūt kas nors jums prireiks):

  1. Einamieji darbiniai failai (dažniausiai Adobe Photoshop ir Axure)
  2. Skype istorijos išsaugojimas
  3. Automatinis .torrent failų atsisiuntimas – daugelis BitTorrent programų turi galimybę automatiškai paleisti siųstis .torrent failus, jei jie atsiranda nurodytoje direktorijoje. Aš pvz. darbo ar iš mobilaus įkeliu .torrent failą į Dropbox talpyklą, o namuose – jei kompiuteris įjungtas, Transmission paleidžia siųstis torrent failą automatiškai (Start BitTorrent downloads remotely with Dropbox)
  4. Tuo paties Opera Wand slaptažodžių failo (wand.dat) naudojimas prie visų mano kompiuterių.
  5. Nuosavas versijų kontrolės serveris
  6. Skaitau knygas iPhone telefone
  7. iTunes bibliotekos sinchronizacija tarp visų mano kompiuterių  (How To Sync Your iTunes With Dropbox in 3 Steps) – man nemokamas paskyros šiam tikslui neužtenka, todėl nusipirkęs 50 GB
  8. Kartais naudoju Dropbox kaip CDN serverį bei duomenų bazių atsarginėms kopijoms.
  9. Kartais naudoju HTML (eksportuotų iš Axure) prototipų talpinimui.

Ar naudojate Dropbox? Kiti pasiūlymai? Patarimai?

P.S. Jei neturite Dropbox paskyros, reikia užsiregistruoti jų svetainėje (nuoroda susietą su mano nemokamą paskyrą, todėl jei užsiregistruosite paspaudę nuorodą, aš gausiu papildomos vietos).

2010-11-28 - 3 comments

Kinoseansas „Katė maiše“

Man patinka žiūrėti filmus kinoteatre bet dažnai sunku išsirinkti į kokį filmą nueiti: arba esu matęs, arba neįdomu, arba nepatiko aprašymas ir t. t.  Todėl pagalvojau, kad galėtų būti seansai skirti neapsisprendusiems žmonėms arba tiems kas nori patirti nuotykį.  Ateini į kinoteatrą, atsisėdi į savo vietą ir tik tada sužinai kokį filmą žiūrėsi. Kitas variantas, kad atėję žmonės nubalsuotų už vieną iš kelių filmų. Daugiausiai taškų surinkusį filmą paleidžia į ekraną.

Ar būtų įdomi tokia mintis?

UPD: Gavau iš kinoteatro „Pasaka“ laiškelį:

Sveiki,
ačiū už labai įdomią ir smagią idėja.
pasistengsime ateityje ją būtinai įgyvendinti.
Su šypsena,
Pasaka :)

Lauksime :)

2010-08-12 - 2 comments

Užsienio spaudos terminalai

Restorane/bare Wall St. bendradarbiaujant su NewspaperDirect, vietoje spausdinami šios dienos didžiausi pasaulio laikraščiai. Šia praktika galėtų perimti Lietuvos spaudos kioskai. Manau, būtų nuostabu, iš ryto einant į darbą, nusipirkti pvz. New York Daily News.  Ką manote apie tokią idėją?

2010-07-27 - 1 comment.

Aktyvūs konsultantai e. prekyboje

Man nepatinka, kai pardavėjai-konsultantai „trukdo“ mano apsipirkimo procesui, nes, dažniausiai, dar nespėjus apžiūrėti esamą asortimentą, yra peršama pagalba. Tačiau mėgstu, kai konsultantas pastebi, kad klientui reikalinga pagalba. Pavyzdžiui, vakar užėjau į kosmetikos parduotuvę, nes reikėjo naujo šampūno. Bandžiau rinktis tarp 2 patikusių šampūnų. Konsultantė, matydama mano dvejones, priėjo ir pasisiūlė pagalbą bei, man sutikus, paaiškino kiekvieno privalumus ir skirtumus tarp jų. Man toks elgesys atrodo normalus ir net sveiktinas.

Bendrai, parduotuves pagal konsultantų aktyvumą galima suskirstyti į 3 sąlygines grupes:

  1. konsultantai yra ir jie aktyvūs;
  2. konsultantai yra, bet jie neaktyvūs, t.y. pats klientas turi paprašyti pagalbos;
  3. konsultantų nėra.

Internetinėje prekyboje dažniausiai yra sutinkami tik 2 ir 3 punktai. T.y. konsultantai, dažniausiai, patys neinicijuoja bendravimo, o, mano manymu, reikėtų. Teko skaityti (šaltinio, deja, neprisiminsiu), kad tradicinėje prekyboje, aktyvūs pardavėjai-konsultantai padidina apyvartą virš 30 proc. Tinkamai įgyvendinus, e. prekyboje pardavimai turėtų taip pat padidėti. Aišku, nereikia pamiršti, kad internetas yra (sąlyginai) privati erdvė ir patogi galimybė ramiai ir niekieno netrukdomas išsirinkti dominančią prekę, todėl būtina nepersistengti ir siūlyti pagalbą tik tada, kai iš kliento veiksmų matysite, kad jį tikrai naudinga ir reikalinga.

Užmetus akį į Google, radau įdomų variantą – Zopim. Gal kas bandėte šį ar panašius dalykus? Kokie įspūdžiai?

2010-07-15 - 2 comments

Pagalba trumpaisiais numeriais

Sakoma, kritikuoti yra lengviausia. Taip, galbūt tai tiesa, bet kaip galima nekritikuoti tuo, kas vyksta Lietuvoje? Lietuvoje yra susiformavusi klientų (o kartu ir potencialių pirkėjų, naudotojų ir t. t.) negerbimo sistemą.

Kaip potencialus klientas turi reaguoti, jei skambina mokamų pagalbos ir informacijos telefonu ir turi laukti 3-4 minutes kol jį sujungs su konsultantu? Kodėl jis turėtų mokėti pinigus už tai, kad konsultantas tuo metu kalba kita linija, o įmonė nepasamdė daugiau konsultantų? O gal konsultantas tiesiog uždirba daugiau pinigų savo įmonei ir specialiai nekelia ragelio?

Šiandien skambinau AirBaltic pagalbos ir informacijos numeriu 1825 (skambinant iš Lietuvos, minutės kaina LTL 2.54) . Dvi minutes „kabėjau ant laido“ ir klausiausi muzikos bei pastoviai kartojamos frazės, kad visi konsultantai yra užimti. Pritrūko kantrybės laukti bei mokėti už tą laukimą pinigus, padėjau ragelį taip ir nesulaukęs atsakymo į mane dominantį klausimą. Rezultatas – atsirado dar vienas žmogus, kuris yra nepatenkintas AirBaltic teikiamomis paslaugomis, bei prarastas pirkėjas, nes, nesulaukus atsakymo, bilietai buvo nupirkti iš kitos avia kompanijos.

Kaip klientais aš sutinku mokėti už suteikiamą paslaugą, bet nesutinku mokėti už paslaugos negavimą. Bendrai, mano manymu, prašyti iš savo potencialių klientų mokėti už pagalbą ar konsultaciją yra nepagarba klientams. Pagalbos telefonas turėtų būti nemokamas arba turi būti alternatyvūs nemokami būdai gauti pagalbą kai ji yra būtina (pokalbių langas svetainėje, Skype, plati pagalbos bazė ir t. t. ir panašiai). T.y. klientams turi būti sudaryta galimybė lengvai rasti atsakymus į su klientų aptarnavimu susijusius klausimus.

Aišku, aš suprantu, kad reikia išlaikyti visą būrį konsultantų, bet tai yra paskaičiuojami kaštai, kuriuos labai sėkmingai galima padengti kitais būdais. Todėl norėčiau patarti visiems, kas užsiima paslaugų teikimu internetu, pagalvoti apie savo klientus ir pasistengti netaupyti savo reputacijos kaina.

Reziumuojant:

  • Pagalbos numeris turi būti nemokamas arba turi būti sudaryta nemokama alternatyvi galimybė lengvai rasti atsakymus į su klientų aptarnavimu susijusius klausimus kitu būdu.
  • Jei turite mokamą pagalbos numerį, pasirūpinkite, kad skambinantiesiems nereikėtų laukti kol atsilaisvins konsultantas.

2010-06-11 - 8 comments

Interneto svetainių dizainerio darbas

Dizaineris skiriasi nuo menininko tuo, kad jis yra apribotas užsakovo sąlygomis, potencialių klientų lūkesčiais, esama situacija rinkoje, t.y. jam tenka dirbti tik su tuo kas lieka po užduoties analizės. Svarbiausias dizainerio tikslas – suteikti kuriamam objektų reikalaujamą tikslą (rašydamas žodį „tikslas“ turėjau omeny bet kokį puslapio tikslą: pardavimo didinimas, patogumo gerinimas ir t. t.). Dizainerio darbo ribos yra labai plačios. Dizaineris privalo dalyvauti visuose objekto kūrimo etapuose: nuo susitikimo su užsakovo iki bendravimo su programuotojais, nuo analizės darbų iki testavimo. Bendrai, pastaruoju metu pastebima tendenciją, kad dizaineris tampa galima sakyti projektų vadovu.

Taip pat svarbus dalykas – pasitikėjimas tarp užsakovo ir dizainerio. T.y. jau pačiame projekto etape reikia aptarti ir aprašyti (!) visas tolimesnio darbo  sąlygas. Nors dizaineris turėtų tarnauti užsakovui, tačiau nereikėtų pamiršti ir apie savo/darbdavio interesų. Dažnai pasitaiko „neadekvačių“ klientų, kurie per savo žinių trūkumą tam tikroje srityje, vadovavimo norą ar dėl kitų priežasčių, kišasi į dizainerio darbą. Dėl šių priežasčių neturi nukentėti darbo kokybė, įmonės pelnas bei santykiai su klientais, todėl jau bendradarbiavimo pradžioje reikia paaiškinti visą darbo procesą bei aptarti galimas pasitraukimo sąlygas bei įsipareigojimus, jei kažkuriai iš pusių netiks bendradarbiavimas. Viso projekto metu užsakovas ir dizaineris turėtų tapti viena komanda.

Bendrai, darbas internete skiriasi nuo dizainerio darbo (išskyrus, turbūt viešųjų erdvių dizainerius), nes darbai internete iškart matomi. Juos galės matyti, vertinti, kritikuoti ir t.t. bet kuris lankytojas. Nepamiškite apie šias paprastas tiesas. Sėkmės darbuose.

2010-05-24 - 3 comments

Nuotolinio valdymo pultelio paieška

Kodėl bevielių telefonų gamintojai sugalvojo ant bazės mygtuką, kurį paspaudus telefonas pradeda pypsėti arba vibruoti, o televizorių kūrėjai iki šiol dar ne? Nuotolinio valdymo pultelio paieška kartais tampa streso priežastimi, todėl norėčiau, kad paspaudus mygtuką ant televizoriaus, nuotolinio valdymo pultelis pradėtų skleisti garsus arba vibraciją.