Blog Archives

Latest Posts

Monthly

Categories

All Posts in Me, Myself And I

2009-11-05 - 6 komentarai

Paprastesnis klubinis gyvenimas

Nesu užkietėjęs klubinėtojas, bet naktiniuose klubuose kartais apsilankau. Erzina vienas dalykas - nėra galimybės kur nors saugiai pasidėti daiktus. Tikrai, su mielu noru kur nors palikčiau kišenių turinį (raktai, mobilus telefonas, smulkus pinigai, piniginė ir t. t.) ir linksminčiausi negalvodamas nei apie mano kišenių turinio saugumą, nei apie kišenių svorį. Aišku, atsirastų problemos: jei aš palikčiau laikymo kameroje piniginę, kaip sumokėčiau už gerimus arba koks turėtų būti raktas nuo kameros, kad jo nepamesčiau ir t. t.

Problemos sprendžiamos gan banaliai. Tikriausiai, kiekvienas yra matęs vienkartinio naudojimo apyrankes, kurias plačiai naudojamos daugelyje vietų. Ant jų būti galima spausdinti brūkšninius kodus, kurie identifikuotų lankytoją. T.y. įeinant į klubą, ant rankos būtų uždedama apyrankė, kurį tarnautų ir kaip kreditinė kortelė, ir kaip raktas nuo daiktų laikymo kameros. BAR kodų sistemos puikiai veikia bibliotekose, parduotuvėse, renginiuose ir t. t.

Pavyzdžiui, kiekvieną kartą kai nori nusipirkti gerimą, nereikėtų ieškoti pinigų, užtektų leisti barmenui nuskaityti  brūkšninį kodą, o sumokėti galėtum prieš išeinant. Apsaugai nuo sūkčiavimo, kiekvienas vartotojas turėtų kažkokią kredito ribą, kurį kartu būtų bauda už „pamesta“ apyrankę. Panašiai būtų ir su laikymo kameromis: nuskaito apyrankę, padeda daktus į kamerą bei susieja apyrankės kodą su kameros kodu. Kai ateini pasiimti daiktų, nuskaito apyrankę ir kompiuteris parodo, kurį kamera tau priskirta.

Be to, tokios apyrankės padėtų rinkti papildomą informaciją: kiek vartotojų ateina į klubą, bet nieko neperka prie baro, kada daugiausia ateina/išeina žmonių ir t. t.

Ką manote? Ar toks variantas pavyktų Lietuvos klubuose?

2009-10-21 - No Comments!

Sumanusis čiaupas

Vandens yra visuose gyvuosiuose organizmuose ir jis būtinas gyvybei palaikyti. Gėlo vandens atsargos Žemėje nedidelės. Tuo tarpu didėjant žmonių skaičiui ir plėtojantis pramonei, vis daugiau vandens suvartojama ir kartu užkrečiama.
Šiandien prausdamasis iš ryto, pagalvojau, kad vandens čiaupo mechanizmas nesikeičia jau daug metų. Be to, visai neseniai kažkurioje iš ES ataskaitų skačiau, jog net iš blogai uždaryto vandens čiaupo gali prilašėti virš litro vandens per parą, t.y. per dieną veltui sunaudojamas litras gėlo vandens. Jei lašai gali padaryti tokią žalą, tai galima įsivaizduoti kiek vandens nubega kol mes pasirenkame tinkamos temperatūros vandenį.
Kodėl gi nepasinaudojus dabartinėmis technologijomis ir neišsprendus šios problemos? Žmogui galima iškart leisti pasirinkti norimą vandens temperatūrą, o vandens atidarymo mechanizmą reikėtų sujungti su 2 termodavikliais. Žinant vandens temperatūrą vamzdziuose, būtų galima iškart apskačiuoti ir paleisti norimos temperatūros vandenį. Čiaupo maitinimui nereikėtų papildomo elektros šaltinio, jis galėtų būti maitinamas begančio vandens sukuriamos energijos pagalba.

2009-10-11 - 4 komentarai

(Elektroninis) verslas Lietuvoje

Esu vienas iš nedaugelio žmonių su malonumu skaitantis teisės aktų projektus. Mane domina kur link keliauja Lietuva, o būtent teisės aktai iš dalies nusako kryptį. Šiandien skaičiau LRV nutarimo „Dėl elektroninio verslo plėtros skatinimo 2010-2012 metų programos patvirtinimo“ projektą. E. verslo vadybos studentui tai turėtų būti įdomus dokumentas, tačiau, deja, skaičiau su nusivylimu. Kažkodėl susidarė toks įspūdis, kad milijonai vėl bus leidžiami vėjams. Kodėl? Kokia turėtų būti informacinė svetainė, kad ji kainuotų 1 milijoną litų?

Man, kaip paprastam piliečiui, normaliai nepaiškino siekiamos naudos, o ir programos uždaviniai - e. informacinių sistemų kūrimas, man atrodo abejotinas. Vienintelis programos tikslas - gauti pinigus iš ES.

Bet pradėkime nuo pat pradžių. Programoje teigiama, kad smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje liečiau savo veikloje pritaiko IRT, ir todėl reikia jį skatinti. Mano manymu, tai yra nesąmonė. Bendra situacija yra tokia, kad virš 90 proc. Lietuvos įmonių naudoja savo darbe kompiuterius ir internetą (programoje pateikti šiek tiek kitokie, bet labai nesiskyriantys duomenys), tačiau beveik visos inovatyvios įmonės (ar reikia turgaus bobutes irgi priversti naudotis IRT?) turi beveik 100 proc. rodyklius. Ar tuo maža? Mano manymu, valstybė turėtų sudaryti sąlygas vystytis verslui, t.y. šalinti teisinius, organizacinius ir administracinius barjerus, o naujųjų technologijų panaudojimas taps neatsiejamų plėtros bruožų. Tada ir atsirastų e. verslas.

Bendrai, man nepatinka terminas elektroninis verslas. Verslas yra verslas, nepriklausomai kokioje aplinkoje jis yra vykdomas. Mano manymu, nereikėtų sureikšminti žodžio elektroninis.

2009-10-08 - 6 komentarai

Coca-Cola

coca-cola_logoEsu Coca-Cola mėgėjas. Jei neturiu gerimo pasirinkimo laisvės, geriu tik Coca-Cola. Šiandien 5 subjektyvus pastebėjimai apie Coca-Cola:

  1. Coca-Cola iš stiklinių buteliukų yra skanesnė nei iš skardinės, o iš skardinės skanesnė nei iš plastikinių butelių;
  2. Kuo mažesnis Coca-Cola buteliukas, tuo skanesnis gerimas jame;
  3. Coca-Cola Zero yra skanesnė kai geriama atšaldyta;
  4. Coca-Cola skanesnė, kai geriama su citrina, o dar geriau su žaliąja citrina (laimu);
  5. Coca-Cola skanesnė už Pepsi Cola;

2009-10-02 - No Comments!

Tarpmiestinių autobusų bilietai (antra idėja)

Vakar rašiau apie klimato kaitą ir Blog Action Day akciją, todėl šiandien nutariau pasidalinti idėja apie ekologiškus tarpmiestinių autobusų bilietus.
Kaip jau minėjau, dažnai tenka keliauti tarpmiestiniai autobusais. Bilietus perku internetu, o vėliau atspausdinu. Tokiu būdu, tenka naudoti popierių, o jis, kaip žinote, gaminamas iš medienos ir t. t. Visą šią litaniją ir be manęs puikiai žinote. Kaip išvengti medienos naudojimo ir tausoti gamtą? Galima būtų naudoti mobilųjį autobusų bilietą. Pvz. 2D Sense Platform pasinaudojus galimybėmis. Tiketa jau kurį laiką naudoja šią technologiją. Kiekvienas, perkantis e. bilietus į „Siemens” arenoje vykstančius renginius bei turintis savo mobiliajame telefone aktyvuotą interneto paslaugą, gali parsisiųsti mobilųjį bilietą ir eiti į renginį be popierinio bilieto.

2009-09-15 - 1 comment.

Tarpmiestinių autobusų bilietai

Dažnai keliauju su tarpmiestiniais autobusais iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal, todėl šios dienos idėja būtent apie tai. Perkant bilietus kasoje, biliete yra nuorodomas tik išvykimo laikas, todėl daugeliui žmonių, kurie nedažnai važiuoja to maršrutu tenka klausti vairuotojo apie planuojamą atvykimo laiką. Šią informaciją būtų galima rašyti tiesiog ant bilieto, juk vistiek yra važiavimo grafikas ir daugiau mažiau yra žinomas atvyko į tam tikrą punktą laikas.
Šis mažas pakeitimas sutaupytų vairuotojo laiką ir neblaškytų dėmesio, o ir keleiviams būtų daug jaukiau važiuoti, kai jie žinotų, kad jos tam tikrų laikų pasitiks atvykimo vietoje.

2009-09-08 - 1 comment.

15 MacOS X programų, kurias būtina turėti

Neseniai įdiegiau į savo senutį MacBook naują operacinę sistemą - Mac OS 10.6 Snow Leopard. Viskas praėjo gan sklandžiai ir greitai. Nauja operacinė nepaliauja džiūginti, tačiau šis įrašas ne apie ją. Įdiegęs sistemą, supratau, kad man kažko trūksta ir be tam tikrų programų jaučiuosi nepatogiai. Nutariau ir sau ir jums pasidaryti sąrašą programų, kurias būtina įdiegti po OS atnaujinimo. Visos programos yra nemokamos, todėl siūlyčiau išbandyti.

  1. Quicksilver - greitasis programų paleidimas;
  2. VLC - video failų grotuvas;
  3. Growl - informacinių pranešimų sistema;
  4. Skype - interneto pokalbių programa, bet turbūt visi ir taip žino, kas tai yra ir su kuo valgoma;
  5. Transmission - paprastas, nemokamas BitTorrent klientas;
  6. Perian - QuickTime  papildomų komponentų rinkinys;
  7. Filezilla - FTP klientas, bylų parsisiuntimo programa;
  8. The Unarchiver - universalus archyvatorius;
  9. Xee - vaizdų apdorojimo programa;
  10. Opera - interneto naršyklė (atsiprašau, bet nemėgstu aš Safari);
  11. AppCleaner - programų ištrinimas iš sistemos;
  12. Evernote -  užrašų ir įrašų saugojimo programa;
  13. Vienna - RSS skaitimo programa;
  14. RCDefaultApp - sistemos nustatymų keitimas, programų pagal nutylėjimą pasirinkimas;
  15. InsomniaX - neleidžia kompiuteriui persijungti į Sleep režimą.

Kokias programas naudojate Jūs? Be kokių programų neįsivaizduojate savo obuoliuko?

2009-07-31 - No Comments!

Reklama per e. sportą

E. sportas yra populiarus visame pasaulyje, net girdėjau gandus, jog žadama įtraukti į vasaros olimpines žaidynes. Šis sportas sparčiai vystosi, Lietuvoje įvairių žaidimų profesionalių žaidėjų 2005 m. buvo apie 15 tūkst. , o dabar jų apie 40 tūkst. Žaidėjų komandos nėra išlepintos dėmesio, todėl kol kas sutinka reklamuoti betkokią produkciją ir už nedidelę kainą. Skandinavijoje ar Korėjoje didelės korporacijos (Microsoft, Logitech ir t.t.) varžosi už teisę remti geriausias komandas. Dažniausiai kovas Baltijos šalyse stebi nuo 300 iki 15 000 žmonių, priklausomai nuo renginio, todėl reklama ypač susijusi su internetu, e. komercija, serveriais ir panašia veikla galėtų būti itin efektyvi žaidėjų bendruomenėje.

Reziumuojant, e. sportas yra pigus, Lietuvoje kol kas neišnaudotas reklamos ir pardavimų kanalas.

2009-07-23 - 6 komentarai

Kova prieš rašymą šveplai ar iškreiptai

Skaityti tekstą, parašytą šveplai - tai kaip skaityti užrašytą šūdu ant sienos: lyg ir suprantama viskas, ir vis tiek nemalonu.

Nežinau, kas šios citatos autorius, bet man jį patinka. Jį atskleidžia mano vidinį jausmą, kai skaitau pvz. delfi.lt ar alfa.lt komentarus. Be abejo, didelė pagarba delfi.lt už tai, kad jie prašo saugoti kalbą ir rašyti komentarus lietuviškomis raidėmis, bet tai neveikia. Todėl siūlau filtruoti ir nepraleisti šveplai ar iškreiptai parašytus komentarus. Aišku, problema yra filtravimas. Bet, šioje vietoje, manau, programuotojai pasakytų, kad nėra nieko neįmanoma. Pradžiai, pvz. galima būtų filtruoti pagal paprasčiausius šveplai parašytus žodžius: ka (ką), as (aš), stai (štai), kodel (kodėl) ir t. t. Tai pat, reikėtų filtruoti pagal nelietuviškas raidės - w ir x.
Papildomai galima būtų pabraukinėti neteisingai parašytus žodžius (panašiai kaip kalbos tikrinimas teksto redaktoriuose) ir rašyti patarimus iš kalbos kultūros.
Idėja lieka idėja. Netikiu, kad kada nors pamatysime ją įgyvendintą ir kad kažkas išdrįs komentaruose blokuoti komentarus ar mokyti vartotojus, kurie parašė šveplai.