Blog Archives

Latest Posts

Monthly

Categories

2010-04-20 - 4 komentarai

Ar tiesa, kad…

Šiandien sugalvojau vieną svetainės idėją. Manau, kad pats jos niekada neįgyvendinsiu dėl paprasčiausio tingėjimo. Idėja paprasta - sudaryti atsakymų į klausimus, kurie prasideda „Ar tiesa, kad...?“ bazę. Vieni vartotojai užduoda klausimus, kiti - atsako „taip“ arba „ne“. Negalvojau, apie idėjos įgyvendinimą, bet, manau, galima daug prigalvoti įvairiausių minčių. Be to, paieškos sistemos turėtų labai gerai tokį puslapį reitinguoti.

Klausimų pavyzdžiai:

  • Ar tiesa, kad šunis mato juodai/baltai?
  • Ar tiesa, kad tik vyrai gali būti daltonikai?
  • Ar tiesa, kad Ameriką atrado prieš Kolumbą?
  • Ar tiesa, kad sumuštinis dažniau krenta ant sviestuotos pusės?
  • Ar tiesa, kad žmogaus mėsa panaši į vištieną?

2010-04-15 - No Comments!

Informacinės rodyklės 2.0


Šiuo metu vyksta Jaunųjų Liberalų Aljansas (JLA) konkursas „Idėja Vilniui!“. Nutariau sudalyvauti ir pasiūlyti savo idėją Vilniui. Būtent Vilniui, nes patys JLA man didelės simpatijos nekelia.
Visame Vilniaus senamiestyje yra išdėstytos informacinės rodyklės (žr. pavyzdį aukščiau). Kadangi objektai rodomi rodyklėse dažnai būna neaktualūs, todėl siūlau šiek tiek patobulinti šias rodykles ir gyventojams bei miesto svečiams leisti pasiūlyti kokiomis nuorodomis papildyti ar kokias nuorodas pašalinti bei kur reikėtų išdėstyti naujas informacines rodykles ir kurias pašalinti kaip nereikalingas. Tai padaryti pakankamai nesunku. Pvz. savivaldybės ar kitos institucijos puslapyje įdėti pasiūlymų formą, o ant kiekvienos informacinės rodyklės stulpo keliomis kalbomis paprašyti padėti tobulinti šias rodykles.

Kodėl tai reikalinga? Pirmiausia, kaip ir minėjau, dažniausiai rodyklės yra neaktualios, nes ieškai kito objekto. Be to, šios rodyklės yra šalia, bet ne žmonių masių judėjimo kelyje, todėl jos nėra efektyviai išnaudojamos (pvz. kaip kelio eismo ženklai). Dar viena priežastis - toks projektas beveik nekainuotų, tačiau turėtų ilgalaikę reikšmę. Galiausiai, svarbesniems miesto darbams galima būtų paskirti žmones, kurie priežiūri šias rodykles.

2010-04-12 - No Comments!

Kas yra dizainas?

Kaip rašė Jurgita Juospaitytė, sąvoka „dizainas“ šiandien tapo kone kulto objektu, tačiau dauguma vartojančių šį terminą nežino ką jis reiškia, t.y. žino, bet kiekvieno supratimas yra savitas. Todėl pažiūrėkite kokius apibrėžimus pateikia dažniausiai naudojami ir cituojami šaltiniai.

Dizainas (7 apibrėžimai):

  • viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos (LR Dizaino įstatymas);
  • plastinio meno šaka: įvairių gaminių meninis konstravimas ir gyvenamosios aplinkos formavimas (Vikipedija);
  • meno dalykas, savitas daiktinės aplinkos ir vartotojiškos visuomenės tarpusavio santykių junginys;
  • meninis daiktų, gaminių konstravimas ir jų aplinkos projektavimas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas);
  • daiktinės aplinkos projektavimas, daiktų (dažnai pramonės gaminių) meninis konstravimas, jų estetinės išvaizdos kūrimas (Tarptautinis žodžių žodynas);
  • kūrybinė veikla, kurios tikslas – harmoningos daiktinės aplinkos, kuo visapusiškiau tenkinančios žmogaus materialinius ir dvasinius poreikius, formavimas (Generalinės asamblėjos 1964 m. patvirtintas oficialus dizaino apibrėžimas);
  • siaurąja prasme – daiktinės aplinkos objektų kūryba ir meninis projektavimas, plačiąja – yra meno, mokslo ir technikos sintezė (mediaPro).

2010-04-12 - 2 komentarai

Pranešimų sistema e. komercijai

Šiandien susimąsčiau apie vieną dalyką – kodėl lietuviškos e. parduotuvės nesiūlo savo klientams priminimo paslaugos? Rodos, idėja paprasta, lengvai įgyvendinama, bet kartu ir ganėtinai naudinga, nes tokiu būdu vartotojas yra dar kartą pritraukiamas į e. parduotuvę.

Pvz., kainos ne visada yra „įkandamos“ (tačiau dažnai turi tendenciją mažėti žr. pigu.lt pavyzdį), o norimų prekių ne visada yra sandėlyje. Dėl šių priežasčių vartotojas išeina iš e. parduotuvės kitur. Norint, kad potencialus pirkėjas neišeitų, bei gerinant e. parduotuvės įvaizdį (juk pirkėjams patinka kaip apie jos pagalvojama), galima būtų lankytojams pasiūlyti informavimo paslaugą: apie sumažėjusią kainą, apie prekių atsiradimą sandėlyje, apie prekių pasiūlymus susijusius su šia preke ir t. t. Informavimą galima įgyvendinti tiek SMS žinutę, tiek ir e. paštu.

2010-04-07 - 1 comment.

Ir dar kartą 6 e. parduotuvių problemos Lietuvoje

Jau 3 kartus rašiau apie e. parduotuvių problemas Lietuvoje. Turėtų susidaryti įspūdis, kad viskas yra tragiška. Iš tiesų taip nėra, pažadu, kitas įrašas apie e. parduotuves bus pozityvus. Bet šiame įraše dar kartą apžvelgsiu e. parduotuvių problemas Lietuvoje. Galbūt kai kurios mintys jau buvo aprašytos, labai nepykite. Šį kartą pabandysiu aprašyti šiek tiek kitokių kampų:

  1. E. komercija visų pirma yra komercija. Didžiausia, mano manymu, problema - e. komercija užsiima bet kas, t.y. žmonės be atitinkamų komercijos žinių, nes tai gan lengvas būdas atidaryti verslą, nes madinga (=visi daro), nes žada gerą pelną ir t. t. ir panašiai. Pagalvokite patys, Lietuvoje virš 700 e. parduotuvių, ar visiems gali užtekti šios srities specialistų? Man susidarė toks įspūdis, kad Lietuvos e. komercijoje dominuoja IT specialistai, o turėtų verslo žmonės.
  2. Kainos kaip realioje parduotuvėje. Didžioji dauguma žmonių mano, kad prekės internete yra pigesnės nei realioje parduotuvėje. Bet realybėje gaunasi šiek tiek kitaip: prekių kaina arba tokia pati arba didesnė nei realioje parduotuvėje.
  3. Rūpesčių užkrovimas ant vartotojo pečių. Ganėtinai retai pasitaiko, kad sistema ir aptarnavimas būtų orientuoti į klientą. Pvz. pašto indeksas gali būti užpildomas automatiškai. Ar būtina versti pirkėją tai daryti? Arba kurjerio laukimas. Ar klientas turėtų derintis prie kurjerio ar kurjeris prie kliento?
  4. „Didmenininko kaina+ 5% antkainio“. Daugumoje e. parduotuvių nėra papildomo darbo su prekių informacija. Paimama informacija iš tiekėjų, uždedamas antkainis ir laukiama kol ateis klientai ir pirks.
  5. Gražios nuotraukos. Prekių nuotraukos dažniausiai būna „skanios“, bet realybėje prekė atrodo visiškai kitaip. Mano subjektyvia nuomone, reikėtų rodyti gražias nuotraukas plius vartotojų, kurie nusipirko šias prekes, įkeltas nuotraukas (kaip priversti žmones tai padaryti kitas klausimas).
  6. Trūksta gyvo bendravimo. Taip, žinau, kad tai e. komercija ir viskas vyksta internetu. Aš traktuoju prekyba internetu kaip dar vieną pardavimo kanalą, todėl, iš santykių tarp pirkėjo ir pardavėjo perspektyvos,  jis nieko neturėtų skirtis nuo kitų prekybos būdų.

Turbūt viskas apie lietuviškų e. parduotuvių problemas. Pasistengsiu prie šios temos negrįžti iki tol, kol rinkoje įvyks kokie nors pasikeitimai.

2010-04-07 - No Comments!

Apie prekės ženklo vadovą

Prekės ženklo vadovas (angl. brandbook) , o kartu ir stiliaus vadovas (angl. styleguide) turi padėti bei nustatyti bendras gaires, bet jokiu būdu neriboti tolimesnio prekės ženklo ar stiliaus vystymo.

2010-04-06 - 1 comment.

Virtualus universitetas

Baigiamąjį magistro darbą rašiau apie viešojo ir privataus sektorių partnerystę Lietuvos virtualaus universiteto programoje. Viena iš dalių buvo apie virtualaus universiteto sampratą bei galimus modelius. Kadangi tikiu Vikipedijos idėja bei noriu, kad ši informacija būtų labiau paskleista po Lietuvos internetą (rašydamas darbą pastebėjau, kad informacijos lietuvių kalba beveik nėra), šiandienos įrašą vietoje tinklaraščio įdėjau į Vikipediją - Virtualus universitetas.

2010-04-05 - No Comments!

E. komercijos samprata (II dublis)

Tvarkydamas savo dokumentus, radau šį, prieš 3 metus rašytą darbą. Kadangi leido darbo atsiskaitymo formatas, informacija pagrinde buvo kopijuota iš skirtingų šaltinių, tačiau dabar neprisiminsiu kokius šaltinius naudojau. Jei žinote kas autorius ar esate autorius, prašome kreiptis, būtinai nurodysiu autorystę ar pašalinsiu informaciją.

Užsiminus apie elektroninę komerciją, daugelis ima galvoti apie internetą, bet e. komerciją neapsiriboja vien jo. Jį apima visas ir bet kokias komercines veiklas, atliekamas elektroninių priemonių pagalba – telefono, fakso ir pan. Nėra unifikuoto ir visuotinai pripažinto e. komercijos apibrėžimo. Įvairių šaltinių pateikiami elektroninės komercijos apibrėžimai labai skiriasi. Vieni į sąvoką įtraukia visas finansinės ir komercines transakcijas, kurios yra atliekamos elektroniniu būdų, antri – elektroninę komerciją apriboja mažmenine prekyba vartotojams, kurių atžvilgiu sandoris ir mokėjimas vyksta atviruosiuose tinkluose, pvz. internete, treti – elektroninę komerciją linkę sutapatinti su elektroniniu verslu. Read more