Blog Archives

Latest Posts

Monthly

Categories

All Posts in Me, Myself And I

2010-03-03 - 8 comments

Filosofija ir Captcha kodai

Nekenčiu Captcha!  Nenoriu būti karo tarp robotų ir programuotojų dalyvis!

Žvelgiant į situaciją filosofiškai, Captcha ir panašių kodų naudojimo perspektyvos vis dar miglotos. Captcha kodai, kurie turėtų būti skirti apsaugoti svetaines nuo nepageidaujamo reklamos robotų aktyvumo, dažnai apsaugo ir nuo nepatyrusių interneto vartotojų. Apibendrinant, gaunasi, kad Captcha geba įveikti tik „protingi“ žmonės ir „protingi“ robotai.

Galiausiai, yra indai, kinai ir kitų tautybių žmonės, kurie padeda reklamos robotams įveikti bet kokio sudėtingumo Captcha kodus. Todėl reklamos ar užtvindimo pranešimais (angl. flood) problemos išlieka nepriklausomai ar naudojamas Captcha kodas ar ne.

Visi Captcha ir panašus robotų nustatymo testai veikia daugmaž vienodu principu, kuris realybėje būtų panašus į bandymą nuspėti ar į buto duris beldžiasi pažįstamas ar nusikaltėlis. Esmė, kad dabartinis dirbtinis intelektas (DI) yra panašaus lygio kaip ir nepatyrusieji interneto vartotojai. Kaip bebūtų gaila, reikia pripažinti, kad egzistuoja interneto vartotojų grupė, kurie pagal internetinio intelekto lygį ir patirtį, yra žymiai „kvailesni“ už robotus (nepamirštam, kad robotus rašo protingi žmonės). Todėl, mano manymu, Captcha kodai yra netiesioginės diskriminacijos pagal internetinę patirtį apraiška. Be to, Captcha ir panašus kodai turi ir kitų problemų:

  • atima ar sumažina neįgaliųjų galimybes naudotis svetaine. Ar kada pagalvojote kaip žmogus su regos sutrikimu turėtų įveikti Captcha? Analogija realiame pasaulyje - Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos patvirtintos Lygių galimybių neįgaliems žmonėms teikimo bendrosios taisyklės.
  • atima iš sąžiningų vartotojų daugumos galimybę patogiai naudotis svetaine. Gaunas, kad visi vartotojai suprantami kaip robotai iki tol, kol jie neįrodo, kad yra žmonės. Analogija realiame pasaulyje - Nekaltumo prezumpcija, t.y. asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
  • Captcha neatlieka savo paskirties, nes neapsaugo nuo neigiamos informacijos pateikimo. Mitai apie Captcha neįveikiamumą jau seniai paneigti.

Yra daug būdų apsaugoti svetainę nuo nepageidaujamos reklamos. Apie jos veikiausiai parašysiu ateityje.

Kaip bebūtų, manau, kad reikia saugoti svetainę ne pagal tai ar vartotojas yra robotas ar žmogus, o pagal vartotojo atliekamus veiksmus. O prašyti vartotojus įvedinėti Captcha kodus, t.y. vykdyti netikslingus veiksmus, norint parašyti pranešimą ar užsiregistruoti, yra resursų naudojimas (laikas, programiniai sprendimai). Be to, kaip minėjau - tai ne tik diskriminacijos apraiška, bet ir savotiškas totalitarizmas iš svetainės kūrėjų. Vienintelis Captcha pliusas - DI vystymo skatinimas.

Ką jus manote šia tema?

2010-02-26 - No Comments!

Mobilaus ryšio operatorių socialinė atsakomybė (II dublis)

Turbūt ir patys suprantate, kad sukčiavimas mobiliojo ryšio telefonais yra opi ir sudėtinga problema. Dėl šios priežasties ją būtina spręsti kompleksiškai.

Taigi, pirmiausias ir lengviausiai įgyvendinamas būdas – klientų informavimas:

  • mikro svetainė ar operatoriaus svetainės dalyje būtina informuoti klientus labiausiai paplitusius sukčiavimo būdus bei apie paskutinius užfiksuotus atvejus, rekomenduoti kaip elgtis tam tikroje situacijoje bei kur kreiptis ištikus nelaimei;
  • nemokamas pagalbos telefonas arba bent pagalbos linijos atskira dalis;
  • informaciniai pranešimai apie galimus sukčiavimo atvejus ir būdus SMS žinutę arba e. laišku, pvz. kartu su e. sąskaita;
  • informavimas per socialinius tinklus
  • atskiras infoblokas, kurį galėtų patalpinti visi norintys savo svetainėse, apie saugumą;
  • informavimas apie suteiktus trumpuosius numerius, jų savininkus bei tarifus;
  • jaunosios kartos informavimas apie sukčiavimus ir t. t.;

Be abejo, naivu tikėtis, kad vien informavimas užskirs kelią sukčiavimams, tačiau jei nors mažą dalį žmonių nepavyks apgauti, tai jau bus didelis laimėjimas.

Žmonės dažnai kenčia ir nuo sąlyginai oficialiu „sukčiavimo“ būdų. Todėl antras žingsnis – partnerių kontrolė iš operatoriaus pusės. Patys operatoriai dažniausiai (be tam tikrų išimčių) neteikia trumpųjų numerių, informacinio ir pramoginio turinio paslaugų. Jas teikia partneriai, todėl operatorius kaip tarpininkas turėtų prižiūrėti, kontroliuoti ir esant nusiskundimams taikyti sankcijas bei apie jas informuoti viešai (suprantama, kad dažnai tai konfidenciali informacija, todėl dar prieš sudarant sutartį reikėtų apibrėžti, kad esant nusižengimams, informacija bus viešinama). Be to, mano manymu, būtina reikalauti iš partnerių, kad vartotojai būtų aiškiai informuojami apie paslaugų kainas, apmokėjimo būdus ir paslaugas, kurias gauna už pinigus. Taip pat reikėtų vartotojus informuoti kiekvieną kartą, kai pinigai nuskaičiuojami nuo jų sąskaitos. Galiausiai vartotojams turi būti suteikiama aiški ir suprantama informacija apie tai, kaip atsisakyti paslaugos.

Bendrai, būtų puiku įgyvendinti patvirtinimo ir informavimo funkcionalumus, t.y. prieš nurašant pinigus už tam tikrą paslaugą nuo sąskaitos vartotojas turėtų patvirtinti savo sutikimą SMS žinutę arba mygtuko paspaudimų. Pvz., paskambini mokamų numeriu, robotas praneša, kad šis skambutis yra didesnio tarifo ir pasako minutės ar sujungimo kainą. Taip pat kartu su kitais operatoriais būtų galima nustatyti standartą, kad nusiuntus bet kokių trumpuoju numeriu žinutę su „?“ būtų nemokamai suteikiama informacija apie paslaugą, jos teikėją ir t. t.

Trečias žingsnis – operatoriaus atsakomybė. Operatorius kaip tarpininkas turėtų aiškiai apibrėžti savo politika sukčiavimo, nusiskundimų bei bendravimo su teisėsauga atvejais.

Taip pat man kaip paprastam vartotojui būtų įdomu sužinoti atsakymus į tokius klausimus:

  • Kokiais atvejais yra kompensuojami klientų nuostoliai?
  • Ar pinigai bus grąžinami visoms išaiškinto sukčiavimo aukoms ar tik toms kas parašė prašymą ar skundą?
  • Kaip kovojama su pasikartojančiais sukčiavimo atvejais?

Manau, apibrėžus jos viešai, padidėtų tam tikras pasitikėjimo ir skaidrumo lygis. Ką Jūs manote? Ką dar turėtų padaryti operatorius, kad apsaugotų savo klientus nuo sukčiavimo?

2010-02-23 - 2 comments

Priminimas priklausomai nuo vietos

Kadangi labai dažnai ką nors užmirštu, stengiuosi ko dažniau naudotis priminimais ir to-do sąrašais. Šie dalykai yra puikūs žmonijos išradimas, tačiau jie turi vieną minusą -  nėra galimybės sukurti priminimą priklausomai nuo vietos, pvz. kai busiu namie po 15 val. paskambinti Jonui. Dabartinės mobiliosios technologijos leidžia nustatyti vietą (GPS,  trianguliacija ir t. t.), o vėliau išsaugoti koordinates (pvz. namie, ofise, Klaipėdoje, Trakų g. 1, Vilnius), todėl būtų šaunu, jei atsirastų priminimai priklausomai nuo vietos.

2010-02-22 - 4 comments

10 dalykų, kurių galbūt nežinojote apie savo „e“ pirkėjus

Lietuvoje tikiuosi nėra nei vieno e. parduotuvės vadovo, kuris galvoja, kad vien dizainas ir vartotojiškumas (angl. usability) atneš parduotuvei pelną. Negalima pamiršti, jog be teisingos logistikos, kainodaros, buhalterijos, marketingo, atitinkamo parduotuvės asortimento bei informacijos apie jį, lojalumo skaitinimo ir kitų dalykų jokia, net labai graži ir patogi parduotuvė neatneš pelno. Tačiau, kaip bebūtų, dizaino ir vartotojiškumo negalima pamiršti, todėl šiame įraše aš pabandysiu apžvelgti, mano manymu, svarbius momentus, kurių galbūt nežinojote apie savo pirkėjus. Read more

2010-02-22 - 1 comment.

Mobilaus ryšio operatorių socialinė atsakomybė

Per 2009 m. policijos duomenimis užregistruota 4540 sukčiavimų arba 47,6 proc. daugiau nei per 2008 m. (3076). Policijos departamentas prie VRM yra parengęs labiausiai paplitusių Lietuvoje sukčiavimo būdų atmintinę, tačiau su sukčiavimu asmeniškai susidūrę žmonės dažniausiai sutrinka. Juo labiau kad būdai ir metodai nuolatos tobulinami. Paskutiniu metu vis dažniau žmonės nukenčia nuo sukčių, kurie pinigus išvilioja naudodamiesi mobiliojo ryšio telefonais. Mobilaus ryšio operatoriai, mano manymu, galėtų prisiimti socialinę atsakomybę ir padėti savo klientams kovoti su sukčiavimu.

Įmonių socialinė atsakomybė – tai įmonių ideologija, politika bei praktika, atspindinti tokią įmonių elgseną, kai jos į savo veiklą savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosaugos klausimus bei santykiuose su visais suinteresuotais visuomenės, verslo ir valdžios atstovais vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - Apie įmonių socialinę atsakomybę

Mobilaus ryšio operatoriai turi visas galimybes mažinti sukčiavimo atvejus: pradedant nuo savo klientų informavimo apie naujausius sukčiavimo būdus (pvz. SMS žinute, e. laišku, socialiniuose tinkluose, oficialioje svetainėje arba atskiroje mikro svetainėje, pvz. Rusijos operatoriaus Beeline svetainė - http://safe.beeline.ru) iki baudų trumpųjų numerių perpardavėjams, nuo bendravimo su teisėsaugos struktūromis iki sukčiavimo išlaidų dalinio ar visiško kompensavimo. Be to, pvz. UAB Omnitel yra Įmonių socialinės atsakomybės Pasaulinio susitarimo naris Lietuvoje.

Be to, vartotojus operatoriai galėtų atsiųsti patvirtinimo SMS žinutę, kad jis bandė užsakyti tam tikrą paslaugą ir dėl šios priežasties jis turi patvirtinti, kad sutinka, jog nuo jo sąskaitos bus nuimti pinigai. Pvz. taip daro Rusijos MTS bendrovė.

2010-02-18 - No Comments!

Ir dar kartą apie tarpmiestinius autobusus ir jų bilietus

Kaip jau daug kartų minėjau, dažnai važiuoju iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal tarpmiestiniu autobusu. Paskutinį kartą padariau du pastebėjimus:

  • Ką „e“ pavadinai, tas „e“ ir turi būti. Kaip ir visada, keliaudamas tarp miestų, perku bilietus internete ir jį atspausdinu. Bet kodėl aš taip darau? Juk čia elektroninis bilietas ir pačiame puslapyje niekur nėra minima, kad bilietą būtinai reikia atspausdinti. Kadangi nebuvo aiškaus nurodymo būtinai atspausdinti bilietą, o e. laiške su e. bilietų absoliučiai nebuvo nieko parašyta, aš nutariau pabandyti laimę ir nespausdinti popierinio varianto. Tiesą sakant, tikrai galvojau, kad užteks bilietą parodyti iPhone ekrane ir bus viskas gerai. Pasirodo, klydau. Kol neatspausdinau bilieto, manęs neįleido į autobusą. Ačiū Dievui, padėjo Klaipėdos AS darbuotoją, kurį nemokamai atspausdino bilietą.
  • Ar galvojama apie klientus? Antras nemalonus pastebėjimas laukė manęs autobuse ir yra susijęs su nemaloniu jausmu, kad teko sedėti mikroautobuso gale su 3 stambiais žmonėmis. Jaučiausi kaip silkė skardinėje arba dar prasčiau. Įsivaizduokite 4 valandas trintis su tokiais pačiais nelaimės draugais. Trūksta žodžių pasipiktinimui išsakyti!.. Kodėl 4 žmonės turėjo tai kentėti? Aišku, atsakymo iš jūsų nesulauksiu, todėl parašiau piktą laišką į aptarnaujančią bendrovę. Tikiuosi šis laiškas suveiks.

2010-02-11 - 2 comments

Neįgalieji ir pagalbos telefonas (II dublis)

Prieš keletą dienų parašiau įrašą Neįgalieji ir pagalbos telefonas. Šiandien šia tema susidomėjo ir Seimo nariai. O tai negali nedžiuginti, tačiau Vyriausybės valandoje vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pripažino vis dar nežinąs, kaip spręsti problemą, jog Lietuvoje kurtieji iki šiol negali išsikviesti pagalbos Bendruoju pagalbos centro (BPC) numeriu 112. Techniškai, ministro teigimu, išspręsti šią problemą šiam momentui neįmanoma, kadangi SMS žinutės gali smarkiai vėluoti. Dėl šios priežasties nebūtų sudaryta galimybė susisiekti su BPC realiu laiku. Read more

2010-02-08 - 1 comment.

Neįgalieji ir pagalbos telefonas

Nežinau dėl kokios priežasties, bet šiandien man iškilo klausimas: Ar nebylieji ar kurtieji gali prisišaukti pagalbą 112 pagalbos telefonu? Pasirodo, į žinutes Lietuvoje specialiosios tarnybos nereaguoja. Įsigilinus į šią temą, sužinojau, kad ši problema iš tiesų yra labai opi. Prieš savaitę, Tarptautinę kurčiųjų dieną, šią negalę turintys Lietuvos gyventojai sostinėje surengė eitynes. Daugybė jose dalyvavusių žmonių siekė atkreipti dėmesį į kurčiųjų problemas. Jie norėtų galimybės pagalbos prašyti internetu. Nežinau, ar tai geras sumanymas bei ar jis išspręstų problemą. Man atrodo nelogiška, įjungti kompiuterį ir prašyti pagalbos internete, jei ištiko bedą. Juk laikas tokiom akimirkom skaičiuojamas sekundėmis. Geriausia, jei pagalbos centrai priimtų tekstines žinutes. Be to,  reikėtų neįgaliųjų namuose įrengti SOS mygtuką (mygtukus). Toks būdas neišspręstų problemos iki galo, bet ženkliai padėtų gerinant situaciją. Pvz. kurčiųjų Lietuvoje – apie 9 tūkstančius. Tai nėra didelis skaičius, todėl valstybė net galėtų kompensuoti šių prietaisių įrengimą.

Taip pat, būtų gerai grąžinti gerąją Tarybų Sąjungos praktiką, kai kiekvienas miesto rajonas ar net namas turėjo priskirtą atsakingą policininką. Šis policininkas pažinojo beveik visus rajono gyventojus ir esant reikalui į jį buvo galima kreiptis pagalbos, nes visi žinojo jo telefono numerį. Kiek iš jūsų žino savo rajono atsakingojo policininko numerį? Turbūt ne daugiau 5 proc.

Apibendrinant, noriu parašyti, kad nepriklausomai nuo nieko (krizės, politinės situacijos ar kt.) negalime toleruoti besitęsiančių ir nesprendžiamų neįgaliųjų problemų.

Updated: Gavau laišką iš policijos.

Didesnėje Lietuvos teritorijos dalyje skambučius tel. 112 priima Bendrasis pagalbos centras. Policija šiuo metu tiek tel.112, tiek kitais trumpaisiais tel. nr. SMS žinučių priimti neturi galimybių. Kadangi artimiausiu metu visus pagalbos skambučius priims tik Bendrasis pagalbos centras, kiek žinoma, Bendrasis pagalbos centras dirba šia linkme. Informaciją apie tel. 112 galima surasti http://www.sos112.lt/.
Policija šiuo metu pagalbos prašymus galėtų priimti e. paštu. Policijos įstaigų budėtojų e. pašto adresus galima rasti http://www.policija.lt/index.php?id=3607

2010-02-01 - 3 comments

Idėjos prekybos centrui

Ar žinote, kad prekių vežimėliai buvo sugalvoti dar 1937 m. ir nuo to laiko beveik nesikeitė?
1937 metais (kiti šaltiniai mini 1936 m.) Humpty Dumpty prekybos centro savininkas Sylvanas Goldmanas (angl. Sylvan Goldman) prie sulankstomosios kėdės pritvirtino ratukus ir du krepšelius. Pirkėjai naujuoju vežimėliu nesusižavėjo: moterys teigė per visą gyvenimą ir taip prisistumdžiusios vaikiškų vežimėlių, o vyrai bijojo pasirodyti silpni. Naujas išradimas sulaukė sėkmės tik tada, kai Sylvanas Goldmanas pasamdė statistų stumdyti vežimėliams. Dabar mažai kas įsivaizduoja apsipirkimą prekybos centre be prekių krepšelio ar vežimėlio, todėl norėčiau pasiūlyti porą idėjų kaip patobulinti apsipirkimo procesą prekybos centre. Read more

2010-02-01 - No Comments!

Ir dar kartą apie klubinį gyvenimą

Dažnai išgirdęs patinkančią dainą, įjungiu iPhone įdiegtą Shazam ir bandau atpažinti dainą. Tačiau klube taip elgtis būtų negražu bei trukdytų šokti. Be to, ne visi gi turi Shazam ir gali sužinoti grojamos dainos pavadimą, o prieiti prie Dj ir paklausti dainos pavadinimo dažnai pritrūksta drąsos. Todėl norėčiau, kad kur nors klube būtų rodoma kokia daina ar dainos šiuo metu grojamos.