Blog Archives

Latest Posts

Monthly

Categories

2009-10-11 - 4 komentarai

(Elektroninis) verslas Lietuvoje

Esu vienas iš nedaugelio žmonių su malonumu skaitantis teisės aktų projektus. Mane domina kur link keliauja Lietuva, o būtent teisės aktai iš dalies nusako kryptį. Šiandien skaičiau LRV nutarimo „Dėl elektroninio verslo plėtros skatinimo 2010-2012 metų programos patvirtinimo“ projektą. E. verslo vadybos studentui tai turėtų būti įdomus dokumentas, tačiau, deja, skaičiau su nusivylimu. Kažkodėl susidarė toks įspūdis, kad milijonai vėl bus leidžiami vėjams. Kodėl? Kokia turėtų būti informacinė svetainė, kad ji kainuotų 1 milijoną litų?

Man, kaip paprastam piliečiui, normaliai nepaiškino siekiamos naudos, o ir programos uždaviniai - e. informacinių sistemų kūrimas, man atrodo abejotinas. Vienintelis programos tikslas - gauti pinigus iš ES.

Bet pradėkime nuo pat pradžių. Programoje teigiama, kad smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje liečiau savo veikloje pritaiko IRT, ir todėl reikia jį skatinti. Mano manymu, tai yra nesąmonė. Bendra situacija yra tokia, kad virš 90 proc. Lietuvos įmonių naudoja savo darbe kompiuterius ir internetą (programoje pateikti šiek tiek kitokie, bet labai nesiskyriantys duomenys), tačiau beveik visos inovatyvios įmonės (ar reikia turgaus bobutes irgi priversti naudotis IRT?) turi beveik 100 proc. rodyklius. Ar tuo maža? Mano manymu, valstybė turėtų sudaryti sąlygas vystytis verslui, t.y. šalinti teisinius, organizacinius ir administracinius barjerus, o naujųjų technologijų panaudojimas taps neatsiejamų plėtros bruožų. Tada ir atsirastų e. verslas.

Bendrai, man nepatinka terminas elektroninis verslas. Verslas yra verslas, nepriklausomai kokioje aplinkoje jis yra vykdomas. Mano manymu, nereikėtų sureikšminti žodžio elektroninis.

2009-10-11 - 6 komentarai

Apple Lietuvos internete

Jaučiu simpatiją Apple gaminiams, todėl nutariau į vieną vietą surinkti lietuviškas svetaines, kurių tematika būtų susijusi su Apple kompanija arba jų gaminiais. Nustebau, pamatęs, kad Lietuvoje nėra ką paskaityti. Neradau nei vienos nuolat atnaujinamos svetainės.

Parašykite į komentarus svetaines, kurias būtų galima paskaityti lietuvių kalba. Žemiau, svetainių sąrašas, kurį man pavyko surinkti iš atminties arba pasinaudojus paieška:

Svetainės, kurių viena iš tematikų yra Apple gaminiai:

Norėčiau, kad Lietuvoje atsirastų bent vienas padorus puslapis apie Apple tematiką. Prisidėsiu prie betkokios iniciatyvos.

2009-10-10 - 2 komentarai

3 taisyklės apie kabučių naudojimą įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimuose

  1. Pavadinimai su įmonės bendrinį vardą reiškiančiais žodžiais yra tiesioginės reikšmės, ne simboliniai, ir rašomi be kabučių, pvz., UAB Šiuolaikinio meno centras (ne UAB „Šiuolaikinio meno centras“). Kitais atvėjais būtina naudoti kabutes.
  2. Jeigu įmonės pavadinimas, sudarytas tik iš didžiųjų raidžių, tai jis rašomas su kabutėmis, be tarpų ir skyrybos ženklų. Tačiau, jei pavadinimas yra neoficialus, tai kabučių nereikia, plg.: Sveikatos apsaugos ministerija.
  3. Autobusų parkų, komunalinių ūkių ir pan. pavadinimų rašyba kartais ne visai aiški, nes žodžiai keliareikšmiai. Vis dėlto pamažu nusistovi jų rašymas be kabučių, t. y. jie suvokiami kaip gimininiai žodžiai, reiškiantys įmonės rūšį, plg.: VĮ Valstybės turto fondas (ne VĮ „Valstybės turto fondas“).

2009-10-08 - 6 komentarai

Coca-Cola

coca-cola_logoEsu Coca-Cola mėgėjas. Jei neturiu gerimo pasirinkimo laisvės, geriu tik Coca-Cola. Šiandien 5 subjektyvus pastebėjimai apie Coca-Cola:

  1. Coca-Cola iš stiklinių buteliukų yra skanesnė nei iš skardinės, o iš skardinės skanesnė nei iš plastikinių butelių;
  2. Kuo mažesnis Coca-Cola buteliukas, tuo skanesnis gerimas jame;
  3. Coca-Cola Zero yra skanesnė kai geriama atšaldyta;
  4. Coca-Cola skanesnė, kai geriama su citrina, o dar geriau su žaliąja citrina (laimu);
  5. Coca-Cola skanesnė už Pepsi Cola;

2009-10-05 - 5 komentarai

Kitos 5 e. parduotuvių problemos Lietuvoje

Neseniai rašiau apie 5 e. parduotuvių problemas. Šiandien pratęsių šią temą ir apžvelgsiu kitas 5 e. parduotuvių problemas:

  1. Prekių grąžinimas. Beveik visos e. parduotuvės skelbia, kad prekių gražinimas vyksta pagal LR įstatymus, t.y. daiktų trūkumai šalinami, daiktai keičiami, grąžinami vadovaujantis ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr.58-2105) patvirtintomis Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėmis. Tačiau, kai tenka grąžinti, e. parduotuvės labai vengia grąžinimo ir bando kiek įmanoma išsisukti, nes tiekėjai prekių atgal dažniausiai nepriima, o savų sandėlių e. parduotuvės dažniausiai neturi.
  2. Žemas asmens duomenų saugumo lygis. Gerai, kad Lietuvėlė yra maža ir mes neturime didelių problemų su internetiniais nusikaltimais, o tai būtų kraupus vaizdas. Per pusvalandį radau 10 e. parduotuvių administratoriaus puslapius, dar turbūt kažkiek laiko užimtų banalį grubios jėgos (angl. brute force) ataka ir pirkėjų asmens duomenys kaip ant delno. Aišku, nepažeidžiamą sistemą sukurti sunku, tačiau paprasčiausius saugumo reikalavimus reikėtų atitikti. Be to, dažnai pamirštama pasitikrinti pirkėjo tapatybės (neseniai apie tai rašė Computer Bild), o ir kas antrą e. parduotuvė neregistruota Asmens duomenų valdytojų registre, nors tai privaloma padaryti pagal LR teisės aktus. Ką jau kalbėti apie SSL sertifikatų naudojimą.
  3. Orientacija į lietuviškai kalbančius žmones. Lietuvoje gyvena virš 100 tautybių. Didžioji dauguma (kažkur virš 95%) kalba lietuviškai, tačiau lieka šiek tiek mažiau nei 5%, kurie lietuviškai nekalba. Taip pat reikėtų įskaičiuoti žmones atvykstančius į Lietuvą dirbti, ir gauname, kad vienas rinkos segmentas yra neužimtas. Svetainės lokalizavimas nekainuoja brangiai ir ilgalaikėje perspektyvoje turėtų atsipirkti. Be to, bent vienas iš konsultantų turėtų šnekėti populiariomis Lietuvoje kalbomis.
  4. Informacijos trūkumas. Beveik visos e. parduotuvės tvarkingai paima tiekėjų skelbiamą informaciją, tačiau trūksta papildomos informacijos iš bendruomenės ( komentarai, apžvalgos, patarimai), tiek iš pačios parduotuvės (geriausiųjų sąrašai, naujienos iš tiekėjų ir t. t.). Bendrai, stipria bendruomene negalėtų pasigirti beveik nei viena Lietuvos parduotuvė.
  5. 3 šalių paslaugų reklama. Mano manymu, e. parduotuvė turi gyventi iš savo pardavimų, o ne iš 3 šalių reklamos.

Visos šios ir anksčiau aprašytos problemos yra lengvai sutvarkomos, tačiau dėl kažkokių priežaščių parduotuvės nenori investuoti į paslaugų kokybės gerinimą.

UPD: Computer Bild straipsnis apie e. parduotuves Lietuvoje (nuoroda į pigu.lt svetainę)

2009-10-02 - No Comments!

Tarpmiestinių autobusų bilietai (antra idėja)

Vakar rašiau apie klimato kaitą ir Blog Action Day akciją, todėl šiandien nutariau pasidalinti idėja apie ekologiškus tarpmiestinių autobusų bilietus.
Kaip jau minėjau, dažnai tenka keliauti tarpmiestiniai autobusais. Bilietus perku internetu, o vėliau atspausdinu. Tokiu būdu, tenka naudoti popierių, o jis, kaip žinote, gaminamas iš medienos ir t. t. Visą šią litaniją ir be manęs puikiai žinote. Kaip išvengti medienos naudojimo ir tausoti gamtą? Galima būtų naudoti mobilųjį autobusų bilietą. Pvz. 2D Sense Platform pasinaudojus galimybėmis. Tiketa jau kurį laiką naudoja šią technologiją. Kiekvienas, perkantis e. bilietus į „Siemens” arenoje vykstančius renginius bei turintis savo mobiliajame telefone aktyvuotą interneto paslaugą, gali parsisiųsti mobilųjį bilietą ir eiti į renginį be popierinio bilieto.

2009-10-02 - No Comments!

2009 m. valstybės institucijų interneto svetainių atitikimo bendriesiems reikalavimams tyrimas

Kiekvienais metais IVPK organizuoja tyrimą, atskleidžiantį kaip valstybinės bei savivaldybių institucijos ir įstaigos atitinka Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašą. Tyrimo išvadas analizuoja ir priima atitinkamus tolimesnių veiksmų sprendimus LR Vyriausybės Informacinės ir žinių visuomenės plėtros komisija. Tačiau ar yra teigiami pokyčiai? Read more

2009-10-01 - 4 komentarai

5 e. parduotuvių problemos Lietuvoje

Kaip jau kažkada minėjau, dėl darbo specifikos dažnai tenka nagrinėti e. parduotuves Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvoje situacija nėra bloga, bet neturime ko didžiuotis. Iš atminties pasakyčiau virš 20 e. parduotuvių, tačiau nei vienoje iš jų man nebuvo noro pirkti dar kartą. Kodėl?  Nei vienos iš e. parduotuvių kūrėjams nepavyko perduoti man žinutės dėl ko aš turėčiau į ją grįžti. Svetainėse randu daug informacijos, siūlomų prekių su kainų nuolaidomis ir t. t. Tačiau nieko kito, ko negalima pamatyti kitur.  Jos neskatina lojalumo.

Bendrai, išskiriau 5 dažniausiai sutinkamų e. parduotuvių problemų Lietuvoje:

  1. Tos pačios prekės iš tų pačių tiekėjų. Mūsų e. parduotuvės negali pasiūlyti unikalaus turinio, todėl dažniausiai radęs prekę vienoje parduotuvėje, pasižiūri kitoje ir, jei randi kur nors pigiau, į pirmą jau negrįžti.
  2. E. parduotuvės neturi savo kurjerių. Dažniausiai e. parduotuvės neturi savo kurjerių ir naudojasi viena iš kurjerių tarnybų. Pirkdamas prekę, norėčiau pasirinkti pristatymo būdą ir laiką. Tačiau dėl 3 šalies paslaugų naudojimo, negalėčiau to padaryti, nes neturėčiau galimybės:
    • pasirinkti pristatymo būdo ir vežėjo;
    • atsiimti prekę ir sumokėti kitur;
    • sumokėti pinigus už prekę kurjeriui.
  3. Žema pagalbos ir aptarnavimo kokybė. Dažnai e. parduotuvių svetainės yra nepatogios, bet čia pusė bedos, tačiau kai nėra svetainėje normalaus pagalbos skyrelio, tai jau problema. Ar matėte Apple ar Amazon pagalbos skyrelius? Aptarnavimo kokybė irgi dažniausiai nieko gero: pardavėjai nežino savo parduodamų prekių.
  4. Paieška ir filtravimas svetainėje. Kolkas nemačiau nei vienos parduotuvės Lietuvoje, kurioje būtų patogu ieškotis prekes. Nesuprantu, ar sunku padaryti, kad pasiūlytų teisingą rašybos variantą ar ieškotų pagal raktažodžius? Filtravimo išvis dažniausiai nebūna arba būna padarytas taip, kad nesinori juo naudotis.
  5. Pirkimas be registracijos. Kodėl turėčiau registruotis, jei noriu tik nusipirkti prekę? Registracija neturi būti privaloma, reikia pozicionuoti ją kaip pridetinę vertę kuriančią galimybę.

2009-10-01 - 2 komentarai

Etiketas teatre ir kino teatre

Kada paskutinį kartą buvote teatre? O kino teatre? Tikriausiai, beveik visi dažniau lankosi kino teatre nei teatre. Dėl šios priežasties dažnai teatro etiketas yra pamirštamas, teatre elgiamasi lyg kino teatre.

Prieš einant į teatrą, rekomenduojama susipažinti su pjese, sužinoti apie autorių. Tokiu būdu galėsite susiformuoti savo pjesės įsivaizdavimą ir palyginti jį su režisieriaus.

Jei nepavyko nupirkti bilietų arčiau scenos, su savimi rekomenduojama pasiimti teatro žiūronus. Nedera spoksoti į žmones per žiūronus, skolintis žiūronus iš kaimynu ar pasakoti pjesės siužeto dar neprasidėjus spektakliui. Svarbiausia, atsiminti, kad spektaklio, pjesės metu nedera klausti aplinkinių apie įvykius scenoje. Bendrai, bet koks triukšmas yra nepriimtinas (išimtis - ovacijos operos teatre). Todėl, jeigu prieš ėjimą į teatrą jaučiate negalavimą, geriausia pasilikti namuose ir netrukdyti kitiems. Mobilius telefonus taip pat galima palikti namuose arba nepamirškite juos išjungti dar prieš įeinant į teatrą. Read more