All Posts in Dizainas

2010-10-22 - 2 comments

Patarimai programuotojams, kuriems tenka projektuoti vartotojo sąsajas

Lietuvoje pastebima tendencija, kad programuotojui dažnai tenka užsiimti vartotojo sąsajų (angl. user interface) projektavimu. Nesiginčysiu ar tai gerai ar blogai, tačiau tokios yra Lietuvos realijos – dizaineris nupiešia gražų dizainą, pagrindinių elementų stilių ir galbūt aprašo elementų naudojimo atvejus, o programuotojui tenka pačiam dėlioti formas, užsiimti informacijos architektūra ir t. t.

Šiaip, aš tikiu, kad programuotojas gali sukurti patogią ir suprantamą vartotojo sąsają (toliau – UI), bet tam jam reikia pasinerti į vartotojų iracionalaus mąstymo pasaulį. Paprastam vidutiniam vartotojui nesvarbu kas yra vartotojo sąsają ar kaip ji realizuota, jam nusispjauti kiek žmonių ir kiek laiko praleido projektuodami ją. Vartotojas naudojasi UI tik dėl to, kad jam reikia atlikti kažkokią užduotį, t. y. UI naudojimas yra „būtina sąlyga“ užduoties atlikimui. Dėl šios priežasties vartotojas nori, kad „sąlyga“ kaip ir realiame pasaulyje (pvz. sutarties sąlygos) būtų paprasta ir suprantama. Read more

2010-07-19 - 2 comments

Mokames galvoti apie vartotoją

Šiandien naršiau vieno tiekėjo vidinėje sistemoje ir susidūriau su 2 nemaloniais dalykais, kurių patarčiau vengti visiems.

Pirmiausia, neleiskite vartotojui be tam tikrų teisių matyti puslapius ar pabandyti atlikti veiksmus, kurių jam nepriklauso.  Pvz. vartotojas perkeliamas į užsakymo formą, užpildo ją ir tik paspaudęs patvirtinimo mygtuką gauna pranešimą, kad neužtenka teisių atlikti šį veiksmą. Banalu? Galbūt, bet ši klaida yra dažnai sutinkama. Jei vartotojas neturi teisių vykdyti tam tikrus veiksmus, tiesiog paslėpkite nereikalinga turinį ir praneškite vartotojui, kad jis neturiu tam teisių.

Antras dalykas, kuris užkliuvo, yra neaktyvūs mygtukai. Jei nusprendėte naudoti neaktyvių mygtukų paradigma (t.y. kol vartotojas neįvykdo visų reikalavimui, jis negali tęsti), nepamirškite paaiškinti vartotojui dėl kokių priežasčių mygtukas yra neaktyvus ir kokius veiksmus reikia atlikti, kad galėtų tęsti. Pvz. šiandien praleidau prie užsakymo formos pusvalandį, nes mygtukas buvo neaktyvus, o aš negalėjau suprasti kas yra blogai ir ką aš turėčiau atlikti.

Šiam kartui tiek. Nepamirškite apie savo vartotojus.

2010-05-30 - No Comments!

Blogo vartotojiškumo kalendorius 2010

Šiandien benaršydamas internete, užėjau į Bad Usability Calendar. Negaliu perteikti savo nustebimo, kai pamačiau, kad kažkada šį kalendorių išverčiau į lietuvių kalbą. Tikrai neprisimenu kada aš tai padariau. Taigi 12 blogo vartotojiškumo kalendoriaus patarimai:

  • Sausis. Jūs žinote tik 10 proc. savo svetainės. Palaikykite kontrolę.
  • Vasaris. Vartotojai ne tokie lojalūs kaip Jūs manote. Patikrinkite statistiką!
  • Kovas. Peržiūrėkite 100 populiariausių Jūsų svetainės paieškos užklausų. Įsitikinkite, kad gaunamas geras rezultatas.
  • Balandis. Įdėkite raginimus veikti į visus aktualiausius puslapius. Pradžioje pasirūpinkite 5 svarbiausiais puslapiais.
  • Gegužė. Ar reikalingi visi šie meniu punktai? Įdėkite daugiau navigacijos prie turinio.
  • Birželis. Nuorodų pavadinimai turi būti prasmingi. Pašalinkite „Plačiau“ nuorodas.
  • Liepa. Neleiskite vartotojams gauti naujienas taip kaip jie nori. Sutrumpinkite jas.
  • Rugpjūtis. Svarbiausi dalykai pradžioje. Naudodami atvirkščios piramidės metodą, perrašykite tekstus.
  • Rugsėjis. Priveskite savo svetainę laikytis dietos. Ji gali numesti 50-90 proc. svorio.
  • Spalis. Kadangi pradėjote, prasidėjo ir darbas. Norėdami padidinti kokybę, kartokite.
  • Lapkritis. Patikrinkite savo interneto svetainę su bent 5 vartotojais. Jie ras klaidų, apie kurias pamiršote.
  • Gruodis. Jei viską padarėte teisingai, įdėkite į svetainę kažką papildomo.

Nesu tikras ar teisingai viską išverčiau, todėl jei manote, kad būtų galima kokį nors punktą išversti geriau, parašykite komentarą. Surinkęs komentarus, susisieksiu su kalendoriaus autoriais ir viską ištaisysime.

2010-04-12 - No Comments!

Kas yra dizainas?

Kaip rašė Jurgita Juospaitytė, sąvoka „dizainas“ šiandien tapo kone kulto objektu, tačiau dauguma vartojančių šį terminą nežino ką jis reiškia, t.y. žino, bet kiekvieno supratimas yra savitas. Todėl pažiūrėkite kokius apibrėžimus pateikia dažniausiai naudojami ir cituojami šaltiniai.

Dizainas (7 apibrėžimai):

  • viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos (LR Dizaino įstatymas);
  • plastinio meno šaka: įvairių gaminių meninis konstravimas ir gyvenamosios aplinkos formavimas (Vikipedija);
  • meno dalykas, savitas daiktinės aplinkos ir vartotojiškos visuomenės tarpusavio santykių junginys;
  • meninis daiktų, gaminių konstravimas ir jų aplinkos projektavimas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas);
  • daiktinės aplinkos projektavimas, daiktų (dažnai pramonės gaminių) meninis konstravimas, jų estetinės išvaizdos kūrimas (Tarptautinis žodžių žodynas);
  • kūrybinė veikla, kurios tikslas – harmoningos daiktinės aplinkos, kuo visapusiškiau tenkinančios žmogaus materialinius ir dvasinius poreikius, formavimas (Generalinės asamblėjos 1964 m. patvirtintas oficialus dizaino apibrėžimas);
  • siaurąja prasme – daiktinės aplinkos objektų kūryba ir meninis projektavimas, plačiąja – yra meno, mokslo ir technikos sintezė (mediaPro).

2010-03-01 - 10 comments

Apie vartotojo vardus ir slaptažodžius (100 tinklaraščio įrašas)

Ar kada nors bandėte paaiškinti vartotojo vardo ir slaptažodžio sąvokas apie internetą ir kompiuterius mažai išmanančiam žmogui? Vakar apturėjau tokią laimę, nes teko mamai aiškinti kaip užsiregistruoti viename iš puslapių. Norėjau, kad išmoktų, todėl leidau jai užsiregistruoti pačiai. Mano mama nėra apie kompiuterius ir internetą nieko nenutuokiantis žmogus. Ji bendrauja Skype, moka rasti reikiamą informaciją Google, žiūri filmus tokiose svetainėse kaip intv.ru ir t. t. Iki šiol, jai nereikėjo niekur pačiai registruotis, nes Skype vartotoją, e. pašto adresą ir kitus būtinus internetinio žmogaus atributus sukuriau aš.  Tačiau atėjo diena, kai jai prireikė užsiregistruoti vienoje svetainėje apie maisto gaminimą.

Vakar man paaiškėjo kokios nepatogios yra registracijos formos.

Bendrai, registracijos forma, mano manymu, yra pakankamai paprasta: vardas, pavardė, prisijungimo vardas, slaptažodis (2 kartus), e. pašto adresas (2 kartus), svetainė, miestas ir gimimo metai ir captcha.

Vardo ir pavardės laukai nesukėlė kažkokių sunkumų, nors iš esmės nesuprantu jo būtinybės registracijos formoje.  Priėjus prie lauko prisijungimo vardas neradau logiško paaiškinimo dėl kokios priežasties po vardo ir pavardė įvedimo reikia sugalvoti dar kažkokį prisijungimo vardą. Be abejo, aš žinau ir suprantu, kad kiekvienas vartotojas turi būti unikalus ir tai bandžiau paaiškinti, tačiau gavau logišką klausimą: „O kodėl e. pašto adresas netinka? Jis gi unikalus.“. Iš tiesų, o kam reikalingas vartotojo vardas?

Kai galiausiai paaiškinau ir perėjom prie slaptažodžio, gavau porciją klausimų:

  • Kodėl nematau ką rašau į slaptažodžio lauką? Paaiškinus apie saugumą, sulaukiau atsakymo: „Aš gi čia vieną ir neturiu ką slėpti.“. Logiškas atsakymas, ar ne? Mano manymu, naršyklėje turėtų būti galimybė vienu paspaudimu įjungti arba išjungti slaptažodžio slėpimą įvedimo laukuose.
  • Kodėl reikia kartoti slaptažodį du kartus? Paaiškinus apie klaidos galimybę, sulaukiau klausimo: „Ar slaptažodį man atsiųs į e. paštą?“. Kai gavo teigiamą atsakymą, dar kartą sužybėjo logiką: „Taigi, jei suklysiu įvedinėdama slaptažodį, vistiek žinosiu koks jis, nes gausiu e. laišku“. Neturiu argumentų prieš šį pasisakymą. Mama teisi.
  • Kodėl man rašo, kad slaptažodis per trumpas? Dar kartą paaiškinau apie saugumą ir vėl sulaukiau kontrargumentų: „Man jokio skirtumo ar parinks slaptažodį ir pavogs mano prisijungimo vardą. Dar kartą užsiregistruosiu.“. Mama eilinį kartą buvo teisi. Jei vartotojui nesvarbu, kad pavogs jo vartotojo vardą ir jis nori tiesiog naudotis paslauga ir turėti lengvai įsimenamą slaptažodį, kodėl puslapio kūrėjai turėtų jam uždrausti tai daryti?
  • Kodėl man rašo, kad slaptažodyje naudojami neleistini simboliai? Paklausiau kokį slaptažodį jį panaudojo. Pasirodo mama buvo įrašiusi slaptažodį rusiškomis raidėmis ir vienoje vietoje buvo tarpas. Vėlgi pritrūkau logiškų argumentų. Kodėl beveik visuose puslapiuose negalima naudoti nelotyniškų raidžiu ir tarpų? Mano manymu, slaptažodis „Myliu mamą“ yra patogesnis už „das754dAs7daswe“, o šių slaptažodžių saugumo lygiai yra daugmaž vienodi. Gal laikas keisti slaptažodžius į slaptas frazes?

Kitus laukus mes gan greitai užpildėm ir be jokių kazusų. Reikėjo pabaigoje paaiškinti kas yra captcha kodas ir kodėl sistemai reikia įrodinėti, kad nesi kupranugaris robotas.

Iš mano patirties, galiu pasakyti, kad registracijai užtektų tik e. pašto ir slaptažodžio laukų. Visą kitą vartotojas turėtų supildyti jau užsiregistravęs, o captcha kodai išvis, mano manymu, nereikalingi. Sistema turi atpažinti žmogų, jam nedalyvaujant.

Straipsniai

2009-08-25 - 3 comments

Interneto svetainės pritaikytos neįgaliesiems (II dublis)

Kaip jau minėjau anksčiau, man liūdna ir pikta, kad Lietuvoje beveik nėra svetainių pritaikytų neįgaliesiems. Šiandien nutariau vystyti šią temą ir susisiekiau su IVPK. Pasirodo, IVPK planavo šiemet atnaujinti Neįgaliesiems pritaikytų interneto tinklapių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodines rekomendacijas, tačiau dėl susidariusios ekonominės situacijos šalyje tenka šiuos darbus nukelti vėlesniems metams. Ir čia krizė.
O šiaip, nudžiugino, kad Lietuvoje yra kažkas daroma. Vykdydamas LRV „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės institucijų interneto svetainėms patvirtinimo“ nutarimo Nr. 480 (Žin., 2003, Nr. 38-1739; 2006, Nr. 115-4376) 2 punktą, IVPK kartą per metus atlieka valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių būklės analizę. 2008 metų analizės ataskaita pateikiama IVPK svetainėje Statistikos archyve. Šiuo metu rengiama ir rugsėjo mėnesį bus paskelbta 2009 metų analizės ataskaita. Su nekantrumu lauksiu šių metų rezultatų. Read more

2009-08-18 - 2 comments

Interneto svetainės pritaikytos neįgaliesiems

Šiandien skaičiau Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV direktoriaus įsakymą „Dėl neįgaliųjų pritaikytų interneto tinklapių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (2004-03-31, Nr.T-40) ir pačias rekomendacijas. Be to, peržiūrėjau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės institucijų interneto svetainėms patvirtinimo“ (2003-04-18, Nr.480, Žin., 2003-04-24, Nr.38), nauja nutarimo redakcija paskelbta: Žin., 2006-10-28, Nr. 115-4376.

Beveik kiekvieną kartą, kai skaitau Lietuvoje priimtus įstatymus, metodikas ar kitus dokumentus, norisi rėkti ir keiktis. Ar rašantys supranta ką jie rašo?.. Šis kartas buvo kitoks. Neatsižvelgiant į tai, kad rekomendacijos yra gan pasenusios ir tikriausiai verstos pažodžiui iš anglų kalbos, man jos patiko. Pritariu siekiui sudaryti žmonėms su negalia lygias teises ir galimybes naudotis priemonėmis jų socialinei ir ekonominei integracijai, dalyvavimui visuomenės gyvenime, mažinti neįgaliųjų skaitmeninę atskirtį. Tuo tikslu net Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl bendrųjų reikalavimų valstybės institucijų interneto svetainėms patvirtinimo“ priėmė nuostatą, kad valstybės institucijų interneto svetainės turi atitikti interneto pritaikymo neįgaliesiems rekomendacijas. Bet Lietuva nebūtų Lietuva, jei viskas vyktų kaip parašyta. Lietuvoje interneto svetainė pritaikyta neįgaliesiems tai svetainė, kurioje užrašyta, kad jį pritaikyta neįgaliesiems. Protu nesuprantamas reiškinys, kaip gali rekomendacijas išleidusi institucija nepaisyti savo rekomendacijų. Seimo, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV, beveik visų apskričių svetainės yra nepritaikytos arba beveik nepritaikytos neįgaliesiems. Įdomu, ar nors vieną valstybinę svetainę, testavo kartu su neįgaliesiais. Tikriausiai, kad ne. Liūdna.

2008-07-10 - No Comments!

Interneto svetainių kūrimo klaidų raida

Keičiasi laikai, keičiasi interneto koncepcijos, keičiasi ir technologijos, tačiau problemos lieka tos pačios. Aišku, interneto svetainių kūrime neegzistuoja 100% taisyklių, kiekvienas parašytas straipsnis yra daugiau ar mažiau subjektyvus. Priklausomai nuo svetainei keliamų tikslų, nauja svetaine galima apversti visas šias taisykles aukštyn kojomis, padaryti iš jos meno kūrinį ar atvirkščiai šokiroti lankytojus. Tačiau egzistuoja keli BET:

  • naudotojui nieko nėra geriau už pastovumą - t.y. naudotojas yra įpratęs prie tam veiksmų, kurios jis atlieka naršant Internete, todėl, jei svetainėje nebus arba bus kitaip įgyvendintos naudotojui įprastos funkcijos, galimas variantas, kad naudotojas tiesiog paliks puslapį;
  • savotiškas “formatas” - t.y. naudotojas naujienų portale turi atpažinti naujienų portalą.

Dr. Jakob Nielsen yra vienas žinomiausių naudotojiškumo (angl. web usability) konsultantų pasaulyje.  Jis nuo 1996 metų sudaro interneto svetainių kūrimo klaidų dešimtukus. Šios klaidos atspindi laikmetį ir naudojamas technologijas.
Visos žemiau išvardintos klaidos yra gerai žinomos ir dažnam skaitytojui bus kažkur matytos, tačiau jų vis dar iki šiol pasitaiko net pirmaujančių web kūrėjų darbuose. Read more