Blog Archives

Latest Posts

Monthly

Categories

2010-04-04 - No Comments!

Geresnis klaidos puslapis

Kompiuterininkai šiandien švenčia Lankomiausio puslapio diena. Jie juokauja, kad pats lankomiausias interneto puslapis – 404 klaidos puslapis. O kadangi šis puslapis yra pats populiariausias, pakalbėkime apie jo patogumą. Jau rašiau apie tai (Ups… padariau klaidą arba dar kartą apie 404), kad Lietuvos „geriausieji iš geriausiųjų“ nesinaudoja viena iš kūrybos erdvių. 404 klaidos puslapis nėra tik kūrybos erdvė. Jo pagalba galima pagerinti visos svetainės vartotojiškumo ir optimizavimo paieškos varikliams lygius. Kaip tai padaryti?

  1. Nenaudokite standartinio klaidos puslapio. Standartinis paieškos puslapis nėra naudingas ar patogus.
  2. Nenaudokite nukreipimo į kitą puslapį. Nukreipdami vartotoją į kitą puslapį (pvz. titulinį svetainės puslapį), Jūs nuvilsite vartotojo lūkesčius: jis norėjo vieno puslapio, o gavo kitą.
  3. Atsiprašykite vartotojo ir paaiškinkite jam kas įvyko. Vidutiniškas interneto vartotojas neturi žalio supratimo apie 404 klaidą, todėl nėra priežasties kodėl reikėtų puslapį užvadinti – 404 klaidos puslapis ar panašiai. Paprasčiausiai, paaiškinkite dėl kokių priežasčių jis mato kitokį puslapį ir ką reikėtų daryti, kad ateityje tai nepasikartotų.
  4. Nukreipkite vartotoją tinkamą linkmę. Vartotojas visada turi aiškiai matyti kur jis toliau gali judėti, todėl klaidos puslapyje rekomenduotina, kad be paaiškinimo dar būtų nuorodos į titulinį ir kitus populiariausius puslapius (arba tiesiog svetainės žemėlapis), paieškos laukas, pasiūlymas kur ieškoti užklaustą puslapį (pvz. Galbūt jūs norėjote apsilankyti ... ).
  5. Fiksuokite iš kur į klaidos puslapį atėjo vartotojas. Dažniausiai vartotojas į klaidos puslapį patenka neteisingas suvedęs adresą, iš paieškos puslapio, kuriame buvo neaktuali informacija, iš vidinio svetainės puslapio, kuriame buvo neteisinga nuoroda. Žinant priežastį, dėl kurios vartotojas pateko į svetainę, galima tobulinti pačią sistemą.
  6. Leiskite vartotojui išsakyti ką jis galvoja. Taip, taip, taip... Jei fiksuojate iš kur į klaidos puslapį atėjo vartotojas, jūs ir taip žinosite, kad pvz. kažkurį nuoroda veda į neegzistuojantį puslapį. Bet tegul vartotojas vistiek išsako, ką galvoja (nesvarbu ar tai bus pyktis ar pranešimas, kad neveikia nuoroda). Bent vienas iš 1000 tikrai parašys naudingą patarimą.
  7. Nepersistenkite su puslapio dizainu. Vartotojas atėjęs į klaidos puslapį ir taip atsiduria savotiškoje stresinėje situacijoje. Vartotojui turi būti aiškiai suprantama, kad jis atsidūrė norimoje svetainėje, tik dėl kažkokios priežasties norimo puslapio joje nėra. Nevadinkite vartotojo kvailiu ar kitaip nežeminkite joje.

Ar žinote, kad...
Šiandien, 2010 m. balandžio 4 d., visas krikščioniškas pasaulis švenčia Velykas. Bet mažai kas žino, jog šiandien šv. Izidoriaus iš Sivilijos – interneto šventojo globėjo (kitais duomenimis, oficialaus patvirtinimo dar nėra, – žr. vydija.lt) – diena. Galbūt oficialaus patvirtinimo ir nėra, bet, mano manymu, ši diena ir šis šventasis labai tinkami.

Naudingos nuorodos

Featured Image

2010-04-03 - No Comments!

E. komercijos samprata

E. komercijos samprata nėra nauja. Galbūt nepatikėsite, bet sampratai virš 35 metų. Pradžioje elektroninė komercija reiškė komercinių pervedimų palengvinimą elektroniniu būdu, dažniausiai naudojant elektroninio apsikeitimo duomenimis (angl. EDI) technologiją. Paprasčiau kalbant, pirminė šio termino reikšmė buvo palengvinti pavedimus naudojant elektronines ryšio priemones.
Tačiau elektroninės komercijos samprata kito su laiku. Vėliau į šią sąvoką buvo įtraukta tinklo komercijos sąvoka – prekių ir paslaugų pirkimas interneto pagalba per HTTPS protokolą su elektroniniais krepšeliais ir su elektroninėmis mokėjimo paslaugomis, tokiomis, kaip mokėjimo kreditine kortele (autorizacija).

Kaip matome, terminas pasikeitė per paskutinius trisdešimt penkis metus. Labiausiai jis keitėsi 10 pastarųjų metų. Šiuo metu e. komercija apibrėžiama ir traktuojama labai skirtingai ir įvairiai. Egzistuoja 4 labiausiai paplitę traktavimai:

  • elektroninis verslas sutapatinamas su elektronine komercija;
  • elektroninė komercija yra viena iš elektroninio verslo formų;
  • elektroninė komercija yra sutapatinama su internetinė komercija;
  • elektroninė komercija suprantama kaip finansines ir komercines transakcijas, kurios yra atliekamos elektroniniu būdu, įtraukiant visas kreditinių/debitinių kortelių transakcijas.

Nenoriu kartoti visų galimų apibrėžimų. Jei įdomu, siūlyčiau pasiskaityti M. Civilkos „E-komercijos reguliavimas tarptautinėje ir ES teisėje“ konspektus. Taip pat siūlyčiau apsilankyti El. verslo ir teisės svetainėje.

Primenu, kad žodžių junginiai, kurių trumpinamas tik pirmas žodis, reikalauja taško, todėl brūkšnelis nerašomas. Taigi ne e-komercija, o e. komercija, ne e-parduotuvė, o e. parduotuvė, ne e-verslas, o e. verslas.

Mano nuomonė teisingiausias traktavimas – elektroninė komercija yra viena iš elektroninio verslo formų. Savo galvoja įsivaizduoju žemiau pateiktą schemą. Mano nuomone, e. komercija yra e. verslo poaibis, o transakcijos ir internetinė komercija yra e. komercijos poaibiai ir yra tarpusavy susipynę.

 

2010-04-02 - No Comments!

E. komercijos smulkmenos arba dar kartą apie e. parduotuvių problemas

Harvey B. Mackay – verslo bestselerių, iš kurių geriausiai žinomi „Swim With The Sharks Without Being Eaten Alive“ ir „Beware the Naked Man Who Offers You His Shirt“, autorius bei vienas geriausių pasaulyje oratorių – yra pasakęs:

Little Things Don't Mean a Lot. They Mean Everything.

Tikriausiai, jau pats nepastebiu, kaip mano chaotiškas protas, pamatęs pirminį vaizdą, pradeda kabinėtis prie smulkmenų. Mano nuomone, smulkmenos taip pat svarbios kaip ir pirmas įspūdis, nes iš smulkmenų galiausiai ir susideda bendras vaizdas.

Lietuvoje šiuo metu skirtingais skaičiavimais veikia virš 700 e. parduotuvių.  Kuo jos skiriasi? Iš esmės, beveik nieko. Beveik tos pačios prekės iš tų pačių tiekėjų. Beveik tokios pačios kainos. Šioje konkurencinėje kovoje vienos e. parduotuvės bando išskirti skirtingomis lojalumo programomis, kitos – leidžia didelius pinigus reklamai. Šie sprendimai dažniausiai gerai veikia ir padeda pritraukti naujus pirkėjus. Tačiau ieškodami originalumo ir išskirtinumo, e. parduotuvės dažnai pamiršta apie smulkmenas. Prisiminkime, jau banalią tapusią frazę: „Pirkti internete –  pigu, greita, patikima, patogu!“. Kaip bebūtų keista, bet žmonės tikrai įsidėmėjo šią frazę ir nusivilia kai yra kitaip.

  1. Užsakymo apdorojimo greitis. Pirkėjas, užsakęs prekes e. parduotuvėje, tikisi kuo greičiau sulaukti reakcijos į jo užsakymą. Skirtingų žmonių skirtingi lūkesčiai, bet, mano nuomone, optimalus reakcijos laikas – 10-15 min. Tačiau kuo greičiau atsako, tuo geresnė nuomonė pirkėjui susidarys apie e. parduotuvę.
  2. Aktuali informacija apie prekes sandėlyje. Informacijos netikslumas apie prekes sandėlyje – viena didžiausių e. parduotuvių problemų Lietuvoje. Jau pamečiau kartų, kai nupirktos ir apmokėtos prekės neturėjo sandėlyje, skaičių.
  3. Pristatymas laiku. Prekių pristatymas yra vienas kebliausių e. parduotuvės veikimo momentu. Pirkėjas nori gauti prekes jam patogiu laiku. Suteikite jam tokią galimybę ir jokiu būdu neverskite kliento laukti užsakymo pristatymo.
  4. Force majeure ar panašių įvykių valdymas. Jei dėl tam tikrų kliūčių pardavėjas negali visai ar laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, apie tai būtina iškart informuoti klientą. Klientai – žmonės ir, dažniausiai, supratingai priima panašias žinias. Be to, žmonės, kurie įvykdė užsakymą, dažnai noriai daro mažas nuolaidas pardavėjui. Pvz. manau, logiškiau palaukti papildomą dieną nei reikalauti grąžinti pinigus ir ieškotis kito pardavėjo. Tačiau klientų gerumo negalima piktnaudžiauti.
  5. Bendravimas su klientais. Konsultantai yra įmonės veidas. Dėl šios priežasties konsultantas turi būti malonus, mandagus, paslaugus, išmanyti parduodamas prekes bei sugebėti trumpai nupasakoti pagrindinius prekės privalumus ar trūkumus. Malonus bendravimas turi vykti prieš užsakymą, užsakymo bei užsakymo vykdymo metu ir po užsakymo. Turbūt sutiksite, kad apie bus malonu, jei po kiek laiko e. parduotuvės darbuotojai pasiteirautų ar gera prekė. Arba, jei kito skambučio metu, su jumis pasisveikintų asmeniškai.

5 paprasčiausios taisyklės. Nepamirškite apie jas, juk smulkmenos reiškia viską.

P.S. Apie techninius ir grafinius aspektus jau rašiau, todėl šį kartą nesigilinau į dizainą, patogumą naudotis ar kitus aspektus.

2010-03-30 - No Comments!

Lojalumo programos

Esu rašęs, kad pirkėjas neturi būti verčiamas registruotis e. parduotuvėje, bet egzistuoja vienas BET. Jau senai apskaičiuota, kad išlaikyti esamą klientą yra pelningiau nei pritraukti naują. Dėl šios priežastis klientų lojalumas tapo vienu svarbiausių daugelio verslo organizacijų tikslų. Rodos, tiesiog reikia išlaikyti esamus klientus. Bet kaip? Yra prikurta gan daug įvairiausių e. komercijos lojalumo programų. Būtent apie jas šiame įraše ir pabandysiu parašyti.

  • Geresnės prekių pristatymo sąlygos (pvz. nemokamas pristatymas, pristatymas tą pačią dieną ir t. t.) klubo nariams.
  • Kaupiamosios nuolaidos už išleistą pinigų sumą (pvz. sukaupus 500 litų, būtų suteikiama 5 proc. nuolaida).
  • Nuolaidos ir ekskliuzyviniai pasiūlymai prenumeratoriams e. paštu, Facebook ir kt.;
  • Nuolaidos ar kitos geresnės pirkimo sąlygos tiems kas perka dažniau (pvz. antram mėnesio pirkimui 5 proc. nuolaida);
  • Partnerystės programa. Klientai, kurie atėjo pagal partnerių rekomendacijas gauna geresnes apsipirkimo sąlygas.
  • Virtualūs pinigai (=taškai), kuriais galite apmokėti už internetinėje parduotuvėje įsigyjamas prekes. Panašu į kaupiamąsias nuolaidas, tik čia kaupiami virtualus pinigai už išleistą pinigų sumą.
  • Paslaugų išplėtimas ar atnaujinimas (pvz. nusipirkus kompiuterį su operacine sistema, naują operacinę sistemą kai ji bus išleista, bus galima nusipirkti pigiau).
  • Perdirbimo programa. Klientai, kurie atidavė jūsų e. parduotuvėje nupirktas prekes į perdirbimą, gauna kažkokį paskatinimą.

Šiam kartui tiek. Lojalumo programų yra žymiai daugiau, bet net šios programos padėtų pritraukti dalį klientų apsipirkti dar kartą. Prisiminkite, tikrasis lojalumas neįmanomas be prisirišimo. O jis atsiranda, kai pirkėjui suteikiama ne tik apsipirkimo galimybė, bet ir papildoma vertė.

2010-03-29 - No Comments!

Naujienų filtras „Rožiniai akiniai“

Užkniso. Ar Lietuvoje būna gerų naujienų? Visi naujienų portalai mirga pranešimais apie mirtį, nelaimes, kriminalus ir visą kitą purvą. Norėčiau, kad naujienų portalai padarytų galimybę nufiltruoti neigiamas naujienas. Sutikite, dažnai norisi paskaityti ką nors gražaus be kraujo ir neigiamų emocijų. Aišku, egzistuoja pvz. Geros žinios ir nedaug pozityvių tinklaraščių, bet man maža informacijos.

Bendrai, kodėl egzistuoja pornografijos filtrai, bet nėra „blogų emocijų“ filtro? Mano manymu, blogos naujienos padaro tiek pat, o gal net ir daugiau, žalos žmogaus psichikai nei erotika ar „lengva“ pornografiją (t.y. be vaikų, šuniukų ir lytinių nukrypimų).

2010-03-25 - No Comments!

Valgiaraščių agregavimas

Vakar vakare bandžiau nuspręsti kur nueiti pavalgyti. Tiesą sakant, sunkiai sekėsi. Pabandžiau ieškotis internete, bet nieko iškyrus meniu.lt neradau. Deja, meniu.lt visai nepatogu naudotis, jei nežinau ko nori. Be to, visa informacija pateikiama pdf failuose. Benaršant tarp pdf failių, kilo idėja apie valgiaraščių agregavimą.  Pvz. kainos.lt daro prekių kainų agregavimą į vieną vietą. Kodėl gi nepadarius valgiaraščių agregavimo? Restoranams tai papildoma reklama ir galimybė pasiekti potencialius klientus, vartotojams – patogus būdas rasti norimą maistą, o kūrėjams – uždarbis iš papildomos reklamos. Visi laimingi, visiems gerai.

Jei kas nors šią idėją norės įgyvendinti, kreipkitės – paaiškinsiu apie smulkmenas.

2010-03-20 - 2 komentarai

Apie vėlavimą

Pastaruoju metu pastebiu, kad vėlavimas tampa beveik norma. Vėluoja visi – draugai į vakarėlį, merginos į pasimatymus, verslo klientai ir partneriai – į susitikimus ir t. t. Aišku, kartais vėlavimas būna neišvengiamas, bet kadangi gyvename mobiliuoju telefonu eroje ir visi turi mobilius telefonus, turėtų būti nesunku paskambinti ir apie tai pranešti.

Man laikas, o kartu ir punktualumas, yra vertybė, todėl mane labai erzina vėlavimas. Manau, kad tai negražus ir arogantiškas įprotis.

Yra toks senas anekdotas:

Mergina: – Susitinkam 7 vakaro, toj pačioj vietoj. Jei kuris iš mūsų vėluotų... Vaikinas: – ... tai aš palauksiu.

Aišku, nereikia kaltinti tik merginas, vaikinai irgi dažnai vėluoja. Niekur tai neparašyta, bet, mano nuomone, vaikinas į pasimatymą su mergina neturi vėluoti išvis. Mergina šiek tiek gali vėluoti (juk visi žinome kiek joms reikia laiko, kad jaustųsi graži), tačiau jei nuolat mergina vėluoja, taip lyg jį sakytų vaikinui, kad jis nevertas, kad jį ateitų laiku.

Pagal etiketo normas, į iš anksčiau suderintą susitikimą ar pasimatymą vėluoti negalima. Yra rekomenduojama ateiti kelėta minučių anksčiau arba laiku, tačiau nederėtų labai pikti, jei vėlavimas neviršija 5-10 minučių.

Bendrai, egzistuoja žmonių rūsys, kurie vėluoja visur ir visada nepriklausomai nuo oro sąlygų, atstumo, transporto problemų, sutarto laiko ir t. t. Turbūt kiekvieno gyvenime bent kartą pasitaikė toks žmogus. Nors mane erzina vėlavimas, bet aš negaliu atsisakyti malonumo matytis ir bendrauti su man patinkančiais nepunktualiais žmonėmis, todėl vadovaujuosi paprastomis taisyklėmis:

  • neskirkite susitikimo ten kur laukti būtų nepatogu;
  • sugalvokite ką veiksite, jei žmogus vėluos;
  • paprašykite, kad žmogus perspėtų, jei jis vėluos;
  • jei įmanoma neprisiriškite prie laiko ir neskirkite susitikimų vėliau;
  • papasakokite kitam žmogui apie savo planus ir apie tai kiek laiko turėsite (kiek laiko lauksite sutartoje vietoje). Tokiu būdu žmogus turėtų suprasti, kad vėluodamas, jis mažina susitikimui skirtą laiką.

2010-03-19 - 5 komentarai

iticket.lt elektroninis bilietas

Esu iš tų žmonių, kurie ieško teisybę net jei jos nepametė. Negaliu pakęsti, kad Lietuvoje visiems nusispjauti į tai kas vyksta aplink. Įraše Ir dar kartą apie tarpmiestinius autobusus ir jų bilietus rašiau apie nemalonią situaciją. Keliaudamas tarp miestų, perku bilietus iticket.lt ir vėliau jos atspausdinu. Tačiau tą kartą bilieto neatspausdinau. Oficialioje paslaugų teikėjo puslapyje niekur nėra minima, kad bilietą būtinai reikia atspausdinti. Kadangi nebuvo aiškaus nurodymo būtinai atspausdinti bilietą, o e. laiške su e. bilietų absoliučiai nebuvo nieko parašyta, todėl vadovaudamasis funkcinio lygiavertiškumo principų bei teisėtais lūkesčiais, nes bilietas juk vadinamas elektroniniu, nutariau, kad užteks parodyti e. bilietą delninuko ekrane, tačiau klydau. Manęs neįleido į autobusą iki tol, kol nebuvo atspausdintas popierinis bilieto variantas. Read more

2010-03-19 - No Comments!

Apie e. komercijos saugumą

Ar tikite e. komercijos saugumu? Ar baimė dėl e. komercijos saugumo – išpūsta? Mūsų spauda bando išsklaidyti abejones dėl sandorių internete saugumo, tačiau aš jais netikiu. Nenoriu rašyti, kad apgavysčių internete patirtis yra gerokai neįvertinta ar pasirodyti paranojiku, tačiau, manau, kad Lietuvoje ir pasaulyje e. komercijos saugumo problema vis dar išlieka opi. Egzistuoja dvi pagrindinės problemos dėl saugumo: prarasti pinigai dėl e. parduotuvių apgavikių ir pavogta asmeninė informacija, kurios pagalba įvykdytas apsipirkimas arba pavogtos prekės.

ComputerBild yra rašę, kad „saugotis šiais laikais reikėtų ne e. parduotuvių apgavikių, o aplinkui esančių žmonių, kuriems apsipirkti, naudojantis mūsų sąskaita, yra labai lengva“. Drįstu nesutikti, saugotis reikia tiek e. parduotuvių apgavikių, tiek aplinkui esančių žmonių. Pvz. niekas netrukdo sukčiams sukurti fiktyvią parduotuvę su mažesnėmis nei rinkos kainomis, pasisavinti už užsakymus sumokėtus pinigus, o prekių nepristatyti. Mano chaotiškai veikianti smegeninė sugalvoja dar n mulkinimo būdų ir schemų, kaip galima apgauti e. parduotuvės pirkėjus.

Be abejo, saugoti nuo duomenų vagysčių yra būtina (nepalikite interneto bankininkystės kortelės matomoje vietoje, svetimose vietose nesijunkite prie interneto bankininkystės sistemos, saugokite prisijungimo prie e. parduotuvės duomenis ir t. t.), tačiau negalima pamiršti apie e. parduotuves apgavikes. E. parduotuves apgavikes išsiaiškinti pakankamai sunku, tačiau prisilaikant paprasčiausių saugumo taisyklių, galima sumažinti apgavystės galimybę. Read more

2010-03-16 - 2 komentarai

Šypsenėlių naudojimas :)

Žmogus, kuris sugalvojo šypsenėles, buvo genijus. Jos iš tiesų naudingas dalykas. Tiems kas nežino, o tokių turbūt beveik nėra, šypsenėlė (kartais siūlomi pakaitalai – emotikonas, emograma, jausmaženklis) – specifinis emocijų žymėjimas, naudojamas rašytiniame, dažniausiai – kompiuterių ir trumpųjų žinučių tekstuose. Realybėje viskas paprasta – mimika, emocijos, intonacija ir t. t. Bet kaip perduoti savo nuotaiką tekstu? Neturėdami vizualinio ar garsinio kontakto sunku nuspėti kokios nuotaikos yra „pašnekovas“, todėl reikalingos kokios nors kitos priemonės nuotaikai atvaizduoti. O tokių priemonių pasirinkimas gan skurdus. Rašytinėje lietuvių kalboje emocijas ar nuotaika galima išreikšti jaustukais, šauktuku, klaustuku ar daugtaškiu. Pvz. šauktukas dedamas po šaukiamai pasakomų ir ryškią emocinę reikšmę turinčių sakinių ar žodžių. Be abejo, pats tekstas gali reikšti emocijas, tačiau retas moka raštu perduoti emocijas.  Be to, internetinis bendravimas (o taip pat ir bendravimas mobiliu telefonu) pagrįstas trumpom frazėmis ir net sutrumpinimais. Mano manymu, laiku panaudota šypsenėlė vienareikšmiškai parodys autoriaus nuotaiką ir apsaugos pvz. nuo potencialaus barnio. Tačiau negalima pamiršti, kad joks šypsenėles naudojimas nepakeis proto aštrumo ir gebėjimo perduoti prasmę.

Aišku, kiekvieną idėją galima privesti prie absurdo ribos. Geras pavyzdys – per dažnas šypsenėlių naudojimas (turiu ir aš šią nuodemę). Jei šypsenėlė laikoma rašytine tikros šypsenos alternatyva, tada po 20 min. pokalbio, kurį būtų galima užrašyti maždaug  „Labas :) Kaip sekasi? :)) Kas geresnio? :)“, pašnekovui skaudėtų visi veido raumenys. Nepamirškite – kas per daug, tas nesveika.

O dar labiau mane erzina kai šypsenėlės naudojamos rašytiniame (supraskite literatūriniame) tekste. Bendravimas internetu ar SMS žinutėmis nors ir yra rašytinis, tačiau jis atitinka bendravimo realybėje formatą (pagal naudojama leksiką, kalbos struktūrą ir t. t.), t.y. dažniausiai mes bendraujame internete taip pat kaip ir realybėje. Tačiau literatūrinė rašytinė kalba tuo ir yra žavi, kad nenaudojamos „pigios“ kalbos priemonės. Prisiminkite amerikietiškas komedijas, kai po juokingos frazė už kadro pasigirstas juokas. Panašiai reaguoju į šypsenėles rašytiniame tekste, todėl nesutinku su A. Lebedevu, kuris mano, kad šypsenėles galima ir būtina naudoti.

Tačiau grįžtam prie internetinio bendravimo. Šypsenėlių rašybos taisyklių nėra ir tikriausiai dar ilgai nebus, todėl kiekvienas deda šypsenėles kaip jam patogu. Aš prisilaikau nuomonės, kad šypsenėles geriausia naudoti vietoje skyrybos ženklų, tačiau prieš jas paliekant tarpą :) Jei sakinis baigiasi klaustuku ar šauktuku, tada šypsenėlę dedu po ženklo išlaikant tarpą. O kaip rašote jūs? :)