Pasaulyje kuriasi ir sparčiai savo veiklą plečia virtualieji universitetai, suteikiantys galimybę gauti elektroninio mokymo(si) paslaugas, mažinant gyvenamosios (darbo) vietos bei laiko ribojimų keliamas problemas. Šių universitetų veikla nesiriboja konkrečia šalimi – jau formuojasi pasaulinė e. mokymo(si) paslaugų rinka. (Rutkauskienė ir kt.). Tačiau ilgą laiką Lietuvoje tokio universiteto nebuvo, nes nebuvo sudarytos universiteto veiklai būtinos prielaidos: pakankamai pralaidūs kompiuterių tinklai, sukurta e. mokymo(si) infrastruktūra, kompiuterinį raštingumą įgiję gyventojai, sukaupta virtuali mokslo ir studijų literatūra, yra virtualaus administravimo priemonės. Bet situacija keičiasi, „Lietuvos virtualus universitetas (2007–2012)“ programoje pažymima, kad Lietuva šiuos reikalavimus tenkina, arba padėtis sparčiai gerėja ir reikalavimai bus patenkinti jau artimiausiu metu. Read more
All Posts in Elektroninė erdvė
Dažnai informacinių ar pramoginių portalų kūrėjams kyla klausimas: Kaip pritraukti žmones, kad jie kurtų naują turinį ir dėtų į svetainę?
Vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra. Kiekvienai svetainei yra savas atsakymas, kuris priklauso nuo lankytojų auditorijos, nuo svetainės tikslų, nuo lankytojų motyvacijos skatinimo ir t. t.
Šiame įraše vieną iš motyvavimo būdų – motyvavimas per pinigus. Kiekvienas daugiau mažiau didesnis portalas bando gyventi iš reklamos. Kodėl gi vardan didesnės vartotojų motyvacijos, potencialaus pelno bei geresnio turinio nepasidalinti su autoriais pinigais? Pvz. straipsnio autorius gauna kažkokį užmokestį už tai, kad lankytojas straipsnio puslapyje paspaudžia reklaminį skydelį arba nuorodą. Be abejo, iškart neišvengiamai atsirastų autorinių honorarų administravimo kaštai, todėl norint to išvengti, siūlyčiau pasinaudoti AdSense ar kitų panašių servisų pagalba. Adsense atveju, kiekvienas Adsense lankytojas gauna leidėjo ID (pvz. mano numeriukas – pub-3077003901413181). Šis numeris nusako kam turėtų būti skiriami pinigai už paspaudimus. Straipsnio autoriui tereikėtų kažkur svetainėje (pvz. prie nustatymų) įrašyti savo ID, o portalo kūrėjams - parašyti mažą kodo gabalą, kuris priklausomai nuo straipsnio autoriaus sugeneruoti reklamos atvaizdavimo skriptą su autoriaus ID. Gaunama abipusė nauda: svetainės kūrėjas gauna geresnį tūrinį, didesnį lankomumą, potencialą pardavinėti reklamą, o straipsnio autorius – pinigus už paspaudimus.
Manau, šis būdas turėtų suveikti tokiuose portaluose kaip ikrauk.15min.lt, kur lankytojai yra skatinami rašyti.
Turbūt kiekviena kompanija, kuri siunčia reklaminius pasiūlymus, pranešimus ar kitą informaciją e. paštu, nori, kad jų laiškus skaitytų. Bet kiek tokių laiškų perskaitoma?
Aš skaitau daugiausia kas dešimtą laišką, tačiau niekada nepraleidžiu Apple Inc. laiškų. Aš juos tiesiog dievinu. Kodėl? Turbūt, pagalvojote – dar vienas Apple gerbėjas. Tai iš dalies tiesa – mėgstu Apple produkciją, bet jos negarbinu. Kiekvieną kartą kai renkuosi daiktą pirkimui, aš dar kartą turiu įsitikinti, kad Apple gamybos produkcija man bus geriausia.
Tačiau grįžkime prie naujienlaiškių. Mėgstu Apple e. laiškus dėl šių priežaščių:
- Gražus dizainas. Geras erdvės (angl. whitespace), šriftų ir gražių nuotraukų kombinacijos pavyzdys.
- Turinys. Informacija dažniausiai yra įdomi ir naudinga, pats naujienlaiškis nėra ilgas (aprašomas tik vienas įvykis ar produktas).
- Lojalumas. Gavęs šiuos naujienlaiškius, jautėsi Apple klubo nariu.
CAPTCHA kodai skirti apsaugoti nuo automatinės robotų registracijos ar kitos formos užpildymo, bet neretai pasitaiko, kad CAPTCHA „apsaugo“ ir nuo pačių žmonių, kurie tiesiog nesugeba praeiti apsaugos. Labiausiai trukdo būtinybė į tekstinį lauką įrašyti kodo tekstą. Šis žingsnis, mano manymu, nėra patogus. Būtų galima vartotojui tiesiog pasirinkti vieną iš užrašymo variantų. Saugumo šis pakeitimas labai nesumažintų, o žmonėms būtų patogiau.
Šiandien kaip niekada daug interneto parduotuvių ir beveik kas dieną sužinome apie naujas. Norėčiau pasidalinti patarimais bei savo pamąstymais apie naujos interneto parduotuvės kūrimą .
- Stovėjimas vietoje lygus mirčiai. E. verslas yra tas pats tradicinis verslas, todėl čia galioja ir tradicinio verslo taisyklės. Kaip ir betkokią kitą sistemą, e. parduotuvė reikalauja nuolatinio tobulinimo ir darbo su ja (tiek iš techninės pusės, tiek iš rinkodaros, tiek iš kitų), todėl prieš pradedami e. parduotuvės kūrimą, nepamirškite apgalvoti kaip bus prižiūrima, tobulinama ir vystoma sistema - būtina vystymo strategija. Nepamirškite, konkurentai irgi nemiega, todėl reikia reaguoti ne tik į klientų norus ar pastabas bei kūrėjo komandos idėjas, bet ir į konkurentų veiksmus bei rinkos situaciją.
- Visų pirma aptarnavimas. Rašydamas aptarnavimas turėjau omenyje visą aptarnavimo sistemą: pradedant konsultantais, aiškia nepatenkintų klientų aptarnavimo politika ir baigiant pagalba svetainėje, patogiu katalogo naršymu, lengvai pasiekiama informacija ir t. t. Sakoma, kad klientais papasakos apie gerą patirtį 3 pažįstamiems, o apie blogą - 10 žmonių. Pagalvokite ar tikrai norite, kad apie jus šnekėtų blogai?
- Žinokite savo klientus. Nuo pat pirmo e. parduotuvės kūrimo etapo turite žinoti kas bus jūsų klientai ir į ką orientuojates. Kai žinosite kas jūsų busimi klientai, galėsite pasirinkti ar kursite specializuotą parduotuvę ar „prekybos centrą“ internete, bus lengviau apsispręsti su reklama ir galėsite nešaudyti į debesis.
- Aiški kainodara ir lojalumo skatinimas. Dabartinė situacija yra tokia, kad kaikurios e. parduotuvės, siekdamos išlikti ir pritraukti pirkėjus, žaidžia, mažindamos kainas. Tokiu būdu iškraipoma kainų rinką bei galiausiai nieko nepasiekiama. Vietoj kainų mažinimo, siūlau skatinti lojalumą. Suteikite pirkėjui nuolaidą, tačiau neverskite jos prašyti: jau įprasta tapo, kad ateidami į parduotuvę žinome, kad gausime nuolaidą, jei esame lojalūs klientai, o ateidami į turgų žinome, kad kainos yra užkeltos ir reikia derėtis. Todėl mano patarimas paprastas - nedarykite iš e. parduotuvės e.turgaus.
Tikiu, kad šie patarimai padės jums. Tačiau nepamirškite pasimokyti iš kitų klaidų: 5 e. parduotuvių problemos ir kitos 5 e. parduotuvių problemos Lietuvoje. Taip pat galite paskaityti ką šia tema mąsto Ramūnas iš digitouch!
Esu vienas iš nedaugelio žmonių su malonumu skaitantis teisės aktų projektus. Mane domina kur link keliauja Lietuva, o būtent teisės aktai iš dalies nusako kryptį. Šiandien skaičiau LRV nutarimo „Dėl elektroninio verslo plėtros skatinimo 2010-2012 metų programos patvirtinimo“ projektą. E. verslo vadybos studentui tai turėtų būti įdomus dokumentas, tačiau, deja, skaičiau su nusivylimu. Kažkodėl susidarė toks įspūdis, kad milijonai vėl bus leidžiami vėjams. Kodėl? Kokia turėtų būti informacinė svetainė, kad ji kainuotų 1 milijoną litų?
Man, kaip paprastam piliečiui, normaliai nepaiškino siekiamos naudos, o ir programos uždaviniai - e. informacinių sistemų kūrimas, man atrodo abejotinas. Vienintelis programos tikslas - gauti pinigus iš ES.
Bet pradėkime nuo pat pradžių. Programoje teigiama, kad smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje liečiau savo veikloje pritaiko IRT, ir todėl reikia jį skatinti. Mano manymu, tai yra nesąmonė. Bendra situacija yra tokia, kad virš 90 proc. Lietuvos įmonių naudoja savo darbe kompiuterius ir internetą (programoje pateikti šiek tiek kitokie, bet labai nesiskyriantys duomenys), tačiau beveik visos inovatyvios įmonės (ar reikia turgaus bobutes irgi priversti naudotis IRT?) turi beveik 100 proc. rodyklius. Ar tuo maža? Mano manymu, valstybė turėtų sudaryti sąlygas vystytis verslui, t.y. šalinti teisinius, organizacinius ir administracinius barjerus, o naujųjų technologijų panaudojimas taps neatsiejamų plėtros bruožų. Tada ir atsirastų e. verslas.
Bendrai, man nepatinka terminas elektroninis verslas. Verslas yra verslas, nepriklausomai kokioje aplinkoje jis yra vykdomas. Mano manymu, nereikėtų sureikšminti žodžio elektroninis.
Jaučiu simpatiją Apple gaminiams, todėl nutariau į vieną vietą surinkti lietuviškas svetaines, kurių tematika būtų susijusi su Apple kompanija arba jų gaminiais. Nustebau, pamatęs, kad Lietuvoje nėra ką paskaityti. Neradau nei vienos nuolat atnaujinamos svetainės.
Parašykite į komentarus svetaines, kurias būtų galima paskaityti lietuvių kalba. Žemiau, svetainių sąrašas, kurį man pavyko surinkti iš atminties arba pasinaudojus paieška:
- Apple Lietuva
- iShop.lt elektroninė parduotuvė
- MacPartija - Macintosh vartotojų grupė Lietuvoje
- Mac OS X - miręs?
- Obelis.lt - praneša, kad greitai kažkas bus. Lauksime.
- iPhones.lt - miręs?
- MyApple tinklaraštis - miręs?
- RESIT Obuoliai.lt tinklaraštis - miręs?
- Apple Lietuva puslapis Facebook'e
- iDeal
- iDeal Solution - kuo skiriasi nuo iDeal?
Svetainės, kurių viena iš tematikų yra Apple gaminiai:
Norėčiau, kad Lietuvoje atsirastų bent vienas padorus puslapis apie Apple tematiką. Prisidėsiu prie betkokios iniciatyvos.
Neseniai rašiau apie 5 e. parduotuvių problemas. Šiandien pratęsių šią temą ir apžvelgsiu kitas 5 e. parduotuvių problemas:
- Prekių grąžinimas. Beveik visos e. parduotuvės skelbia, kad prekių gražinimas vyksta pagal LR įstatymus, t.y. daiktų trūkumai šalinami, daiktai keičiami, grąžinami vadovaujantis ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr.58-2105) patvirtintomis Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėmis. Tačiau, kai tenka grąžinti, e. parduotuvės labai vengia grąžinimo ir bando kiek įmanoma išsisukti, nes tiekėjai prekių atgal dažniausiai nepriima, o savų sandėlių e. parduotuvės dažniausiai neturi.
- Žemas asmens duomenų saugumo lygis. Gerai, kad Lietuvėlė yra maža ir mes neturime didelių problemų su internetiniais nusikaltimais, o tai būtų kraupus vaizdas. Per pusvalandį radau 10 e. parduotuvių administratoriaus puslapius, dar turbūt kažkiek laiko užimtų banalį grubios jėgos (angl. brute force) ataka ir pirkėjų asmens duomenys kaip ant delno. Aišku, nepažeidžiamą sistemą sukurti sunku, tačiau paprasčiausius saugumo reikalavimus reikėtų atitikti. Be to, dažnai pamirštama pasitikrinti pirkėjo tapatybės (neseniai apie tai rašė Computer Bild), o ir kas antrą e. parduotuvė neregistruota Asmens duomenų valdytojų registre, nors tai privaloma padaryti pagal LR teisės aktus. Ką jau kalbėti apie SSL sertifikatų naudojimą.
- Orientacija į lietuviškai kalbančius žmones. Lietuvoje gyvena virš 100 tautybių. Didžioji dauguma (kažkur virš 95%) kalba lietuviškai, tačiau lieka šiek tiek mažiau nei 5%, kurie lietuviškai nekalba. Taip pat reikėtų įskaičiuoti žmones atvykstančius į Lietuvą dirbti, ir gauname, kad vienas rinkos segmentas yra neužimtas. Svetainės lokalizavimas nekainuoja brangiai ir ilgalaikėje perspektyvoje turėtų atsipirkti. Be to, bent vienas iš konsultantų turėtų šnekėti populiariomis Lietuvoje kalbomis.
- Informacijos trūkumas. Beveik visos e. parduotuvės tvarkingai paima tiekėjų skelbiamą informaciją, tačiau trūksta papildomos informacijos iš bendruomenės ( komentarai, apžvalgos, patarimai), tiek iš pačios parduotuvės (geriausiųjų sąrašai, naujienos iš tiekėjų ir t. t.). Bendrai, stipria bendruomene negalėtų pasigirti beveik nei viena Lietuvos parduotuvė.
- 3 šalių paslaugų reklama. Mano manymu, e. parduotuvė turi gyventi iš savo pardavimų, o ne iš 3 šalių reklamos.
Visos šios ir anksčiau aprašytos problemos yra lengvai sutvarkomos, tačiau dėl kažkokių priežaščių parduotuvės nenori investuoti į paslaugų kokybės gerinimą.
UPD: Computer Bild straipsnis apie e. parduotuves Lietuvoje (nuoroda į pigu.lt svetainę)
Kiekvienais metais IVPK organizuoja tyrimą, atskleidžiantį kaip valstybinės bei savivaldybių institucijos ir įstaigos atitinka Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašą. Tyrimo išvadas analizuoja ir priima atitinkamus tolimesnių veiksmų sprendimus LR Vyriausybės Informacinės ir žinių visuomenės plėtros komisija. Tačiau ar yra teigiami pokyčiai? Read more
Kaip jau kažkada minėjau, dėl darbo specifikos dažnai tenka nagrinėti e. parduotuves Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvoje situacija nėra bloga, bet neturime ko didžiuotis. Iš atminties pasakyčiau virš 20 e. parduotuvių, tačiau nei vienoje iš jų man nebuvo noro pirkti dar kartą. Kodėl? Nei vienos iš e. parduotuvių kūrėjams nepavyko perduoti man žinutės dėl ko aš turėčiau į ją grįžti. Svetainėse randu daug informacijos, siūlomų prekių su kainų nuolaidomis ir t. t. Tačiau nieko kito, ko negalima pamatyti kitur. Jos neskatina lojalumo.
Bendrai, išskiriau 5 dažniausiai sutinkamų e. parduotuvių problemų Lietuvoje:
- Tos pačios prekės iš tų pačių tiekėjų. Mūsų e. parduotuvės negali pasiūlyti unikalaus turinio, todėl dažniausiai radęs prekę vienoje parduotuvėje, pasižiūri kitoje ir, jei randi kur nors pigiau, į pirmą jau negrįžti.
- E. parduotuvės neturi savo kurjerių. Dažniausiai e. parduotuvės neturi savo kurjerių ir naudojasi viena iš kurjerių tarnybų. Pirkdamas prekę, norėčiau pasirinkti pristatymo būdą ir laiką. Tačiau dėl 3 šalies paslaugų naudojimo, negalėčiau to padaryti, nes neturėčiau galimybės:
- pasirinkti pristatymo būdo ir vežėjo;
- atsiimti prekę ir sumokėti kitur;
- sumokėti pinigus už prekę kurjeriui.
- Žema pagalbos ir aptarnavimo kokybė. Dažnai e. parduotuvių svetainės yra nepatogios, bet čia pusė bedos, tačiau kai nėra svetainėje normalaus pagalbos skyrelio, tai jau problema. Ar matėte Apple ar Amazon pagalbos skyrelius? Aptarnavimo kokybė irgi dažniausiai nieko gero: pardavėjai nežino savo parduodamų prekių.
- Paieška ir filtravimas svetainėje. Kolkas nemačiau nei vienos parduotuvės Lietuvoje, kurioje būtų patogu ieškotis prekes. Nesuprantu, ar sunku padaryti, kad pasiūlytų teisingą rašybos variantą ar ieškotų pagal raktažodžius? Filtravimo išvis dažniausiai nebūna arba būna padarytas taip, kad nesinori juo naudotis.
- Pirkimas be registracijos. Kodėl turėčiau registruotis, jei noriu tik nusipirkti prekę? Registracija neturi būti privaloma, reikia pozicionuoti ją kaip pridetinę vertę kuriančią galimybę.