All Posts in Me, Myself And I

2010-01-26 - No Comments!

Tekstiniams dokumentams e. laiškuose – NE!

Prieš savaitę skelbiau kovą archyvams e. laiškuose, o šiandien – tekstiniams dokumentams, prisegtiems prie e. laiško. Pasikartosiu, galbūt aš – egoistas ir pernelyg susireikšminu, bet tikrai nesuprantu, kodėl reikia siųsti tekstinę informaciją atskirame faile? Suprantama, kai failas didesnės apimties arba jame yra grafiniai elementai, lentelės ar kt., bet kai pvz. gaunu laišką su tekstu: „Sveiki. Motyvacinį laišką, CV ir rekomendacijas prisegiau prie laiško. Pagarbiai Vardas Pavardenis“ ir prisegtais 3 failais (nuleiskime faktą, kad visi failai viename archyve), darosi pikta ir sutikite, kad tai tikra nesąmonė – bent motyvacinį laišką (juk jis laiškas!) ir rekomendacijas būtina iškart įrašyti į e. laišką. Kodėl? Dvi paprastos priežastis:

  • Informacija iškart įrašyta laiške greičiau perskaitoma. Tokiu būdu taupomas jūsų laikas.
  • Nereikalinga papildoma programinė įranga, todėl galima perskaityti net per mobilaus telefono pašto klientą.

Pabaigoje, norėčiau pabrėžti, kad mano įrašo nereikia suprasti kaip labai kategoriško – prisegti prie e. laiškų failai yra naudingi ir aš neskatinu jų atsakyti, bet prieš siunčiant tekstinį dokumentą siūlau visiems susimąstyti dėl jo būtinumo ir išreikšti „pagarbą“, taupant adresato laiką.

2010-01-18 - 6 komentarai

Archyvams e. laiškuose – NE!

Beveik visada, kai gaunu archyvą prisegtą prie laiško, priimu tai kaip savotišką nepagarbą. Galbūt aš – egoistas, bet man toks būdas nepatogus, be to, yra gaišinamas mano laikas. Praėjo dial-up laikai, nebūtina skaičiuoti (atskira kalba apie mobilųjį internetą) išsiųstus/gautus kilobaitus. Pateisinu, tik kai archyvas naudojamas dideliems kiekiams failų sujungti į vieną failą, bet tikrai nesuprantu, kai atsiunčiamas vienas word dokumentas, įdėtas į archyvą. Kodėl aš toks kategoriškas? Viskas paprasta:

  • E. pašto paslaugų tiekėjų (Gmail, Yahoo ir t.t.) svetainės bei šiuolaikinės e. pašto programos leidžia peržiūrėti daugelį failus (bet ne archyvus!), neparsiunčiant jos į kompiuterį ar nereikalaujant papildomos programinės įrangos. Laiko skirtumas tarp greitos dokumento peržiūros ir išarchyvuoto dokumento peržiūros yra ženklus. Be to, iš kitos pusės, įkeliant failą į archyvą, taip pat gaišinamas laikas.
  • Dokumentai archyve reikalauja turėti 2 programas vietoje vienos, t.y. reikalinga ne tik dokumento peržiūrai skirtą programinę įrangą, bet ir archyvavimo programa.
  • Vartotojai, kurie naudojasi mobiliais telefonais pašto peržiūrai, negali peržiūrėti dokumentų archyve. Pvz. iPhone vartotojai.
  • Siųsdamas archyvą, siuntėjas labai retai pagalvoja ar gavėjas mokės atidaryti archyvą. Negalima pamiršti, kad yra nepatyrusių vartotojų, kurie gali turėti sunkumų atliekant veiksmus su archyvais.

Reziumuojant, noriu dar kartą parašyti – „Archyvams e. laiškuose - NE!“ bei įmesti puntuką į Omnitel, kurie siunčia suarchyvuotas sąskaitas, daržą.

2010-01-14 - 1 comment.

Kur „e“ per daug – tas nesveika

Pasaulis keičiasi, o kartu keičiamės ir mes. E. bankininkystę dabar naudojasi (arba priversti naudotis) beveik visi. Ji kaip mobilus telefonas ar e. paštas tapo kasdienio naudojimo dalykas. Tačiau, ne veltui liaudies išmintis sako, kad kas per daug – tas nesveika. Būtent toks „nesveikas“ atvejis šiandien įvyko MRU bibliotekoje. Mane paprašė apmokėti delspinigius už laiku neatiduotas knygas. Tai normalu ir visiškai suprantama, tačiau, kai paklausiau kur reikėtų sumokėti, gavau netikėtą atsakymą: „Įmokos pervedamos į Mykolo Romerio universiteto sąskaitą, o mokėjimo kvitą būtina atnešti į bibliotekos abonementą“.

Kodėl tai „nesveika“?

  • Nėra galimybės atsiskaityti grynais.
  • Pervedimo per e. bankininkystę kaina (iš Swedbank sąskaitos į Swedbank sąskaita – 0,80 Lt) gali būti didesnė už delspinigių sumą. Mano atveju, buvo 2,50 Lt, tačiau net šiai sumai 0,80 yra 32 proc. Man negaila tų 80 ct, bet kodėl man nepaliekama teisė pačiam apsispręsti?
  • Aš nesinešioju su savimi kodų lentelės. Aišku, galėčiau padaryti su M-parašu, bet ką daryti tiems kas nepasirašęs M-parašo sutarties?
  • Bibliotekoje galima pasinaudoti kompiuteriu nemokamai, tačiau spausdinimas yra mokamas. Būtina įsigyti spausdinimo kortelę, kurios minimali kaina – 5 Lt

Blogiausia, kad viskas sprendžiama neatsižvelgiant į studentų patogumą.

2009-12-21 - 1 comment.

Bendra baigiamųjų darbų įkėlimo sistema

Šiandien man pykta. Kodėl šiuolaikinių technologijų bei besirūpinančiame dėl ekologijos pasaulyje aš privalau į universitetą pateikti 2 baigiamojo magistro darbo popierinius egzempliorius (~130 lapų)?

2007 m. (neradau kitos statistikos) 21,4 tūkst. universitetų absolventų įgijo bakalauro, 9,4 tūkst. – magistro kvalifikacinį laipsnį ar profesinę kvalifikaciją ir 314 – daktaro mokslo ar meno licenciato laipsnį. Kiek iš jų rašė baigiamąjį darbą? Kiek buvo išnaudota popieriaus?

Nesuprantu, ar sunku universitetams susimesti ir padaryti bendrąją baigiamųjų darbų įkėlimo sistemą? Pvz. gal net per Lietuvos virtualaus universiteto programą. Apie šią programą kažkada dar parašysiu.

Nereikėtų gadinti popieriaus, būtų geresnė bei skaidresnė įkeltų darbų kontrolė, nebūtų leidžiami pinigai (pvz. savo darbo spausdinimui išleidau bemaž 100 Lt), galiausiai nereikėtų važiuoti į universitetą ir ieškoti darbo vadovo, kad jis pasirašytų.

Tokia sistema būtų galima sujungti su bendra plagiavimo sistemą bei su bibliotekų informacine sistema (pvz. MRU galioja tvarka, pagal kurią magistrantai, kurių baigiamieji darbai įvertinti „labai gerai“ ir „puikiai“, per 3 darbo dienas po gynimo, savo darbą turi pateikti į Lietuvos ETD dokumentų duomenų bazės talpyklą).

2009-12-20 - 2 komentarai

Aukojimas per bankomatą

Paskutiniu metu matau daug prašymu aukoti ar kitaip padėti – visos televizijos turi savo paramos koncertus, o mieste pilna reklamos prašančios paramos. Be to, skatinimo aukoti galima pamatyti ir internete:

Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Lietuvos pajudėjo ledai, bei tikiuosi, kad tai nėra tik „kalėdinis bumas“ ir ši graži naujametinė pasaka nesibaigs po Trijų karalių.

Šiandien siūlau savo idėją bankams. Aišku mažai tikėtina, kad kas nors iš banko atstovų skaito mano tinklaraštį, bet gal visgi atsitiks stebuklas. Juk Kalėdos – stebuklų metas.

Idėja gan paprasta – suteikti galimybę paaukoti per bankomatą. Procesas vyktų labai paprastai:

  • Vartotojas įdeda į bankomatą savo kortelę ir surenka PIN kodą;
  • Paspaudžia mygtuką „Paramos projektai“;
  • Pasirenka projektą (pvz. iš aukok.lt atrinktų projektų);
  • Įveda suma ir spaudžia „Aukoti“.

Manau, kad tai būtų sunkiai įgyvendinama iš bankų pusės, bet toks bankų žingsnis pridėtų keletą pliusiukų prie banko įvaizdžio kūrimo bei socialinės atsakomybės įvertinimo.

2009-12-14 - 1 comment.

Dar kartą apie klubinį gyvenimą

Šįkart besilankydamas naktiniame klube pastebėjau vieną neigiamą dalyką – lankytojas negali daryti jokios įtakos leidžiamai muzikai. DJ paliekama visa atsakomybė ir pasirinkimo teisė kokią muziką leisti, o kokios ne. Be abejo, toks DJ darbas ir, rodos, lankytojai turėtų pasitikėti jų nuomone, tačiau prisiminkite kiek kartų per visą vakarą norėjosi paspausti nematomą „Next“ mygtuką ir išgirsti kitą muzikinį kūrinį.
Mano sprendimo variantas būtų – visoje salėje išdėstyti (dar nesugalvojau kaip tai padaryti, kad būtų patogu šokti) nuotaikos barometrus: lankytojai galėtų spaudinėti patinka/nepatinka mygtukus priklausomai nuo grojamos dainos. Tuo pačiu DJ matytų ar lankytojams patinka leidžiamos muzikos kryptis ar ją reikėtų keisti.
Šią problemą taip pat galima labai lengvai išspręsti, leidžiant klubo svetainės lankytojams balsuoti svetainėje už vakaro dainas pagal pasiūlytą temą arba tiesiog iš dainų sąrašo.

2009-11-24 - No Comments!

Pinigai už turinį

Dažnai informacinių ar pramoginių portalų kūrėjams kyla klausimas: Kaip pritraukti žmones, kad jie kurtų naują turinį ir dėtų į svetainę?
Vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra. Kiekvienai svetainei yra savas atsakymas, kuris priklauso nuo lankytojų auditorijos, nuo svetainės tikslų, nuo lankytojų motyvacijos skatinimo ir t. t.

Šiame įraše vieną iš motyvavimo būdų – motyvavimas per pinigus. Kiekvienas daugiau mažiau didesnis portalas bando gyventi iš reklamos. Kodėl gi vardan didesnės vartotojų motyvacijos, potencialaus pelno bei geresnio turinio nepasidalinti su autoriais pinigais? Pvz. straipsnio autorius gauna kažkokį užmokestį už tai, kad lankytojas straipsnio puslapyje paspaudžia reklaminį skydelį arba nuorodą. Be abejo, iškart neišvengiamai atsirastų autorinių honorarų administravimo kaštai, todėl norint to išvengti, siūlyčiau pasinaudoti AdSense ar kitų panašių servisų pagalba. Adsense atveju, kiekvienas Adsense lankytojas gauna leidėjo ID (pvz. mano numeriukas – pub-3077003901413181). Šis numeris nusako kam turėtų būti skiriami pinigai už paspaudimus. Straipsnio autoriui tereikėtų kažkur svetainėje (pvz. prie nustatymų) įrašyti savo ID, o portalo kūrėjams - parašyti mažą kodo gabalą, kuris priklausomai nuo straipsnio autoriaus sugeneruoti reklamos atvaizdavimo skriptą su autoriaus ID. Gaunama abipusė nauda: svetainės kūrėjas gauna geresnį tūrinį, didesnį lankomumą, potencialą pardavinėti reklamą, o straipsnio autorius – pinigus už paspaudimus.

Manau, šis būdas turėtų suveikti tokiuose portaluose kaip ikrauk.15min.lt, kur lankytojai yra skatinami rašyti.

2009-11-24 - 2 komentarai

Lipdukas-bilietas

Įraše Paprastesnis klubinis gyvenimas rašiau, kad brūkšninius kodus, kurie identifikuotų lankytoją, galima spausdinti ant apyrankių. Pratęsiu šią temą. Manau, kad tam pačiam tikslui būtų galima naudoti ir lipdukus, o kaip brūkšninių kodų alternatyvą – 2d sense žymes.
Svarbiausia, kad lipdukai nepaliktų dėmių ant drabužių. Be to, lipdukus galima būtų naudoti vardo ar slapyvardžio užrašymui. Toks dalykas turėtų padėti žmonėms lengviau pradėti bendravimą.

P.S. Nesu tikras ar šios idėjos nesugalvojo iki manęs.

2009-11-20 - No Comments!

Dovanų idėjos

Gifts allow us to demonstrate exactly how little we know about a person.
Dr. House

Mėgstu gauti dovanas ir mėgstu jas dovanoti, tačiau labai dažnai nežinau ką būtent padovanoti, todėl tenka kreiptis į patį žmogų ar jo draugus pažįstamų su klausimu apie dovaną. Ar jums taip būna?

Šiandien nutariau surašyti labiausiai įsimintinas dovanotas ar gautas dovanas:

  • Dienos programa. Žmogui dovanojamas veiksmų planas ir būtinos plano detalės: pvz. bilietas į kiną, 5 lt moneta kavai, kvietimas į parodą ir t. t. Dovana susideda iš daug mažų dovanų teikiančių džiaugsmą. Galima šią dovaną modifikuoti į mėnesio programą, kai žmogui kasdien reikėtų kažką nuveikti ar padaryti.
  • Norų kuponai. Dar vieną dovana susidedantį iš kitų mažučių dovanų. Žmogui įteikiami norų kuponai, kurie gali būti panaudoti bet kada kai panorės. Nereikia painioti su dovanų kuponais. Pvz.: kuponas „Pietūs šaunioje kompanijoje“ reikštų, kad kai žmogus gavęs kuponą, norės juo pasinaudoti, jis turės pasakyti dovanojusiam, kad norėtų, kad būtų įgyvendintas šis noras ir žmogus padovanojęs kuponą organizuoja pietus šaunioje kompanijoje. Kaip alternatyva, padovanoti vieną norą.
  • Interneto adresas. Užregistruoti žmogaus vardu interneto adresą ir tuo adresu patalpinti sveikinimą, nuotraukas ar bet ką kitą kas šaus į galvą.
  • Asmeninė knyga. Parašyti trumpą pasakojimą apie žmogų ir apipavidalinti kaip knygą.
  • Palinkėjimų akvariumas. Sakoma, kad geriausia dovana yra malonus žodis, todėl ši dovana būtent tokiems žmonės. Į akvariumą ar kitą indą/dėžutę yra surašomi įvairiausi palinkėjimai. Kiekvienas ant atskiro popieriuko. Žmogus, gavęs tokia dovana, gali iškart peržiūrėti visus palinkėjimus, o gali žiūrėti kasdien.

Kokios dovanos jums labiausiai įsiminė?

2009-11-11 - 6 komentarai

CAPTCHA kitaip

captchaCAPTCHA kodai skirti apsaugoti nuo automatinės robotų registracijos ar kitos formos užpildymo, bet neretai pasitaiko, kad CAPTCHA „apsaugo“ ir nuo pačių žmonių, kurie tiesiog nesugeba praeiti apsaugos. Labiausiai trukdo būtinybė į tekstinį lauką įrašyti kodo tekstą. Šis žingsnis, mano manymu, nėra patogus. Būtų galima vartotojui tiesiog pasirinkti vieną iš užrašymo variantų. Saugumo šis pakeitimas labai nesumažintų, o žmonėms būtų patogiau.